Ralį „Vilnius 2012“ rengia seniausia šalies automobilių sporto entuziastų visuomeninė organizacija - Lietuvos automobilių klubas, įkurtas dar 1926 metais.

Pusės amžiaus tradicijos

Vilniaus raliai vieni iš nedaugelio šalyje, turintys senas ir gražias tradicijas.

Pirmas „Vilniaus“ vardu pavadintas ralis įvyko 1961 metų vasario 4 dieną, kai dalyvauti šiame maratone užsiregistravę 26 sportinių automobilių ekipažai leidosi į ilgą, net 1300 km kelionę.

Pirmame „Vilniaus” ralyje pagrindines pergales šventė kauniečių ekipažai. „Pobedų” klasėje nugalėjo SK „Banga” sportininkai Anatolijus Kurdzikauskas su bendravardžiu šturmanu Riabčinskiu, o „Volgų” klasėje - Kauno taksi parko atstovai Povilas Štaras su Vytautu Lapėnu.

Vilniaus ralio meistrų garbę gynę Levas Šuvalovas su Vaclovu Survila pirmavo „Moskvičių” klasėje.

Pirmo „Vilniaus“ ralio garbingą 50-mečio jubiliejų automobilių sporto entuziastai pažymėjo pernai. Bene didžiausia šių ralių vertybė ta, kad vasaros sezono pradžią ženklinantys „Vilniaus“ raliai LASF sporto kalendoriuje randa vietą kiekvienais metais.

Kitaip ir sunku būtų įsivaizduoti, nes juose savo meistriškumą kėlė ir tuo žavėjo žiūrovus visi be išimties garsiausi šalies automobilių sporto meistrai - Arvydas ir Kastytis Girdauskai, Stasys Brundza, Anatolijus Potapčikas, Igoris Charitopula, Eugenijus Tumalevičius, tėvas ir sūnus Vidmantas ir Dovilas Čiutelės, Aurelijus Simaška, Saulius Girdauskas, Evaldas Čirba, Rolandas Mackevičius, Rokas Lipeikis, Vytautas Švedas, Ramūnas Čapkauskas ir daugelis kitų.

Viliasi sėkmingo starto

„Vilniaus“ ralių istorija byloja, jog sėkminga sezono pradžia daugelį lenktynininkų įkvepia tolimesnei sėkmei ir neretai tampa reikšmingu galutinės pergalės faktoriumi kovoje dėl aukščiausiųjų titulų.

Sezono pradžia savaip jaudina ir šios sporto šakos gerbėjus, trokštančius kuo greičiau įsitikinti kas ko vertas ir kokių staigmenų galima laukti iš vieno ar kito ekipažo. Todėl galima drąsiai tvirtinti, jog „Vilniaus“ ralis – padidinto dėmesio centre.

Varžybų rengėjai pagrįstai tikisi, kad ir šių metų gegužės 26-ą vyksiantis ralis, kurio dalyviai dėl Vilniaus mero taurės lenktyniaus Trakų ir Kaišiadorių rajonų bei Elektrėnų savivaldybės keliais, sportininkams taps tikrai sėkminga sezono pradžia, o žiūrovams padovanos daug įspūdingų akimirkų.

Per dieną – daugiau nei 200 km

„Ralis „Vilnius 2012“ – kompaktiškas, tačiau sportininkams, ypač sieksiantiems po varžybų užkopti ant nugalėtojų pakylos, netaps lengvu pasivažinėjimu“, - sakė varžybų vadovas Gražvydas Smetonis. – Ir ne vien todėl, kad jų laukia 237,5 km ilgio maršrutas“.

Iš viso šalies čempionate besivaržantiems šio ralio dalyviams teks įveikti 8 greičio ruožus, kurių bendras ilgis - 110,25 km. 94,45 km iš jų drieksis žvyro danga, o 15,8 km – nešvaraus asfalto.

LASF taurės lenktynių dalyvių laukia bendras 144,1 km ilgio maršrutas, iš kurių 58,45 km sudaro greičio ruožai. Iš jų 50,55 km – žvyro danga, o 7,9 – nešvaraus asfalto.

Kadangi šiame ralyje varžysis ne tik šalies ralio čempionato dalyviai, bet ir pretendentai į LASF taurę, ne visų jų laukia vienas ir tas pats maršrutas. LASF taurės lenktynių dalyviai į varžybas įsijungs tik nuo ketvirtojo – 17 km ilgio Ūbiškių greičio ruožo, kuriame pirmas automobilis startuos 12 val.

Norintiems ralio batalijas stebėti būtent šiame greičio ruože, patogiausia rinktis privažiavimą prie rungties prieigų nuo Beižionių gyvenvietės, kur jie galės stebėti gana sudėtingą trasos dalį kelyje Ūbiškės – Beižionys.

Čempionato dalyviai batalijas pradės anksčiausiai, 8 val. pirmame, Daugirdiškių 9,7 km ilgio greičio ruože, o dar po 17 minučių pirmas sportininkų automobilis startuos jau antrame, ilgiausiame Sabartėnų greičio ruože, ištįsusiame net 23,9 km. Žiūrovams, pasirinkusiems šį greičio ruožą, bene įspūdingiausia ralio panorama atsivers ties Bijūnų gyvenviete, kurią patogiausia pasiekti iš 221 kelio.

Iki vizito į serviso zoną sportininkų dar lauks išbandymai 10,3 km ilgio Semeliškių greičio ruože.

