Mūsų šalies garbę gins lenktynininkas Benediktas Vanagas su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu. Pažvelgus į turtingą Dakaro ralio istoriją, jos puslapiuose iš viso galima išvysti dar 12 lietuviškų pavardžių.

Bene daugiausia kartų Dakaro ralio išbandymams ryžosi Arūnas Lekavičius bei Aurelijus Petraitis – jiedu dykumų iššūkį bandė įveikti po keturis kartus. Taip pat galima didžiuotis, kad lietuviškų pavardžių tarpe turime ir vieną moteriškos giminės atstovę – Mildą Čijunskaitę-Petrus, kuri nepabūgo Dakaro ralio išbandymų Afrikos žemynuose.

Lietuviški startai Dakare

Pirmą kartą Lietuvos trispalvė garsiausiame pasaulio maratone suplevėsavo 1995 metais. Tuomet kaunietis Romualdas Beresnevičius ryžosi 10109 kilometrų distanciją, besidriekiančią nuo Ispanijos iki Senagalo sostinės Dakaro, įveikti motociklu „Honda Africa Twin“.

Tąkart lietuvaičiui fortūna dykumose nesišypsojo ir finišo jis nepasiekė dėl motociklo gedimo. Kur kas geriau R.Beresnevičiui susiklostė 2000 metų lenktynės, kuomet su šturmanu Arūnu Lekavičiumi visureigiu „Toyota“ jie finišavo Egipto sostinėje Kaire, įveikę 7863 kilometrų distanciją bei įrodę, kad lietuviams gali būti pavaldžios ir dykumų kopos.

Antruoju lietuvišku ekipažu, automobiliu įveikusiu dešimt tūkstančių sekinančių dykumų kilometrų, 2002 metais tapo Ginto Petraus ir Viktoro Kaštelionio tandemas. Tais pačiais metais į Dakaro ralio maratoną grįžo ir Arūnas Lekavičius – tik šį kartą ne kaip šturmanas, o kaip vairuotojas. Jam talkino žinomas žurnalistas Valdas Valiukevičius. Tąkart šiam tandemui finišo pasiekti nepavyko, tačiau grįžę jau po metų, jie sėkmingai kirto finišo liniją 61-oje pozicijoje.

2003 metais garsiausiame pasaulio dykumų maratone jėgas dar kartą išbandyti ryžosi ir Gintas Petrus. Šį kartą jam talkino Dakare debiutavusi pirmoji žaviosios lyties atstovė iš Lietuvos – Milda Čijunskaitė. Šie metai buvo debiutiniai ir Aurelijaus Petraičio bei Antano Juknevičiaus ekipažui, kuriems jis buvo sėkmingas – finišas buvo pasiektas su kitais tuomet dalyvavusiais lietuviškais ekipažais.

Į 26-ąjį kartą (2004 metais) rengiamą Dakaro maratoną Europos ir Afrikos žemyne sugrįžę Aurelijus Petraitis su Antanu Juknevičiumi buvo priversti pasitraukti iš lenktynių dėl automobilio gedimo jau po trečiojo etapo. Vėliau sekė du metus trukusi pertrauka, kurios metu Dakaro gerbėjai lietuviškų pavardžių maratone nematė. 2007 metais į lenktynes grįžo Aurelijaus Petraičio ir Šarūno Palioko bei Ginto ir Mildos Petraus ekipažai. Deja, neatlaikius technikai, nei vienam iš jų nepavyko pasiekti finišo.

Pats sėkmingiausias ir kartu gausiausias Lietuvai tapo jubiliejinis 30-asis Dakaro ralio maratonas, vykęs 2009 metais. Jis taip pat pasižymėjo, kad neįvykus 2008-ųjų lenktynėms, jis pirmą kartą istorijoje startavo tolimojoje Pietų Amerikoje. Jame dalyvavo net 7 dalyviai iš Lietuvos: 3 motociklininkai (Šarūnas Paliokas, Balys Bardauskas bei Mindaugas Slapšys) ir 2 automobilių ekipažai (Aurelijus Petraitis su Antanu Juknevičiumi bei Arūnas Lekavičius su Ramūnu Kručkausku). Aukštą 25-ąją vietą pirmą kartą pavyko pasiekti lietuviškajam Aurelijaus Petraičio ir Antano Juknevičiaus tandemui. Iki šiol tai aukščiausias rezultatas, pasiektas mūsų šalies sportininkų.

Dar po dviejų metų pertraukos, 2012 metų Pietų Amerikoje vykstantis Dakaro ralis vėl pritraukė ypatingą Lietuvos ralio gerbėjų dėmesį, nes tarp 189 dalyvių buvo galima išvysti Gintautą Igarį. Debiutas jam buvo sėkmingas ir savo tikslą įvykdė – motociklu įveikė visą maršrutą, besidriekusį per tris valstybes: Argentiną, Čilę bei Peru, bei buvo vienas iš 93 motociklininkų, pasiekusių finišą.

2013 metų Dakaro iššūkiai

Neseniai tapo aišku, kad 2013 metų Dakaro dalyvių sąraše bus ir Benedikto Vanago bei Sauliaus Jurgelėno pavardės. Jiedu lenktyniaus bene populiariausioje automobilių įskaitoje, todėl sausio pradžioje visa Lietuva vėl turės galimybę sekti visą informaciją, kaip tautiečiams lenktynininkams sekasi įveikti aštuonių tūkstančių kilometrų distanciją Pietų Amerikos žemyne.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)