Liko tik pavadinimas ir funkcionalumas

Pirmosios kartos „Meriva“ debiutavo 2003 m. ir nuo tada buvo nupirkta apie 1 mln. šio modelio vienetų. „Opel“ pabrėžia, kad kompanija, prieš 7 metus rinkai pristačiusi „Merivą”, tapo nedidelių vienatūrių segmento pradininke. Šį automobilį noriai rinkosi pirkėjai, kuriems buvo svarbus jo universalumas, galinių sėdynių su „FlexSpace” sistema sulankstymo galimybės, taip pat jiems patiko aukštesnė sėdėsena bei patikimumas ir patvarumas („Meriva” vienatūriai 2007 m. tapo Vokietijos techninių apžiūrų reitingo nugalėtojais).

Gamintojų teigimu, „Meriva“ užima 27 proc. kompaktiškų vienatūrių rinkos Europoje ir yra vienas sėkmingiausių „General Motors“ modelių Senajame žemyne. Tačiau ankstesnis modelis jau buvo gerokai pasenęs ir neišvengiamai prašėsi pamainos.

Evoliucija ar revoliucija? Tokią dilemą sprendė „Opel“ inžinieriai kurdami naujos kartos modelį. Gamintojų teigimu, naujoji „Meriva“ laviruoja per vidurį – esą joje ryškus pirmtako palikimas, o kartu buvo įgyvendinti ir nauji sprendimai.

Tačiau tenka pripažinti, kad dvi „Merivos“, kurias skiria 7 metai, neturi beveik nieko bendro, išskyrus pavadinimą ir salono funkcionalumą. Tą įrodo vienas labai svarbus faktas – senoji „Meriva“ buvo sukurta pagal mažylę „Corsą“, o naujasis modelis yra visapusiškai didesnis, nes sukurtas pagal modifikuotą „Zafiros“ platformą.

4288 mm ilgio naujasis „Meriva” vienatūris turi 15 mm ilgesnę už pirmosios kartos modelius ratų bazę, kurios tarpvėžė platesnė priekyje 39 mm, o gale – 45 mm. Tai padaryta siekiant pagerinti automobilio valdymą ir suteikti didesnį važiavimo komfortą.

Žvelgiant į naujosios „Merivos“ dizainą, galima teigti, kad ji tapo mažesne septynvietės „Zafiros“ seserimi. O pasidomėjus apie technines detales, šis įspūdis dar labiau sustiprėja. „Meriva“ iš didesniojo „Opel“ vienatūrio perėmė daug įvairių komponentų, tarp jų ir važiuoklę – „Meriva” vienatūriui priekinės ir galinės ašys pritaikytos nuo „Zafira” modelio.

Vis dėlto „Opel“ atstovų teigimu, nėra reikalo baimintis, kad pagal išmatavimus grėsmingai suartėjusios „seserys“ ims tarpusavy konkuruoti – esą vėliau „Zafira“, kurios ilgis yra 4467 mm, taip pat neišvengiamai bus padidinta.

Naujosios „Merivos“ kūrėjams nemenku iššūkiu tapo ir automobilio dizaino stilius – buvo siekiama nedideliam vienatūriui suteikti elegantišką ir veržlią išvaizdą. Panašu, kad šis uždavinys įveiktas pagirtinai. Bendri dizaino akcentai perimti iš „Opel Insignia“ ir „Astros“ modelių, be to, naujasis vienatūris dabar turi daugiau stiklinio ploto, naujos formos veidrodėlius, priekinis A statramstis tapo nuožulnesnis. Įdomiai atrodo ir galinė automobilio dalis – galinis tamsus stiklas susilieja su į juoda kėbulo spalva virš viduryje esančios chromo juostos, o šis akcentas tarsi pratęsiamas ir galiniuose žibintuose.

Netradicinės galinės durys – ponams ir karaliams

Automobilio pristatymas vyko Hamburge, kurio gyventojai, remiantis neseniai atliko tyrimo duomenimis, yra turtingiausi Vokietijoje. Tačiau pirmiausia šis miestas garsėja didžiausiu šalyje ir trečiu pagal dydį Europos uostu, o dėl šios priežasties Hamburgas nuo seno vadinamas „durimis į pasaulį“. Būtent žodis „durys“ buvo akcentuojamas viso pristatymo metu, o organizatoriai pasistengė net ir galvodami apie muziką – bandymams skirtų automobilių kompaktinių diskų grotuvuose sukosi dainų, kurių pavadinime yra žodis „durys“, rinkinys.