Po pertraukos ir čempionato dalyviai, ir kovojantys dėl LASF taurės varžysis Ūbiškių, Varkalės ir Beižionių greičio ruožuose, o dienos batalijas po dar vieno apsilankymo serviso zonoje, įsikūrusioje šalia Elektrėnų šiluminės elektrinės, visi baigs vieninteliame šiame ralyje asfalto danga besidriekiančiame 7,9 km ilgio Šaltinių-Grifs AG greičio ruože, garsėjančiame daugybe tramplinų, ypač atkarpoje Vievis – Pakalniškės.

Iš šalutinių kelių pasiekti šio greičio ruožo prieigas gana sudėtinga, todėl varžybų vadovas G. Smetonis pataria geriausias stebėjimui zonas žiūrovams rinktis dar iki trasos uždarymo ir įspėja nesigrūsti prie pat trasos, nes po tramplinų išlėkę į orą automobiliai gali prarasti įprastą trajektoriją.

Šis asfalto greičio ruožas ralio gerbėjams turėtų būti itin patrauklus dar ir todėl, kad jį, vienintelį šiame ralyje, čempionato dalyviai važiuos du kartus.

Vilniaus ralio dalyviai trenkiant vario dūdoms 17.30 val. finišuos aikštėje prie Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3), kur šių lenktynių absoliutiems nugalėtojams bus įteikta sostinės mero taurė.

Prie starto linijos - visi pajėgiausieji

Vienas dar neprasidėjusio „Vilniaus“ ralio patraukliausių bruožų tas, kad jame dalyvaus visi be išimties šiuo metu pajėgiausieji šalies automobilių ralio meistrai.

Pirmos įskaitos lyderis Saulius Girdauskas savo „Škoda Fabia WRC“ prie starto linijos, kaip ir labai sėkmingame jiems „Žemaitijos“ žiemos ralyje, atvairuos kartu su šturmanu Adrianu Aftanazivu, o tik dviem taškais nuo lyderio atsiliekantis Rokas Lipeikis „Mitsubishi Lancer Evo VIII“ tramdys su dukra Inga. Viltis priartėti, o gal ir aplenkti lyderius puoselėja kol kas trečias šioje įskaitoje žengiantis „Bauer Racing“ atstovas Ramūnas Čapkauskas, kartu su Tomu Šipkausku vairuosiantys „Mitsubishi Lancer Evo IX“.

Dar atkaklesnė kova verda tarp antros įskaitos lyderių Dominyko Butvilo ir tik tašku nuo jo atsiliekančio Benedikto Vanago, vairuojančių „Mitsubishi Lancer Evo X“ ir „Subaru Impreza WRX STI“ automobilius ir kuriems talkina šturmanai Renatas Vaitkevičius ir ukrainietė Irina Kolomeiceva.

Tai nereiškia, kad „Vilniaus“ ralyje dėmesio centre bus tik šių sportininkų batalijos. Dideles viltis puoselėja ir Vytautas Švedas su Žilvinu Sakalausku („Mitsubishi Lancer Evo X“), ir net keturi svečių iš Lenkijos ekipažai, tarp kurių ir Krzystofas Skalskis su Jakubu Mroczkowskiu (BMW 318), ir tokį pat automobilį vairuojantys šalies automobilių ralio septintos įskaitos lyderis Konstantinas Gorbas su Jevgenijumi Andriačiu, ir ketvirtoje įskaitoje pirmu smuiku griežiantys Paulius ir Ramūnas Nanartavičiai, ir vienintelis grynai dailiosios lyties atstovių – dukros ir motinos Joanos Survilaitės ir Vestos Survilienės ekipažas, tramdysiantys galingą „Mitsubishi Lancer Evo IX“.

Didžiausias rūpestis – saugumas

Vienas didžiausių „Vilniaus“ ralio rengėjų, teisėjų bei jo saugos tarnybų rūpesčių – varžybų, o kartu ir jose dalyvaujančių sportininkų bei lenktynes stebinčių žiūrovų saugumas.

Specialiai tam išleistose informacinėse brošiūrose, kurios bus platinamos greičio ruožų prieigose ir varžybų štabe, išsamiai išrašyti visi reikalavimai, kurių laikydamiesi renginio dalyviai jausis saugiai. Organizatoriai, stengdamiesi išvengti nelaimių, dar kartą atkreipia žiūrovų dėmesį ir primygtinai prašo jų niekada nestovėti išorinėje posūkio dalyje ir šalia automobilių važiavimo trajektorijos, iš kurios automobilis gali slysti įveikęs posūkį ar nusileisdamas nuo tramplino.

Rinkdamiesi patogesnes vietas varžybų stebėjimui, atminkite, kad trasa uždaroma likus valandai iki pirmo automobilio starto, tad į tas vietas būtina atvykti anksčiau. Atvykę apsižvalgykite ir numatykite vietą, į kurią būtų galima greitai ir saugiai pasitraukti. Nesirinkite vietų, esančių žemiau važiuojamosios kelio dalies ir jokių būdu nevaikščiokite trasa, kol saugos tarnybos vėl jos neatidarys bendram eismui.

Ralio rengėjai prašo atvykusius stebėti varžybų su vaikais jiems rodyti išskirtinį dėmesį, o šalia varžybų trasos gyvenančių žmonių - lenktynių dieną atidžiau prižiūrėti naminius gyvulius, kad jie nenutrūktų ir neatsidurtų trasoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją