Tolimas kraštas

Argentina toli. Net kontinentas ne mūsų gimtasis. Televizijos transliacijos keliamos į kitą dieną. Norinčiam nuvažiuoti ir pamatyti varžybas reikėtų tikrai ypatingo entuziazmo ir nemažų pinigų. Be to, sporto šaka „Nr.1“ ten futbolas. Na, kamuolys iš tolo šiek tiek primena automobilio ratą... Gal todėl nesigirdėjo, kad žiūrovai ar „pro šalį einantys“ vietiniai gyventojai ekipažus būtų apmėtę akmenimis, kaip Meksikoje. Ir organizatoriams nereikėjo samdyti papildomo tūkstančio trasos prižiūrėtojų. Kaip Meksikoje.

Trasos labai įdomios, aukštis virš jūros lygio pasiekia 2000 m. Žemumose greičio ruožų keliai gana platūs ir greiti. Kalnų greičio ruožai dažnai siauri, vingiuoti, reikalaujantys labai tikslaus automobilio valdymo. Danga kinta, vietomis tai geras kietas žvyras, o kai kur – molis ar beveik juodžemis. Na, ir, žinoma, vandens kliūtys, brastos, kurias ekipažai kerta nestabdydami. Ir „suomiški“ tramplinai.

Bet kuri vandens kliūtis (kurios šiais metais dėl lietaus buvo dar platesnės ir gilesnės nei įprasta) vos prieš keletą metų ekipažams galėdavo tapti varžybų pabaigos ženklu. Dar dabar televizijos reportažuose vis prisimenamas vandens srauto sudraskytas Petterio Solbergo „Impreza“ priekis.

Pasirodo, vanduo nespūdus, jo, smogiančio aukštu slėgiu, nereikia įsileisti į uždaras automobilio ertmes. Tačiau laikai jau kiti, automobiliai parengti važiuoti per vandenį, dabar vairuotojai gali galvoti apie akmenis ir trajektorijas, o ne kėbulo išsaugojimą. Svarbu neatleisti akceleratoriaus, kad variklis, siurbdamas orą, nepasigautų bangos ir netrūktelėtų vandens. Čia papildomo darbo turi šturmanas: pačiu pavojingiausiu momentu jis patraukia specialią rankenėlę, kuri uždaro sklendes ten, kur vandeniui patekti negalima.

Taigi, technika vandens nebijo, bet ją vis dėlto galima pribaigti gabalu uolos. Uolų prie Argentinos trasų pakanka. Tačiau – keista, bet keliai nėra labai akmenuoti. Tai yra, akmenų, žinoma, daug. Bet važiavimo trajektorijos gana lygios ir švarios. Net kalnuose, kur daugelyje vietų kelias panašus į platų žvyruotą taką tarp apirusių uolų.

Vis dėlto pravažiuojantys automobiliai išverčia vieną kitą kumščio dydžio ar truputį didesnį akmenį bei atidengia keteras - kai kur tikrai didelių ir aštrių. Nuo jų apsisaugoti sudėtinga.

Neįmanoma apsisaugoti ir nuo organizatorių perteklinio entuziazmo. Turiu mintyje praėjusių metų įvykius, kai buvo sumanyta vieną GR perkelti už 800 km... ir teko skubiai galvoti, kaip čia padarius, kad nebūtų anuliuoti visi varžybų rezultatai, nes ekipažams ir technikai dėl blogo oro nepavyko laiku grįžti į Kordobą. Bet iš klaidos buvo pasimokyta, šiais metais panašių keistų sprendimų nematėme.

Orai reguliavo sekundes

Tarsi Velso ralis, Didžioji Britanija, gruodžio pradžia. Tik oras pašildytas. Aplink ryški žaluma. Na, ir kalnai. Bet lietus ir rūkas – kaip iš Albiono. Pačiame pirmame greičio ruože Mikko Hirvoneno „Ford“ nėrė į rūką, bet ekipažas nusprendė rizikuoti ir greičio nemažino.

Po jo startavusiam Sebastienui Loebui teko irtis per dar labiau sutirštėjusius lašelius ore. Greitis krito. Rezultatas – penkiasdešimties sekundžių skirtumas per vos aštuoniolika kilometrų. Ralyje tai, kaip žinia, labai labai daug. Tačiau sekundes pavertę kilometrais sužinotume, kad Mikko pirmąjį GR įveikė vidutiniu 68,05 km/h greičiu, Sebastienas 64,73 km/h, o Jari–Matti Latvala, finišavęs 2,6 sek. anksčiau nei S. Loebas, - 64,89 km/h. Vis dėlto, kokie menki niuansai skiria aukščiausios klasės vairuotojus...

