Tenka pripažinti, kad šįkart „Mazda“ rinkodaros skyrius gerokai persūdė. Prieš CX-5 debiutą žinutėmis apie naujausias šiame modelyje pritaikytas technologijas bombardavę japonai šiam visureigiui sukūrė itin daug žadančio automobilio įvaizdį. Naujam SUV klasės visureigiui išriedėjus į gatves, realybė pasirodė kiek kitokia.

Tai pirmasis „Mazda“ savarankiškai sukurtas modelis po „Ford Motor“ eros. Šis JAV koncernas Japonijos automobilių gamintojo kontrolinį akcijų paketą pardavė 2008 m., taigi pirmo naujo kompanijos etapo „kūdikio“ teko laukti bemaž 4 m. Kad „Mazda“ CX visureigių šeima, kurią iki šiol sudarė CX-7 bei CX-9, turės naują atstovą, paaiškėjo 2011 m., kai Ženevos automobilių parodoje pamatėme „Minagi“ koncepciją, kuri vėliau tapo naujojo CX-5 pagrindu.

Šis naujas SUV klasės visureigis yra pirmasis „Mazda“ serijinis modelis, sukurtas pagal naują kompanijos dizaino kryptį, pavadintą „Kodo – Soul of Motion“. Vėliau CX-5 visureigyje matomi akcentai bus atkartoti ir kituose šios markės modeliuose. Vis dėlto mažiausio „Mazda“ visureigio išvaizdos vertinimas – gana problematiškas. Pirmose nuotraukose matytas vaizdas buvo ne mažiau patrauklus nei „Playboy“ žurnalo viršelis, tačiau prieš akis stovintis automobilis atrodo lyg į SUV visureigių vakarėlį būtų pavėlavęs bent porą metų. Dabar kone kiekvienas gamintojas savo gamoje turi bent vieną kompaktinį SUV visureigį ir kai kurie jų jau daugiau nei penkmetį pelnosi iš šios rinkos, tačiau „Mazda“ į šį segmentą įžengė tik šiemet. Taigi kol CX-5 neskubėdamas ruošėsi pasirodymui, į priekį nušuoliavę konkurentai pakėlė dizaino kartelę aukščiau, galbūt todėl ir šio „Mazda“ SUV visureigio išvaizda neverčia aikčioti.

Blankią išvaizdą kiek kompensuoja CX-5 vidus. Salonas atrodo pakankamai kokybiškai įrengtas, panašaus į „Volkswagen Tiguan“ lygio. Kai kurie akcentai išduoda, į ką lygiavosi „Mazda“ inžinieriai. Štai informacinis kompiuteris valdomas ratuku, įtaisytu tarp priekinių sėdynių – visai kaip „Audi“ modeliuose. O centrinėje konsolėje mygtukai išdėstyti vienoje linijoje ir primena vokišką minimalizmą BMW automobiliuose. Bagažinė talpi (463 l), gale vietos taip pat pakanka patogiai kelionei.

Naujos technologijos

Po skyrybų su „Ford“ „Mazda“ žmonėms teko sukti galvą ne tik dėl automobilių išvaizdos, bet ir dėl techninių dalykų. Pastarasis klausimas buvo išspręstas sukūrus technologijas, skambiu „Skyactiv“ pavadinimu. Šis vardas naudojamas svarbiausiems automobilio komponentams – kėbului, platformai, varikliams, transmisijoms, važiuoklei ir kt. CX-5 yra pirmasis „Mazda“ modelis, turintis „Skyactiv“ technologijas.

Siekdami sumažinti svorį, „Mazda Motor Corporation“ ir Japonijos „Polypropylene Corporation“ sukūrė naujos rūšies sintetinę dervą, iš kurios liejamos automobilių detalės yra gerokai lengvesnės. Gamintojų teigimu, iš naujos medžiagos pagamintos detalės yra gerokai plonesnės, tačiau tokios pat tvirtos, todėl atskirų automobilio komponentų svorį galima sumažinti apie 20 proc. Pirmą kartą šis sprendimas panaudotas CX-5 buferiams, kurie, gamintojų teigimu, yra patys lengviausi šių automobilių klasėje.

Verta paminėti ir tai, kad „Mazda Motor Corporation“, bendradarbiaudama su Japonijos koncernais „Sumitomo Metal Industries Ltd.“ Ir „Aisin Takaoka Ltd.“ pirmą kartą automobilio konstrukcijoje pritaikė naujos kartos 1800 megapaskalių atsparumo tempimui plieną. Naujos kartos plieno sijos montuojamos visureigio priekiniame ir galiniame buferiuose, gerokai padidindamos šios apsauginės dalies atsparumą smūgiams. Sijos yra 20 proc. tvirtesnės ir 4,8 kg lengvesnės nei tokios pat konstrukcijos įprasto plieno dalys.

Lietuvoje CX-5 pirkėjams siūlomas benzininis 2 l darbinio tūrio (160 arba 165 AG variklis) bei 2.2 l (150 arba 176 AG) dyzelinis variklis.

