Vakar dienos greičio ruožas mums atrodė būsią visai nesunku, bet išėjo atvirkščiai. Gana greitai pasiekus pirmąjį LK punktą, vėliau prasidėjo problemos. Pirmiausia pradūrėme padangą, po to pradėjo streikuoti automobilio degalų tiekimo sistema. Laimei, gedimą greitai pašalinome ir judėjome toliau. Bet vėliau šiek tiek pasiklydome ir praradome nemažai laiko, tad greičio ruožo finišą pasiekėme jau sutemus, o į stovyklą grįžome tik 23.30 val.
Vakar trasa buvo tokia akmenuota, jog susidarė įspūdis, kad lenktynių organizatoriai nusprendė visas dar važiuojančias mašinas galutinai pribaigti. Buvo vietų, kur mano šturmanė Milda turėjo eiti priekyje automobilio ir rodyti kelią, kad neužvažiuotume ant didžiulių aštrių, kurių skersmuo siekė apie 30 cm. Nenuostabu, kad mūsų vidutinis greitis kai kur nesiekė ir 20 km/h, nes daug kur teko važiuoti pirmąja pažeminta pavara.
Šiandien mūsų laukia ilgesnis, bet lengvesnis greičio ruožas su gana lygiu kelio paviršiumi. Čia turėtų pasireikšti buvę ralio meistrai, tarp jų ir Arūnas Lekavičius. O mes stengsimės važiuoti lėčiau, bet tausodami save ir automobilį. Juk finišas jau taip netoli!
Dabar mūsų su Milda didžiausia svajonė – pasiekti Šarm El Šeichą, išsimaudyti normaliame duše ir išsimiegoti normalioje lovoje. Tikiuosi, netrukus ši svajonė išsipildys.”