Tuo tarpu jo oponentai įsitikinę, kad vieninteliai G. Furmanavičiaus darbo rezultatai – mažėjantis varžybų ir jų dalyvių skaičius, smunkantis visuomenės dėmesys bei nemenkos išlaidos teismams.

Šalins „konfliktų priežastis“

Eiliniame LASF narių suvažiavime federacijos prezidentu ketverių metų kadencijai išrinktas G. Furmanavičius pirmadienį žurnalistus sukvietė į spaudos konferenciją, kurioje žadėjo įpūsti gyvybės ekonominio sunkmečio ir vidinių rietenų nukamuotam šalies automobilių sportui.

„Visų pirma, reikia baigti tvarkyti mūsų teisinę bazę: įstatus, reglamentus, kitus dokumentus. Didelė dalis problemų, su kuriomis federacija buvo susidūrusi, priklauso ne nuo vadovų, o kilo dėl dviprasmybių teisinėse normose.

Priešprieša atsirado dėl skirtingai interpretuojamų teisės aktų: vieni sakė vienaip, kiti – kitaip, o iš tikrųjų parašyta buvo trečiaip. Kuomet panaikinsime konfliktų priežastis, išnyks ir jų pasekmės. Manau, kad toliau eidami šiuo keliu suvienysime automobilių sporto bendruomenę – bent jau tuos žmones, kurie norės susivienyti“, – tikino G. Furmanavičius.

Pasak jo, LASF nuo šiol ypatingą dėmesį skirs ryšiams su Tarptautine automobilių federacija (FIA) – esą jau ruošiamos keturios paraiškos, pagal kurias bus siekiama užtikrinti FIA finansavimą įvairiems lietuvių projektams. Šią veiklos sritį G. Furmanavičius teigė patikėsiantis naujajam savo patarėjui ryšiams su FIA Dariui Jonušiui.

LASF vadovas taip pat pabrėžė ketinąs dalyvauti socialiniuose projektuose ir talkinti policijai tramdant karą keliuose.
„Manau, kad nuo šios dienos federacija pasuks nauju keliu, ir rezultatus jūs netruksite pamatyti. Tikimės savo darbus viešinti, dirbti viešai ir skaidriai“, – sakė G. Furmanavičius.

Išlaidų suskaičiuoti nesiryžo

Vis dėlto viešai kalbėti apie daugiau nei dvejus metus besitęsiančius teisinius ginčus, kuriuose dalyvavo arba tebedalyvauja LASF, bei dėl jų patiriamų išlaidų naštą federacijos biudžetui G. Furmanavičius nebuvo linkęs.

„Teismai yra praeitis, ir apie ją kalbėti nenoriu. Tegu dirba teisininkai, o federacija savo veiklą mato visai kitoje erdvėje. Žinoma, finansiškai LASF daug prarado, bet jos egzistavimas dėl to tikrai nenutrūks“, – teigė LASF prezidentas.

DELFI žiniomis, bendri LASF nuostoliai, įskaičiuojant teismo priteistas išmokėti kompensacijas ir išlaidas teisininkų paslaugoms, gerokai viršija 100 tūkst. litų, o ginčų pabaigos nematyti. Vis dar neužverstos dvi bylos dėl Lietuvos automobilių ralio čempionato reglamento bei techninių reikalavimų „A+“ klasės automobiliams.

Paklaustas apie 2009-2010 metų laikotarpį, kuomet pirmą kartą vadovavo LASF, G. Furmanavičius kratėsi kritikų laidomų strėlių ir tikino, jog federacijos veikla nebuvo paralyžiuota.

„Tikrai nesutinku su teiginiais, kad tuo metu nieko nevyko, federacija degradavo ir taip toliau. Bandėme tvarkytis viduje, o su išorės klausimais neturėjau galimybės dirbti. Dėl teismų nebuvau įregistruotas Registrų centre kaip LASF prezidentas, todėl negalėjau netgi pasirašyti sutarčių su rėmėjais“, – dėstė Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

Pergalę lėmė „Trojos arklys“?

G. Furmanavičiaus piešiama šviesi šalies automobilių sporto ateitis neįtikino dabartinio prezidento oponentų.

„Praėję dveji metai jau parodė, kad jo pažadai ir darbai skiriasi. Įvairių automobilių sporto šakų lygis smunka, o artimiausiu metu turbūt matysime tik dar skaudesnę realybę“, – nusivylimo DELFI neslėpė „Egzotikos autosporto“ klubo vadovas Rokas Lipeikis.

Tiesa, daugkartinis šalies ralio čempionas pripažino šįkart neturintis ko prikišti prieš savaitę Kaune vykusio LASF suvažiavimo eigai, kuri esą atitiko visas numatytas procedūras, ir teigė neketinantis dar kartą kreiptis į teismą.

Primename, kad už G. Furmanavičiaus kandidatūrą balsavo 21 LASF narys, o pagrindinis jo konkurentas Romas Austinskas surinko dviem balsais mažiau. Dar 7 suvažiavimo dalyviai LASF prezidento pareigose norėjo matyti trečią pretendentą Valdą Jonušį.

R. Lipeikio nuomone, būtent pastarojo sprendimas dalyvauti rinkimuose ir lėmė G. Furmanavičiaus pergalę.

„Valdas sujaukė kortas, nes jis perėmė dalį balsų, kurie būtų atitekę R. Austinskui. O G. Furmanavičių palaikanti grupė yra labai vieninga, nes tam turi materialinį interesą. Pats G. Furmanavičius nėra įsigilinęs į mūsų sporto virtuvę ir, matyt, nelabai gilinasi. Todėl, jam vadovaujant, tie žmonės gali daryti, ką nori“, – aiškino R. Lipeikis.

Primename, kad G. Furmanavičius LASF prezidento kėdę pirmą kartą užėmė 2009-ų pradžioje, kuomet per skubiai sušauktą neeilinį federacijos narių suvažiavimą iš jos buvo išverstas R. Austinskas.

Suvažiavimui sprendžiant dėl nepasitikėjimo R. Austinsku dalyvių balsai pasiskirstė po lygiai: 22 federacijos nariai balsavo už nepasitikėjimą prezidentu, 22 – prieš. Vis dėlto suvažiavimo balsų skaičiavimo komisija nusprendė, kad 4 biuleteniai, kuriais buvo išreikšta parama R. Austinskui, yra negaliojantys.
R. Austinskas buvo atšauktas iš užimamų pareigų, o į jo vietą išrinktas G. Furmanavičius.

Vis dėlto „Egzotikos autosporto“ pateiktą ieškinį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tokie balsų skaičiavimo komisijos veiksmai buvo netinkami, be to, nebuvo užtikrintas balsavimo slaptumas. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad suvažiavimo sprendimas išrinkti naujuoju LASF vadovu G. Furmanavičių yra negaliojantis, tad į federacijos prezidento pareigas iki balandžio pabaigoje vykusio eilinio LASF suvažiavimo vėl buvo grįžęs R. Austinskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)