Užmigti prie vairo – neįmanoma

Ko vertas „Mazda CX-5” kelyje galėjome įsitikinti išbandę versiją su benzininiu 2.0 l varikliu. Silpnesnis šio agregato variantas generuoja 160 AG (esant 6000 aps./min.).

Nors „Mazda“ akcentavo skyrę didelį dėmesį automobilio ekonomiškumui, bent jau ši versija taupių vairuotojų nedžiugins. Bandymų metu sąnaudos buvo apie 8 l/100 km, o gamintojai kalba apie 6,6 l/100 km vidurkį. Šią „nuodėmę“ būtų galima atleisti, jeigu CX-5 pasižymėtų dinamiškumu. Tačiau vardijant šio modelio trūkumus reikia užlenkti dar vieną pirštą.

Šis agregatas nesukuria tokio dinamiškumo, kokio galėtum tikėtis. Maksimalus 208 Nm sukimo momentas pasiekiamas tik išvysčius 4000 aps./min., o iki 100 km/val. įsibėgėjama per 9,6 sek.

Atrodo, kad didžiausia 2.0 l benzininio agregato bėda – jo draugystė (arba tiksliau – nedraugystė) su automatine pavarų dėže. Norint pagreitėti reikia nusiteikti arba lėtam, arba triukšmingam procesui – tarpinio varianto nėra. Net ir, rodos, nekaltai spustelėjus akceleratoriaus pedalą, apsukų rodyklė šoka iki raudonos zonos (6000-7000 aps./min.), pavaros persijungia lėtai ir variklis riaumoja taip, kad akimirkai nebegirdi, ką kalba šalia sėdinti keleivė.

„Neišsigąskite, kai suveiks apie išklydimą iš važiuojamosios juostos įspėjanti sistema“, – prieš sėdant prie vairo įspėjo „Mazda“ pardavėja. Nieko blogo neįtardamas prisiminiau kitų gamintojų sprendimus, kai analogiškos sistemos tokiose situacijose ima švelniai cypsėti ar įspėjimą pajunti dėl vibruojančio vairaračio. Su CX-5 reikalai kiek kitokie. Jeigu neduokdie įsigudrinsite snūstelti prie vairo ir sistema užfiksuos apie neišvengiamai gresiančius krūmus – nesitikėkite toliau saldžiai miegoti. Iš snaudulio jus pažadins klaikiai baisus garsas, kurį „Mazda“ matyt pasiskolino iš kažkurio siaubo filmo kūrėjų. Nepabusti įmanoma tik kurčiam arba turinčiam rimtų klausos sutrikimų. Keleiviams ėmus klausinėti apie artimiausią galimybę išsilaipinti, po pirmos perklausos sistemą teko išjungti.

Nepigus, bet nespėja gaminti

„Mazda“ atstovai bazinį CX-5 Lietuvoje pardavinėja už 78,5 tūkst. Lt. Dyzelinių versijų kainos prasideda nuo 96,7 tūkst. Lt. Pigiausias visais varomais ratais benzininis CX-5 kainuos 94,1 tūkst., o dyzelinis – 105,7 tūkst. Lt. Akivaizdu, kad CX-5 kainoraštis prasilenkia su situacija rinkoje, kai kaina tikrai lemia labai daug. Taip, šis šviežias automobilis išsiskiria kokybe, naujomis technologijoms, vis dėlto sunku rasti argumentų, kodėl reikėtų atsisakyti, tarkime pigesnių „Volkswagen Tiguan“ ar „Toyota RAV4“ pasiūlymų, nebent esate prisiekęs „Mazda“ gerbėjas.

Nepaisant visko, panašu, kad naujam SUV visureigiui populiarumo nestinga. Neseniai paskelbta, kad koncernas „Mazda CX-5“ gamybą organizuos ne vienoje, o dviejose gamyklose Japonijoje ir per metus pagamins ne 200 tūkst., kaip planuota anksčiau, o 240 tūkst. visureigių.

Taigi nors automobilis tikrai nėra be trūkumų ir nors rinkodaros skyrius akivaizdžiai persistengė liaupsindami naująjį savo „kūdikį“, už kitus „Mazda“ modelius kokybiškesnis CX-5 nuteikia viltingai. Jis parodė, kad kompanija pasuko teisinga linkme, kad gali gaminti solidžius (todėl ir ne pigesnius) automobilius. Ar bus išlaikytas šis kursas, paaiškės jau rugpjūtį, kai debiutuos naujos kartos „Mazda6”, kuris antrasis perims „Skyactiv“ technologijas.

„Mazda CX-5“ vizitinė kortelė

Variklio darbinis tūris: 1997 cm3
Degalai: benzinas
Galia: 118 kW/160 AG/6000 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 208 Nm/4000 aps./min.
Pavarų dėžė: 6 laipsnių automatinė
Varantieji ratai: 4x4
Ilgis: 4540 mm
Plotis: 1840 mm
Aukštis: 1705 mm
Važiuoklės bazė: 2700 mm
Prošvaisa: 210 mm
Svoris: 1345 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 9,6 sek.
Maksimalus greitis: 187 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 6,6 l/100 km
CO2 emisija: 155 g/km
Bagažinės tūris: 463/1620 l
Kaina: nuo 78 510 Lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)