1. P.Solbergas ("Subaru"),
2. M.Martinas ("Peugeot"),
3. T.Gardemeisteris ("Ford"),
4. H.Rovanpera ("Mitsubishi"),
5. H.Solbergas ("Ford"),
6. D.Carlssonas ("Peugeot"),
7. G.Galli ("Mitsubishi"),
8. R.Kresta ("Ford"),
9. J.Paasonenas ("Škoda"),
10. M.Ekstriomas ("Škoda").
Vairuotojų įskaita, taškai po dviejų čempionato etapų:
1. Tonis Gardemeisteris, "Ford", 14 taškų, 2. Markko Martinas, "Peugeot", 13 t., 3. Petteris Solbergas, "Subaru", 10 t., 4. Sebastienas Loebas, "Citroen", 10 t., 5. Harris Rovanpera, "Mitsubishi", 7 t., 6. Gilles Panizzis, "Mitsubishi", 6 t., 7. Marcusas Gronholmas, "Peugeot", 4 t., 8. Henningas Solbergas, "Ford", 4 t., 9. Danielis Carlssonas, "Peugeot", 3 t., 10.Manfredas Stohlis, "Citroen", 3 t. 11.Gianluigis Gallis, "Mitsubishi", 2 t., 12.Romanas Kresta, "Ford", 2 t.
Komandų įskaita, taškai po dviejų čempionato etapų:
1. "Ford", 20 taškų, 2. "Peugeot", 17 t., 3. "Mitsubishi", 17 t., 4. "Citroen", 11 t., 5. "Subaru", 10 t., 6. "Škoda", 3 t.
Trasos
Šilta žiema, sukėlusi nemažai nerimo varžybų organizatoriams, neleido pamatyti „tikrojo“ švediško ralio. Sniego buvo nedaug, vairuoti „pasiremiant“ į šalikelių pusnis nebuvo jokių galimybių. Dar daugiau, kai kuriuose greičio ruožuose trasos danga buvo labiau panaši į žvyrą su stambiais akmenimis, o ne į ledą ar kietą sniegą. Tokia danga nepadeda saugoti spygliuotų padangų.
Pasikeitusioms sąlygoms netiko ir įprastas Švedijai automobilių derinimas. Todėl kai kurios atkarpos vairuotojams buvo labai slidžios. Be to, varžybų išvakarėse ant kietos sniego dangos šviežiai pasnigo, todėl pirmiesiems vairuotojams teko „dirbti valytojais“ ir prarasti sekundes.
Nepaisant neįprastų sunkių sąlygų, šis ralis išliko labai greitas. Kai kurių greičio ruožų vidutinis greitis viršijo 120 km/h, o maksimalus – 200 km/h.
Sėkmės ir nesėkmės
Nugalėtojas Petteris Solbergas šį kartą atskleidė geriausias savo savybes: buvo labai greitas, vairavo praktiškai be klaidų ir (kaip visada) puikiai išlaikė nervinę „sekundinės“ konkurencijos su M.Gronholmu įtampą. Nepaisat nedidelių techninių (tiksliau, "Imprezos" derinimo) problemų ir apytiksliai dvidešimties sekundžių, prarastų dėl to, kad jo trasoje nepraleido avariją patyręs M.Gronholmas, paskutinius penkis greičio ruožus Petteris galėjo važiuoti „neatakuodamas“, atsargiai.
Varžyboms pasibaigus, nuo antrąją vietą užėmusio M.Martino jį skyrė daugiau, nei dvi minutės. Tai yra puiki aukščiausios vairuotojo - P.Solbergo ir automobilio - "Subaru" WRC klasės demonstracija, bet tai gali būti blogas požymis pačiam čempionatui, rodantis, kad konkurencija „pirmajame ešelone“ mažėja. Prie šios temos dar sugrįšime.
Marcusas Gronholmas šiose varžybose, kaip ir pirmajame etape, atrodė labai gerai ir realiai pretendavo į nugalėtojo titulą. Konkurenciją nutraukė avarija: posūkyje „užsikabinę“ ratai automobilį apsuko, jis vertėsi. Avarijos metu buvo išlaužtas priekinis ratas, todėl varžybos Marcusui pasibaigė iš karto.
Bandydamas pasiekti greičio ruožo finišą, M.Gronholmas gerokai sutrukdė jį prisivijusiam P.Solbergui. Tai nebuvo tyčinė „akcija“ prieš konkurentą, tiesiog "Peugeot" po avarijos liko be veidrodėlių, o šturmano užsakyta informacija apie artėjantį P.Solbergą, kurią komanda turėjo pateikti radijo ryšiu (remdamasi telemetrijos duomenimis), vėlavo. Sunku pasakyti, ar ši avarija buvo „statistinis atsitiktinumas“, ar čia lemiamą įtaką turėjo nervinė įtampa dėl konkurencijos, be faktas liko faktu: "Peugeot" sudaužytas, varžybos Marcusui pasibaigė.
