Čempionų vakarą pradėjęs LASF prezidentas Romas Austinskas trumpai apžvelgė besibaigiantį automobilių sporto sezoną ir didžiausius šalies sportininkų, sėkmingai garsinusių Lietuvos vardą ir užsienio trasose, laimėjimus. Jį itin nudžiugino šakiečio Nerijaus Naujokaičio šiemet antrą kartą paeiliui iškovotas Europos čempiono titulas.

Lietuvos automobilių sporto vadovas nesistengė gražinti padėties ir net tokia šventine proga neslėpė, jog be sektinų iniciatyvų bei skambių atskirų sportininkų pergalių šalies automobilių ralio čempionatas vyko veikiamas ne tik gamtinių (neįvyko žiemos automobilių ralio etapo varžybos), bet ir išorinių jėgų.

R. Austinsko nuomone iki šiol nesibaigiantys skundai bei vidiniai nesutarimai nepadeda nei automobilių sportui, nei patiems sportininkams. Todėl LASF prezidentas linkėjo ne tik meistriškumo, kurį geriausia būtų įrodyti lenktynių trasose, bei aukštų rezultatų, bet ir santarvės.

LASF žiedo komiteto pirmininkas Eduardas Jakas, apžvelgdamas sportinį sezoną, irgi neslėpė tam tikro kartėlio dėl geistino didesnio masiškumo.

Nepaisant LASF pastangų, susidomėjimas žiedinėmis lenktynėmis, palyginus koks jis buvo prieš dešimtmetį, sumenko. Todėl ieškoma naujų lenktynių formų ir formatų, galinčių sudominti ir pritraukti daugiau sportininkų ir žiūrovų. Ryškiausias to pavyzdys – kasmet vis labiau populiarėjančios keturių valandų lenktynės.

Tačiau sportininkai ir lenktynių organizatoriai pagrįstai gali girtis turį tikrą perlą automobilių žiedinių lenktynių karūnoje. Tai garsios ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių 1000 kilometrų lenktynės, kurios šiemet Palangoje vyks jau dešimtąjį kartą paeiliui.

Jas rengiančios bendrovės „Promo Sportas“ direktoriaus pavaduotojas Darius Grinbergas negailėjo padėkos žodžių nei patiems sportininkams, kurių dauguma savo varžybų grafikus planuoja atsižvelgdami būtent į 1000 km lenktynių kalendorių, nei gausiam rėmėjų bei organizatorių, teisėjų būriui, padedančiam rengti tikro automobilių sporto festivalio titulą užkariavusias lenktynes.

LASF generalinis sekretorius Donatas Večerskis pasidžiaugė Lietuvos sportininkų laimėjimais Šiaurės Europos zonos šalių (NEZ) čempionatuose. Lietuva tautų įskaitoje nugalėjo tiek NEZ ralio kroso čempionate, tiek NEZ ralio tautų taurės įskaitose.

Ir LASF, ir Kūno kultūros ir sporto departamentas NEZ varžybų serijose įžvelgia galimybę sportininkų tobulėjimui, nes lenktynininkai varžosi kitų šalių trasose ir su nežinomais varžovais. Todėl Lietuvos rinktinių dalyvavimas varžybose šiemet susilaukė ir šių institucijų finansinės paramos.

Šiemet „NEZ tautų taurės“ ralio įskaitoje Lietuvos rinktinei atstovavo Evaldo Čirbos, Vytauto Baranausko, Audriaus Višniausko ir Dariaus Vilimo ekipažai.

Pastarojo šturmanas Žilvinas Žeromskas sakė nesitikėjęs tokio sėkmingo, įdomaus ir įsimintino ne tik iškovotais prizais sportinio sezono.

Vakaro metu buvo išdalinta daugybė taurių ir medalių. Didžiuma trofėjų atiteko šalies automobilių ralio meistrams. Nepaisiant kai kurių vakaro pradžioje nuskambėjusių minorinių nuotaikų, Lietuvos ralio čempionate šiemet dalyvavo net 86 ekipažai, o gausiausioje – A8 – klasėje varžėsi 22 ekipažai.

Įveikęs didžiausią konkurenciją pergalę iškovojo 24 metų kaunietis Vytautas Švedas, kuriam talkina vienas labiausiai patyrusių šturmanų, 43-ejų Žilvinas Sakalauskas.

Bendrosios ralio įskaitos nugalėtojų titulą iš daugkartinių šalies čempionų Roko Lipeikio ir Renato Vaitkevičiaus paveržusiam kauniečių ekipažui garantavo tik laimėtos paskutiniojo etapo lenktynės ir jose iškovotas geidžiamiausias ralistų trofėjus – Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus taurė.

„Vytautas jau subrendo kaip labai greitas ir talentingas ralistas. Antrąją dieną pažliugusiais Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų rajonų žvyro keliais varžydamasis su labiau patyrusiais varžovais jis nepadarė nė vienos klaidos, todėl ši istorinė pergalė – pelnyta“, - po ralio „Aplink Lietuvą“ jaunąjį kolegą gyrė jo patyręs šturmanas Ž. Sakalauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją