Dalyvaus 7 lietuviai
Į lenktynes išvystantys penki sportininkai iš septynių pirmadienį Vilniuje surengė improvizuotą spaudos konferenciją. A. Lekavičius ir R. Kručkauskas dėl verslo reikalų iš Alytaus į sostinę neatvyko.
„Pirmąsyk ralyje dalyvaus tiek daug lietuvių. Mes visi esame šių lenktynių ligoniai. Mus traukia ralio vargai ir nežinomybė, - įžanginiu žodžiu renginį pristatė šturmanas A. Juknevičius. – Tai bus neeilinis Dakaro ralis, nes vyks Pietų Amerikoje. Beje varžybų logotipe liko beduino atvaizdas. Tik laiko klausimas, kada Dakaro ralis grįš į Sacharą.“
„Man tai bus pirmos tokios sudėtingos lenktynės motociklu, nes su A. Petraičiu esu Dakare dalyvavęs, kaip šturmanas. Ankstesnių lenktynių patirtis man tikrai pravers. Mano pagrindinė užduotis – finišuoti sveikomis kojomis ir rankomis. Užimta vieta ralyje man neturi reikšmės“, - sakė Š. Paliokas.
Panevėžietis motociklininkas M. Slapšys nori savo kailiu patirti Dakaro ralio sunkumus.
„Lenktynių liga sergu jau keletą metų. Mano tikslas Pietų Amerikoje taip pat finišuoti. Kaip seksis – prognozuoti sunku. Aš asmeniškai noriu patirti tą košmarą gerąja prasme“, - taip prisistatė M. Slapšys.
Kitas Dakaro debiutantas, tyliausias ir ramiausias Lietuvos komandos narys B. Bardauskas, netuščiažodžiavo.
„Noriu tik finišuoti“, - tarstelėjo motociklininkas, vairuosiantis „Yamaha“.
„Nusibodo kalbėti apie ralį, o norisi jau kuo greičiau jame dalyvauti. Dveji metai praėjo po paskutinio mano Dakaro ralio ir aš jau pasiilgau variklio gausmo. Nuotaikos dėl ekonominės krizės yra prastos, bet juk ralis yra mūsų svajonė ir mes sieksime jos įgyvendinimo“, - kalbėjo A. Petraitis.
Svarbi patikima technika ir jėgų išsaugojimas
A. Petraitis savo visureigį „OSC Green Rain“ išbandė ralyje Tunisas - Libija ir Jungtinių Arabų Emyratų ralyje.
„Mechaninių naujovių automobilyje nėra, o visos mūsų naujovės – elektronikos dalyje. Jos ir logistikos problemos padidino mūsų biudžetą, bet tikimės, kad pasiteisins. Mes dar negalime lygiuotis į ralio lyderius, bet esame modernūs“, - paaiškino A. Petraitis.
Visą A. Petraičio ir A. Juknevičiaus komandą su mechanikais sudaro 5 žmonės.
B. Bardauskui ir Š. Paliokui visavertę techninę paramą tarp etapų (bivakuose, t.y., lauko stovyklose) suteiks prancūzų „France Yamaha Team“, bet už atsargines dalis reikės mokėti patiems, o M. Slapšys bendradarbiaus su latvio Janio Vinterio komanda.
„Važiuosiu nauju gamykliniu KTM motociklu, bet jį išbandyti turėjau vos vieną dieną, nes techniką prieš mėnesį reikėjo išsiųsti į Prancūziją. Bus laiko priprasti ralyje. Už naują KTM sumokėjau krūvą pinigų, o jis jau leidžia tepalą“, - kalbėjo M. Slapšys.
„Yamaha“ motociklai - mažiau galingi ir lengvesni, juos lengviau pakelti ar ištraukti iš griovio nelaimės atveju. Manau, kad tai geras pasirinkimas“, - vylėsi Š. Paliokas.
Dabar Pietų Amerikoje pats vidurvasaris. Dienomis temperatūra pakyla iki 50 laipsnių karščio, o naktimis kalnuose būna apie 0.
„Trasa sudėtinga, kalnuose – siaura, kur bus daug serpantinų, todėl lenkti nebus kur. Kokią poziciją užsiimsime, tokią ir reikės išsaugoti, - prognozavo A. Juknevičius. – Ilgiausias dienos greičio ruožas bus 666 km, o ilgiausias etapas - 837 km ilgio.“
„Tai maratonų-maratonas ne trasos ilgumo prasme. Labai svarbu lenktynių eigai bus, ar kasdieninis nuovargis pliusuosis, ar ne. Jei tas nuovargis vis kaupsis ir didės, jo našta taps sunkiai pakeliama“,- įspėjo A. Petraitis.