Galinės automobilio durys „FlexDoors“ – tai išties svarbiausias naujos kartos kompaktiško vienatūrio akcentas. Gamintojai pabrėžia, kad iš dabar eksploatuojamų mašinų šis sprendimas buvo panaudotas tik keliuose modeliuose, tarp kurių yra „Mazda RX-8“, JAV rinkai skirtas „Honda Element“, Londono taksi mašinos, prabangusis „Rolls-Royce Phantom“ ir kt. Tačiau daugumoje šių automobilių galinės durelės gali būti atidaromos tik atvėrus priekines, o „Merivoje“ durys yra nepriklausomos. Tai įmanoma dėl įprastinio B statramsčio, užtikrinančio korpuso tvirtumą ir apsaugą nuo šoninio smūgio. Be to, durelėse esanti rankena yra sumontuota kitoje nei įprasta pusėje.

Prieš važiavimo kryptį atsidarančios galinės automobilio durys buvo labai populiarios iki maždaug XX a. šeštojo dešimtmečio. „Opel“ atstovų teigimu, tokiais automobiliais buvo vežiojami ponai, karaliai, princai ir visi, kuriems reikėjo užtikrinti aukščiausio lygio komfortą. Tačiau prieš keletą dešimtmečių dėl grėsmės saugumui, „savižudžių durimis“ pakrikštyta technologija buvo uždrausta.

Situacija pasikeitė tik prieš keletą metų, kai Europos Sąjungoje vėl buvo leista gaminti automobilius su tokiomis durimis. Prie šio sprendimo daug prisidėjo „Rolls-Royce“ atstovai, kurie buvo suinteresuoti šį sprendimą įdiegti „Phantom“ automobilyje.

Durys atsiveria 84 laipsnių kampu

„Opel“ atstovai neabejoja, kad „savižudžių durelių“ etiketė naujajai „Merivai“ „neprilips“, o „Euro NCAP“ saugumo testuose automobilis esą bus įvertintas 5 žvaigždutėmis. Reikia paminėti, kad vienatūrio durelės automatiškai užsirakina vos tik pasiekus 4 km/val. greitį.

Automobilio bandymuose Hamburge buvo galima įsitikinti, kad daugiau kaip 84 laipsniais atsiveriančios „FlexDoors” galinės durys – gudrus gamintojų sprendimas, palengvinantis įlipimą į automobilį bet kokio amžiaus ar ūgio keleiviams. Palyginimui – įprastos galinės durys atsidaro maždaug 67 laipsnių kampu.

Kokių dar pranašumų automobiliui suteikė netradicinės galinės durys? Gamintojų teigimu, durelių vyrius perkėlus prie C statramsčio atsivėrė daugiau erdvės keleivių kojoms, kurios nebekliūva už B statramsčio pagrindo. „FlexDoors” sistema gerokai palengvina naudojimąsi galinėmis sėdynėmis. Jos net ir siauroje erdvėje pasiekiamos be papildomų pastangų ir judesių – lankstymosi ar rangymosi, tad įlipimas ir išlipimas tampa oresnis bei elegantiškesnis.

Be to, teigiama, kad „FlexDoors“ sistema turėtų būti gerokai patogesnė tėvams, ant galinės sėdynės įtvirtinantiems vaikų kėdutę arba joje prisegantiems atžalas. Jos garantuoja didesnį saugumą, ypač vaikams įlipant į automobilį ar iš jo išlipant. Kai priekinės ir galinės durelės atidarytos vienu metu, sukuriama saugos zona, nes durelės neskiria prie automobilio stovinčių tėvų ir vaikų. Taip sumažėja pavojus, jog vaikas netyčia išbėgs į eismo juostą.

Svarbiausias prioritetas – patogumas

Atsidūrus automobilio salone, nesunku pastebėti, kad vidus yra pastebimai prabangesnis už pirmtaką. Pigaus plastiko reikia ieškoti su žiburiu, medžiagos kokybiškos, o pavarų perjungimo svirtis sumontuota kiek aukščiau.

Naujame modelyje įrengtas elektrinis-hidraulinis vairo stiprintuvas, pakeitęs ankstesnės kartos automobilyje buvusį elektrinį vairo stiprintuvą. Standartinėje „Meriva” aktyviojo saugumo įrangoje – priekiniai ir galiniai diskiniai stabdžiai, elektroninė stabilumo programa ir traukos kontrolė.

Iš pirmosios „Meriva” vienatūrio kartos paveldėta novatoriška „FlexSpace” galinių sėdynių sistema buvo gerokai patobulinta, dėl to galiniai keleiviai sėdi aukščiau už esančius priekyje. Tokia pozicija, tarsi teatro salėje, ypač vaikams garantuoja geresnę kelio apžvalgą.

„Panaudoję „Zafiros“ „Flex 7“ ir „Merivos“ „FlexSpace“ sėdynes, sukūrėme visiškai naują patogų saloną. Projektuodami „Meriva“ vienatūrį siekėme sukurti universaliausią visoje automobilių rinkoje modelį. Manyčiau, nėra kito automobilio, kuriame būtų įgyvendinta tiek daug patogumą teikiančių idėjų“, – sakė „Opel“ viceprezidentas Alainas Visseris.