S.Loebas šį kartą atrodė silpniau. Tačiau šis silpnumas yra apgaulingas: iš pradžių Sebastienui teko „kelio valytojo“ vaidmuo, po to buvo pramušta „negendančio“ "Citroen" variklio tarpinė, todėl S.Loebui teko važiuoti lėčiau, o vėliau ir visai nutraukti dalyvavimą varžybose.
Kaip bebūtų gaila, tačiau Švedijos ralyje tik šie trys ekipažai realiai galėjo kovoti dėl pirmosios vietos. Bendroje čempionato įskaitoje šiuo metu pirmaujantis Tonis Gardemeisteris lyderiu tapo „avansu“: jo galimybės kol kas yra žemesnės. Jeigu šis vairuotojas neprogresuos ypatingai greitai, varžybų rezultatų statistika jį tuoj nuleis kiek žemiau, į deramą vietą.
Markko Martinas sunkiai „susigyvena“ su "Peugeot 307". Dar prieš čempionatą bandymų metu jis du automobilius „nurašė į sąvartyną“. Ir dabar sekasi nekaip. Bet progresas yra: varžybų pradžioje skundęsis beviltišku automobilio derinimu, Markko laimėjo GR 16 ir GR 17. Nors tuo metu konkurencija jau nebuvo tokia aštri, kaip prieš tai, bet dvi pirmosios vietos yra geras požymis.
Verta pažymėti "Mitsubishi": po Švedijos etapo komanda turi 17 taškų ir konkuruoja su "Peugeot" dėl antrosios vietos. Matyt, šį rezultatą taip pat reikėtų vadinti „truputį avansiniu“, bet malonu, kad "Mitsubishi" realiai grįžta į WRC. Sniego ralyje netikėtai sublizgėjo ekipos vairuotojas Gianluigis Gallis: mūsų „greičiausiųjų“ sąraše jis yra penktas. Šiam italui, lig šiol laikytam „asfaltininku“, netgi pavyko laimėti vieną greičio ruožą.
Pastebimi buvo ir "Škoda" vairuotojai, tačiau šiai komandai 2005-jų sezonas, matyt, dar „nebus artimas auksui“.
Švedijos ralio apžvalgos kontekste norėtųsi pabrėžti ryškėjančią problemą: ar išliks WRC, kaip ralio automobilių „top“ klasė? Automobiliai tampa labai brangūs. (Ir Delfi skaitytojai sureagavo į lietuviškosios R12 klasės palyginimą su WRC. Be abejo, tai buvo jumoras, pats brangiausias R12 ralio automobilis yra penketą kartų pigesnis už WRC. Nesiimsime detaliai lyginti, bet, patikėkite, WRC yra gerokai greitesni...).
Dalyvavimas šešiolikoje ralio etapų taip pat kainuoja milžiniškus pinigus. Reali komandų sudėtis yra tokia, kad atsiranda pavojus, jog dėl nugalėtojo titulo kovos tik du - trys vairuotojai. Arba vienintelis. Todėl varžybos bus mažiau įdomios žiūrovams. Akivaizdu, kad aukšta dalyvavimo kaina ir mažėjantis populiarumas neužtruktų priversti FIA imtis permainų. Tikėkimės, kad taip neįvyks.
O kol kas, jei tik turite galimybę, važiuokite ir žiūrėkite tikrąjį WRC. Keletas „trečiukų“ pusūkių su tramplinais, kai jais važiuoja–skrenda pirmi dešimt geriausiųjų, atrodo užburiančiai, po jų A6 ir N4 yra lyg šešėliai... Važiuokite, Suomijos ralis yra pats gražiausias ir visai netoli. Labai norint, galima pasiekti Švediją ir Didžiąją Britaniją, jei pasisektų – ir Naująją Zelandiją.
Kas greičiausi
Remiantis atskirų greičio ruožų rezultatais, galima tvirtinti, jog greičiausi Švedijos ralyje buvo:
1. P.Solbergas 2. S.Loebas 3. M.Gronholmas 4. D.Carlssonas 5. G.Gallis 6. T.Gardemeisteris 7. M.Martinas 8. F.Duvalis 9. H.Rovanpera 10.R.Kresta 11.H.Solbergas
Kol kas išvadas daryti anksti: Monte Karlo ralis yra labai specifinis, todėl Švedijos rezultatų nėra su kuo lyginti. Palaukime kitų varžybų, žvyro ir asfalto trasų.
