„Tokio rango varžybų debiutanto Mato pasirodymą vertiname gerai“,- DELFI sakė Lietuvos komandos vadovas Robertas Gracholskis.
Šios klasės čempionu tapo argentinietis Facundo Chapuras, aplenkęs estą Keviną Korjusą ir prancūzą Paulį Fourqueminą.
Pasak R. Gracholskio, čempionato sistema buvo gana sudėtinga. Po kvalifikacinių važiavimų 28 geriausi lenktynininkai iš karto patekdavo į finalą, 14 prasčiausiųjų pasitraukdavo iš kovos, o likę 32 dalyvaudavo paguodos finale ir varžydavosi dėl kitų 6 kelialapių į finalą.
„Rotax Max Senior“ kartingo klasėje kovojo Lietuvos KZ2 klasės čempionas Kevinas Gracholskis, trečiadienį švenčiantis savo 17-ąjį gimtadienį.
„Kevinas iš karto pateko į finalą 25-uoju rezultatu ir išvengė papildomų važiavimų, kurie kainuoja daug nervų ir leidžia pataupyti techniką bei padangas,- DELFI pasakojo lenktynininko tėvas ir treneris R. Gracholskis. - Pusfinalyje Kevinas antrame posūkyje pražiopsojo dviejų varžovų spurtą, bet iškovojo teisę startuoti didžiajame finale. Lemiamas lenktynes pradėjęs iš 33 starto vietos, vienas perspektyviausių Lietuvos lenktynininkų galutinėje įskaitoje užėmė 24-ąją vietą“.
Tai buvo aukščiausias lietuvių pasiekimas varžybose Italijoje.
Šios kartingo klasės čempionu tapo britas Benas Cooperis, aplenkęs tautietį Chrisą Locką, o trečiąją vietą užėmė Martinas Pierce‘as iš Airijos.
„Sūnaus pasirodymą reikia vertinti labai gerai, nes šioje klasėje varžosi sportininkai nuo 15 iki 50 metų, o prizininkai yra gerai apmokami lenktynininkai“, - DELFI teigė Lietuvos komandos vadovas.
„Rotax Max“ klasės lenktynių rengėjai visus varžybų dalyvius aprūpina „Zanardi“, „Maranello“ ir ZRG gamyklų kartais, kurių po 72 vienetus yra skiriama kiekvienai dalyvių klasei. Tada lenktynininkai traukia burtus, kokią techniką vairuos. Varikliai būna užplombuoti ir sėkmę lemia ne technikos pranašumai, o vairuotojo meistriškumas.
Trečioje - „Rotax Max DD2“ kartingo klasėje - Lietuvos atstovas 33-ejų metų Saulius Pocevičius dalyvavo paguodos finale, kur startavo iš 20-os vietos, bet į pagrindinį finalą nepateko.
„Saulius labai jaudinosi ir tik po varžybų suvokė tikrąjį čempionato mastą. Važiuodamas per lietų jis buvo pakilęs net į 12-ąją vietą. Jo rezultatus vertiname gerai“, - DELFI informavo R. Gracholskis.
Šios klasės čempionu tapo Leeroy Poulteris iš Pietų Afrikos Respublikos, aplenkęs kanadietį Pierą-Lucą Ouellette‘ą ir amerikietį Stuartą Marsellą.
„Reziumuojant, visų trijų lietuvių pasirodymu esame patenkinti, nes čempionate jie dalyvavo asmeninėmis lėšomis ir negavo jokios Lietuvos kartingo federacijos (LKF) paramos. Mūsų niekas nefinansuoja, o trys Lietuvos trasos Vilniuje, Šiauliuose ir Aukštadvaryje yra tragiškos būklės“, - kalbėjo Klaipėdos techninio sporto klubo vadovas R. Gracholskis.
Kartingo federacija: tragiškos padėties nėra
Tuo tarpu Lietuvos kartingo federacijos prezidentas Darius Jonušis DELFI situaciją sporto šakoje piešė šviesesnėmis spalvomis.
„Tragiškos padėties nėra. „Rotax Max“ klasė, kaip daugybė kitų kartingo klasių, Lietuvoje kelių entuziastų dėka egzistuoja tik nuo 2008-ųjų metų. Šie besibaigiantys metai jiems buvo bandomieji. Lietuvos čempionate šioje klasėje varžėsi vos 5 atstovai, todėl į šalies čempionų įskaitą jų įtraukti negalėjome.
Ir pasaulyje „Rotax Max“ klasė yra, tarsi, uždaras būrelis. Kartų gamintojai sugalvojo, kad lenktyniaujama bus tik su tokia technika, o tai labiau reklamos akcija“,- DELFI sakė D. Jonušis.
LKF vadovas DELFI paaiškino, kad dėl prastos federacijos padėties neturėjo galimybių finansuoti lenktynininkų išvykos į Italiją. Pasak D. Jonušio, Vilniaus trasa yra geresnė už analogus Latvijoje ir Estijoje, o potencialius investuotojus baido nežinomybė, kas po metų kitų bus Šiaulių ar Aukštadvario trasų vietose.
„Vieno kartingo piloto išvažiavimas į tarptautines varžybas kainuoja apie 5 tūkst. eurų, o visai Lietuvos federacijai 2008 metams Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) skyrė 27 tūkst. litų. Šie pinigai naudojami Lietuvos čempionato organizavimui, technikos įsigijimui ir remontui. Mūsų tikslas ir kriterijus - vienas. Federacija ir aš asmeniškai siekiame, kad kartingo lenktynių nugalėtojai paaiškėtų trasose, o ne intrigomis, ar sprendimais prie stalo“,- pabrėžė D. Jonušis.
