Beje, pirmasis būdas atsidurti dėmesio centre gerokai pigesnis. Už patį kukliausią „Veloster" aparatą reikia pakloti 75 900 litų. Tai tokia didelė krūva pinigų, kad žinant vien šį skaičių mintyse susiformuoja lūkesčiai apie aštrų, kaip „Suzuki Hayabusa", ir gražų, kaip „Aston Martin Vantage", daiktą. Tačiau akistata su realybe šias iliuzijas sudrasko į smulkius skutelius per pirmąjį pažinties su egzotiškuoju „Hyundai" egzemplioriumi pusvalandį.
Visų pirma, „Veloster" su 1,6 litro darbinio tūrio motoru, generuojančiu 140 AG, kuria beviltiškai lėto automobilio įspūdį. Kai prie vairo sėdintis akceleratorių kulnu įmina į grindis, variklio skyriuje įsikūrusi mašinos jėgos panaudojimo taryba susirenka į posėdį ir per tris kalendorines dienas priima sprendimą dėl greitėjimo proceso pradžios. Žinia apie tai faksu siunčiama transmisijai, o ši, viską suderinusi su profesine sąjunga, pradeda sukti ratus. Įsibėgėti iki 100 km/val. užtrunka visą amžinybę. Techniniuose
„Veloster" dokumentuose rašoma - 9,7 sekundės, tačiau neabejotinai tai toks gebelsiškas melas, kad jį demaskuoti turėtų imtis TV pėdsekiai iš laidos „Paskutinė instancija". Greitėjimo įspūdį sukuria tik senovinės javų kuliamosios lygio triukšmo lavina, užgriūnanti keleivių ausis tachometro rodyklei perkopus 3000 sūkių per minutę ribą. Tačiau tuo metu dirstelėję pro šoninį originaliojo „Hyundai" langą pamatysite, kad jus lenkia koks nors paspirtuku keliaujantis bamblys.
Jei panašų monologą išrėšite girdint šio modelio pardavėjams, greičiausiai nebūsite išvadintas akiplėša, bet sulauksite paaiškinimo, esą „Veloster" dinamikos reikalai iš esmės pasikeis artimiausioje ateityje, kai rinkoje pasirodys versija turbininiu varikliu. Tikėtina, kad 201 AG bus šiokia tokia kompensacija suvedžiotiems gerbėjams. Žinoma, jei kaina dar labiau neprasilenks su sveiku protu.
Dizaino reikalai šiek tiek geresni. Palyginti su lig šiol gaminta kupė, ekstravagantiškiausias „Hyundai" šeimos narys atrodo modernus, jaunatviškas ir ekspresyvus. Šiek tiek primenantis didžiulį lygintuvą ir verčiantis kraipyti galvą, nagrinėjant durų formulę. Vairuotojo pusėje, kaip ir pridera kupė tipo mašinai, durelės plačios lyg svirno. Deja, tai reiškia, kad sustoję ankštesnėje erdvėje, išlipdami ar įlipdami turėsite spraustis pro beviltiškai mažą tarpelį. Kitoje kėbulo pusėje sumontuotos dvejos klasikinio dydžio durelės (galinių durų rankena paslėpta statramstyje, todėl kupė įspūdis niekur nedingsta) užduotį pasiek galines sėdynes leidžia spręsti kur kas paprasčiau. Ypač, jei esate 150 cm ūgio ir 45 kilogramus sveriantis pilietis. Didesnės kompleksijos žmogui ten greičiausiai nebus labai patogu.
Ar apskritai verta domėtis eksperimentu vardu „Veloster"? Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Jei pirmenybę teikiate stiliui - tai vienas geriausių receptų sulaukti papildomo smalsuolių dėmesio. Jei esate azartiškas vairuotojas - galų gale nusilenksite „VW Scirocco".
SPECIFIKACIJA
HYUNDAI VELOSTER
SKAIČIAI
1591 cm3, priekiniai varantieji ratai, 140 AG, 167 Nm, 5,9 l/100 km, 137 g/km CO2, nuo 0 iki 100 km/val. per 9,7 sekundės, 201 km/val., 1260 kg
KAINA
Nuo 75 900 litų
NUOSPRENDIS- 5
Sukryžminę kupė su hečbeku „Hyundai" pasiūlė gana įdomią alternatyvą tokiems aparatams kaip „Honda CR-Z" ar „Citroën DS3". Solidžiai sukomplektuotą ir palyginti nebrangų. Deja, nusileidžiantį važiavimo ypatybėmis...
KONKURENTAS
HONDA CR-Z
Ne mažiau išraiškingas, turintis hibridinę jėgainę ir iš pirmtakų paveldėtą kietą įvaizdį.
