Lenktynės turi aukščiausią reitingą
Kaip sakė A.Lekavičius, beveik 3 tūkstančių kilometrų trasa vingiavo aukštomis ir stačiomis, vietomis šimtą ir daugiau metrų aukščio siekiančiomis dykumų smėlio kopomis. Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) rengiamas ralio - reido pasaulio čempionato etapas, palyginti su kitais, turi aukščiausią reitingą, jame stengiasi dalyvauti daugelis automobilių sporto žvaigždžių.
"Šiemet į JAE stambiausių pasaulio automobilių gamyklų komandos atgabeno geriausią techniką, naujausius, sudėtingoms dykumų lenktynėms parengtus sportinius automobilius. "Etapo pradžią būtų galima pavadinti naujausios automobilių technikos šou arabų turtuoliams",- prisiminė lenktynininkas.
Pasak A.Lekavičiaus, šios varžybos jau ketverius metus iš eilės pripažįstamos geriausiai organizuojamomis pasaulio lenktynėmis.
Latvių sportininkai, ne vienerius metus važiavę šiose lenktynėse, alytiškiams yra sakę, kad jose labai karšta. Tačiau A.Lekavičius, ne kartą patyręs Dakaro ralio įtampą, manė, jog karščiau negu Sacharoje negali būti. "Todėl ir nusvilome",- šmaikštavo Arūnas.
Dykumoje pradėjo krėsti šaltis
JAE, palyginti su Sachara, lenktynininkus ir techniką vargino ne tik aukšta oro temperatūra, bet ir ypač didelė oro drėgmė. Vykstant varžyboms dykumoje oras buvo įkaitęs iki 43 laipsnių Celsijaus, panašiai kaip Sacharoje, tačiau padžiauti šlapi sportiniai marškinėliai neišdžiūdavo. Tokiomis meteorologinėmis sąlygomis dykumos smėlis yra ne tik labai karštas, bet ir sunkus.
Jau pirmajame greičio ruože, nuvažiavę vos 3 kilometrus, alytiškiai pajuto šių lenktynių pragarą. Visi automobilio variklio, greičių dėžės, reduktorių alyvos, aušinimo skysčio davikliai, įspėdami apie kritinę temperatūrą, pradėjo mirksėti. "Mitsubishi" prietaisų skydelis sužibo tarsi kalėdinė girlianda. Kai aušinimo skysčio temperatūra pakilo iki 108 laipsnių, kompiuteris, valdantis variklį, šio darbą pervesdavo į avarinį režimą.
Maždaug kas 15 minučių lenktynininkai būdavo priversti sustoti vėsinti variklio bei kitų agregatų. Norėdami nuvažiuoti toliau ir greičiau, palengvinti variklio aušinimo sistemos darbą, alytiškiai nutarė išbandyti Lietuvoje įprastą būdą - į mašinos saloną pūsti karštą orą. Kaip tarė, taip ir padarė.
Prietaisai parodė, kad salono šildymo agregato ventiliatorius pučia orą, įkaitintą iki 103-105 laipsnių Celsijaus. Pavažiavus dar keliolika minučių, metalinės ir plastmasinės salono detalės taip įkaito, kad prie jų nebuvo galima prisiliesti. Tačiau, anot A.Lekavičiaus, svarbiausia buvo ne tai. Talpyklose esantis geriamasis vanduo sušilo iki 75-80 laipsnių ir, suprantama, jo gerti nebuvo įmanoma - tik atsargiai suvilgyti lūpas. Esant tokioms ekstremalioms sąlygoms, alytiškiai nusprendė tęsti lenktynes ir toliau važiuoti veikiant salono šildymo agregatui.
"Šis mūsų sprendimas - važiuoti ir negerti vandens - buvo neteisingas. Iš organizmo greitai šalinosi skysčiai. Po keturių lėkimo smėlio kopomis valandų mane pradėjo stipriai krėsti šaltis, o pamatęs pabalusias šturmano Arvydo Vasiliausko akis supratau, kad jo būklė irgi artėja prie kritinės",- prisiminė lenktynininkas.
Gelbėtojai darė lašines
Tuo metu "Mitsubishi Pajero" užvažiavo ant maždaug 100 metrų aukščio kopos, ir visureigį vairavęs A.Lekavičius sunkiame stačios nuokalnės smėlyje pamatė įstrigusį visureigį. Staiga stabdydamas savo automobilį alytiškis padarė klaidą, ir "Pajero" ratai įstrigo klampiame smėlyje. Išlipę iš mašinos lenktynininkai pradėjo atkasinėti ratus ir pasijuto visiškai blogai - pradėjo temti akyse, krėsti drebulys. Likimo dovana - šalia kopoje įstrigusio ekipažo buvę gelbėtojai suteikė medicinos pagalbą.
"Jie padarė mums lašines ir paaiškino, kad dėl dehidratacijos iš organizmo pasišalino daug skysčių, sutirštėjo kraujas, pradėjo nebeveikti inkstai ir kepenys. Neišvalytas kraujas greitai apnuodija visą organizmą. Paskui ištinka staigi mirtis",- pasakojo Arūnas.
Po lašinių atsigavę ir atsigėrę vėsaus vandens, alytiškiai tęsė lenktynes. Dar po trijų valandų varginančio važiavimo A.Vasiliauskas pradėjo nejausti apatinės kūno dalies - juosmens ir kojų, todėl vėl teko sustoti ir pusvalandį mankštintis.
Baigiantis pirmajam greičio ruožui sutemo. Prieš lenktynininkus iškilo aukštų kopų virtinė. Iki organizatorių nustatyto finišo laiko teliko 35 minutės, ir, nenorėdami gauti baudos taškų, alytiškiai nusprendė kopas ne apvažiuoti, o tamsoje jas šturmuoti. Beje, tokių nuotykių patyręs lietuvių ekipažas iš 50 startavusių automobilių buvo tarp 20 geriausių. Deja, fortūna alytiškiams nebuvo labai palanki.
Įveikiant stačias kopas "nusisuko" perkaitusi sankaba. Iki finišo buvo likę 8 kilometrai. Teko sustoti. Automobilį iš smėlynų pavyko išvilkti tik paryčiui. Pakeitę sankabą sportininkai nuskubėjo į antrojo etapo startą, bet teisėjai startuoti neleido - pavėluota daugiau kaip trimis valandomis.
Norėjo patikrinti automobilį
Pragariškas lenktynių sąlygas atlaikė ir finišą pasiekė vos keliolika ekipažų. Pirma alytiškių iš varžybų pasitraukė toks dykumų lenktynių meistras kaip S.Peterhanselis.
Pasaulio ralio-reido čempionate debiutavęs A.Lekavičius sakė norėjęs patikrinti visureigį ir savo jėgas, patirti šių prestižinių varžybų psichologinę atmosferą.
Pasidomėjus, ar ketina dalyvauti gruodžio pabaigoje prasidėsiančiame kitų metų Dakaro ralyje, alytiškis sakė savo automobilį pradėjęs rengti pirmajam 2005 metų pasaulio ralio-reido čempionato etapui. Jis vyks Andų kalnuose, Argentinos ir Čilės pasienyje kitų metų kovo mėnesį.