Nesutaria dėl tarpusavio konkurencijos
Kalbėdami apie kovą tarpusavyje Dakaro ralyje, sportininkai nebuvo vieningos nuomonės.
„Tarpusavio konkurencijos tarp motociklininkų nebus“, - žadėjo M. Slapšys.
„Kiekvienas privalome kovoti tik už save. Jei ne trauma ar rimta avarija, pro stabdantį kolegą reikia pravažiuoti ramiai, kaip pro tuščią vietą, - išlikimo principus aiškino A. Petraitis. – Jei stosime prie visų, bus blogai. Ralis – ne komandinis žaidimas. Mes konkurentai, nors ir esame iš vienos šalies. Praėjusiame Dakare padėjome įstrigusiam bagiui, o netrukus mums patiems lenktynės baigėsi. Padėjome ir baltarusiams, o kai mums reikėjo jų pagalbos, jos nesulaukėme.“
„Lietuviams ir draugams stosime ir padėsime visur ir visada, - ekipažo lyderiui prieštaravo A. Juknevičius. - Su rusų „Kamaz“ komanda darysime mainus: jie mums gerą gėrimą, o mes jiems – skilandžio.“
„Jei įklimpai ar sulūžai – pats žioplys ir nesvarbu, ar tu lietuvis, ar ne. Kai mums kildavo problemų padėti sustodavo visai ne tie, kurių paramos tikėdavomės. Ralis, kaip lengvoji atletika. Ten tautiečiai taip pat nepadeda vienas kitam baigti distancijos“, - tikino A. Petraitis.
Pasirengimas – skirtingas
Visi Lietuvos sportininkai daug ištvermės ir jėgų reikalaujančiam raliui rengėsi skirtingai.
„Dalyvavau dviejuose kontroliniuose raliuose arabų šalyse, užsiėmiau sportine joga, buvau aukštikalnėse, kur pratinausi prie mažiau deguonimi prisotinto oro“,- sakė A. Petraitis.
„Mano receptas – visiškai nesirengti varžyboms. Nesilaikau dietos ir išgeriu alaus bokalą vakarais tam, kad organizmas nepatirtų streso. Ralyje režimas ir ritmas sudėtingas dalykas, nes mus nuolat lydi chaosas ir nežinomybė“, - mano A. Juknevičius.
„Nėra tikslios metodikos, kaip pasirengti raliui. Specialiai neturėjau fizinio rengimo pratybų ir dabar jaučiuosi daug geriau“, - prisipažino Š. Paliokas.
„Važiuojant motociklu dirba visos raumenų grupės, todėl dirbau su fiziniu rengimo treneriu. Asfaltu per dieną įveikus 800 km, kūnas ir taip jau būna, kaip guminis. Ar pasirengimas buvo tinkamas, parodys rezultatai“, - įsitikinęs M. Slapšys.
Sėkmę neš žalia varlytė
Paklausti, kaip lenktynininkų artimieji reaguoja į jų aistrą, vyrai nestokojo humoro.
„Aš nenorėčiau būti nei vieno mūsų žmona ir lenktyninio automobilio varikliu“, - juokavo A. Petraitis.
„Pažadėjau žmonai, kad tai bus paskutinis Dakaro ralis, bet juk čia Pietų Amerikos ralis. Paskutinis Dakaras dar laukia priešakyje“, - šmaikštavo Š. Paliokas.
Visi trys motociklininkai į sunkias varžybas jokių talismanų nesiima, o M. Slapšys, kuris netiki prietarais, specialiai pažadėjo trumpai nusikirpti ir nusiskųsti barzdą. Tuo tarpu A. Petraičiui sėkmę neša žaislinė žalia varlytė, kurios nebūna automobilyje.
Ralio meistrams finišuoti linkėjo Dakaro ralio pradininkas Lietuvoje Romualdas Beresnevičius, pirmasis lietuvis pasiekęs lenktynių finišą (2000 m.).
„Tai velnio apsėsti ir paženklinti vyrai. Pagrindinis mūsiškių uždavinys – finišas. Tam nereikia būti kukliems ir mandagiems, kaip mūsų motociklininkai. Būkite budrūs ir gudrūs. Garbė jums“, - linkėjo R. Beresnevičius.
2009 metų 15-os etapų su viena poilsio diena Dakaro ralyje dalyvauti užsiregistravo 235 motociklininkai, 29 keturračių pilotai, 194 automobilių ekipažai ir 84 sunkvežimių įgulos.