Iš tiesų, naujojoje „Merivoje“, be „FlexDoors“ durų ir „FlexSpace“ sėdynių sistemų, įdiegtos dar kelios erdvę taupančios inovacijos. Už papildomą mokestį „Meriva” patogumą padidina ir galiniame buferyje integruotas „FlexFix” dviračių laikiklis, kuris jau buvo matytas ir naujojoje „Astroje“.

Tačiau ne ką mažiau įdomi ir „FlexRail“ sistema, leidžianti išplėsti krovinių skyriaus erdvę. Tai – tarsi bėgiai, įmontuoti tarp sėdynių, kuriais slankioja alkūnės atrama-daiktadėžė. Šį skyrių galima patraukti atgal galinių sėdynių link ir tuomet tarp priekinių sėdynių atsiranda erdvė rankinei ar nešiojamam kompiuteriui.

Be to, keliaujantiems patogumo suteikia ir tai, kad „Meriva” vienatūryje įrengtos daugiau kaip 32 nišos, skirtos daiktams. Automobilio bagažinės talpa yra 400 l, o nulenkus galines sėdynes, sukuriama daugiau kaip 1500 l talpos krovinių skyriaus erdvė.

Dyzelinės versijos pasirodys rudenį

„Opel Meriva“ bus siūloma su vienu iš 3 benzininių arba 5 dyzelinių variklių, kurie atitinka „Euro5” emisijos reikalavimus. Pastarieji agregatai bus pradėti montuoti nuo rugsėjo, tad automobilio pristatyme Hamburge pavyko išbandyti tik benzininius variklius. Bandymams buvo skirti automobiliai su skirtingo galingumo (120 ir 140 AG) 1.4 l benzininiais varikliais.

Pirmasis, kiek silpnesnis 1.4 l, 120 AG turbobenzinis variklis, pasiekiantis 175 Nm sūkimo momentą, debiutavo kartu su naujuoju „Meriva“ vienatūriu. Jis pakeitė ankstesniuosius 1.6 litro (105 AG) jėgos agregatus. Naujieji varikliai yra 10 proc. ekonomiškesni, tačiau 15 proc. galingesni.

1.4 l, 140 AG turbo variklis, pasiekiantis 200 Nm sūkio momentą yra galingiausias benzininių variklių gamoje. Jis komponuojamas su mechanine 6 laipsnių pavarų dėže. Palyginti su pirmtaku – 1.8 l varikliu, naudotu pirmosios kartos „Meriva“ modelyje, naujasis 1.4 l variklis su turbina pasiekia 12 proc. daugiau galios ir pasižymi 10 proc. mažesne aplinkos tarša.

Reikia paminėti, kad itin didelio skirtumo tarp šių 1.4 l versijų nėra. Abu varikliai yra pakankamos galios šiam kompaktiškam vienatūriui, triukšmingumu neišsiskiria, pavarų dėžė dirba sklandžiai.

Važiavimas automobiliu paprastas, niekuo neišskirtinis. Jis lengvai valdomas, stabilus kelyje ir posūkiuose, bet sportiškumu tikrai nepasižymi. Tačiau ko mes tikimės sėsdami į šeimyninį vienatūrį? Pirmoji mintis – tai patogumo, o tiek vairuodamas, tiek būdamas keleivio vietoje, „Merivoje“ jautiesi išties jaukiai.

Naujoji „Opel Meriva“ – kone idealus šeimyninis automobilis, kurį galima vertinti ir kaip didesnę, talpesnę ir praktiškesnę, tačiau panašiai kainuojančią alternatyvą „Astrai“.

Nuo 2011 m. bus galima užsisakyti „Merivos“ suskystintų dujų versiją, taip pat bus siūlomi automobiliai su „Start/Stop“ sistema.

Naujieji „Meriva“ vienatūriai, kurių surinkimas jau pradėtas „Opel“ gamykloje Saragosoje (Ispanija), automobilių pardavimų salonus pasieks birželį. Neseniai paskelbta, kad Vokietijoje šis modelis kainuos nuo 15 900 eurų (54 900 Lt).

„Opel Meriva“ vizitinė kortelė

Variklio darbinis tūris: 1364 cm3
Degalai: benzinas
Galia: 88 kW/120 AG/4800-6000 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 130 Nm/4000 aps./min.
Pavarų dėžė: 5 laipsnių mechaninė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4288 mm
Plotis: 1812 mm
Aukštis: 1615 mm
Važiuoklės bazė: 2644 mm
Svoris: 1360 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 11,5 sek.
Vidutinės degalų sąnaudos: 6,1 l/100 km
Bagažinės tūris: 400/1500 l
Kaina: nuo 54 900 Lt

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)