Devynios su puse Latvalos minutės

Dėl lietaus, rūko, pažliugusių trasų, kurios net ir esant geram orui, yra sudėtingos, klaidų buvo daug. Apie devynias su puse minutės prarado J.-M. Latvala, kai antrajame GR „padarė stogą“. Posūkyje greitis buvo truputį per didelis, kliudytas kelkraštis šiek tiek pamėtėjo automobilį. Sukibimo (arba, kitaip sakant, kelio pločio) nepakako, „Ford“ nuslydo į griovį ir apsivertė. Stebint avarijos eigą TV ekrane atrodė, kad Jari–Matti suklydo, bandydamas „ištraukti“ automobilį, o ne apsukdamas jį slystantį ant kelio ir taip išvengdamas griovio.

Gal ir taip, gal ne. Vairuotojui geriau matėsi. Vis dėlto J.-M. Latvalą jau sunku vadinti nepatyrusiu.

Dėl šios avarijos ekipažas sugaišo tik minėtasias 9,5 minutės, jam padėjo žiūrovai, greitai atvertę automobilį ir padėję sugrįžti ant kelio. Nors pažeidimų nebuvo daug, vėliau iki pat varžybų pabaigos techninių problemų netrūko. Todėl ekipažas, nors buvo ko gero greičiausias šiame ralyje, aukštų rezultatų nepasiekė.

„Ford“ argentinietiškų vilčių pabaiga

Nepasisekė ir kitam „smogiamajam“ „Ford“ ekipažui. Kaip minėjau, akmenys dažnai būna pavojingesni, nei vanduo. Tuo vėl įsitikino M. Hirvonenas, kuris posūkyje kliudė pravažiavusių kitų automobilių atidengtą akmenį ir sudaužė galinę pakabą. („Vėl“ sakau todėl, kad Meksikoje Mikko taip pat susidūrė su akmenų prakirstų padangų problemomis.)

Tokiu būdu pačioje Argentinos varžybų pradžioje tapo aišku, kad Sebastienui niekas nekliudys važiuoti ramiai ir saugiai.

Taip jis ir padarė, pakeliui keletą kartų negeru žodžiu paminėjęs padangų pasirinkimą reguliuojančias taisykles, tiksliau, tuos asmenis, kurie jas nustatė. Reikalas tas, kad visi ekipažai naudoja ne tik to paties tiekėjo („Pirelli“) padangas, bet ir negali rinktis mišinio sudėties (kietesnės ar minkštesnės gumos), negali keisti protektoriaus rašto, daryti papildomų įpjovų. Dėl to automobilį valdyti buvo gerokai sunkiau, nei būtų galėję būti.

Bet geroji reikalo pusė yra ta, kad padangų pasirinkimo loterijos nėra, gumos pjaustymo specialistų klaidos įtakos nedaro. Visi turėjo tokį pat kietos gumos rinkinį. Su kuriuo S. Loebas nugalėjo. Tai jau ketvirta iš eilės pergalė Argentinoje, taip Sebas aplenkė Tomį Makineną, turintį savo sąskaitoje tris tokias pergales.

Du „kapotai“, abu pramušti

Akmenys „nukenksmino“ ir Henningą Solbergą. Varžybų pradžioje matėme, kaip kiaurai per „Ford“ variklio skyriaus dangtį iššoko dešinė priekinė spyruoklė su amortizatoriumi. Kai šis „vaizdelis“ pasikartojo pačioje varžybų pabaigoje, 19-tame GR, Henningui beliko iš nevilties tik juoktis. Na, ir guosti brolį Petterį, netoliese sustojusį dėl „Impreza“ elektronikos gedimo.

Kaip žinia, paskutinę dieną sustojus, taisyklės varžybų tęsti neleidžia, taigi, broliams Solbergams diena buvo tikrai prasta. Bet Petteriui – ypač: jis iškrito iš varžybų, likus apie 20 km greičio ruožų (iš 347), tuo metu labai realiai pretenduodamas į antrąją vietą ir puikias komandines pozicijas, nes trečias važiavo taip pat „Subaru“ vairuojantis Chrisas Atkinsonas.

Ar ne rekordas?

Problemos persekiojo daugelį. Gianluigi Galli po to, kai 13-tajame GR automobilio salone pasirodė dūmai, dėl užsitęsusio variklio remonto 20 sek. pavėlavo į kito GR startą ir gavo laiko baudą. Danielis Sordo prarado laiko dėl vairo mechanizmo problemų. „Suzuki“ ekipažai taip pat neturėjo kuo pasigirti - jie nė viename greičio ruože dėl savo klaidų ir technikos gedimų nefinišavo aukščiau septintos vietos.

Todėl neįprastai aukštas vietas užėmė sportininkai, retai matomi rezultatų lentelių viršuje. Ketvirtą vietą užėmusio ekipažo laikas nuo nugalėtojo skyrėsi daugiau nei dvidešimt minučių! O paskutinio aštuntuke – beveik dvidešimt devyniomis, t.y. pusvalandžiu. Panašu į rekordą...

Pasisekė visiems, kuriems pavyko pasiekti finišą. Bet vertėtų išskirti Ch. Atkinsoną: jis važiavo greitai ir stabiliai, o iš varžybų iškritus greitesniems ekipažams, sėkmingai finišavo antras, pakartodamas Meksikos sėkmę, nors, kaip pats sakė, prieš varžybas manė, kad galėtų pretenduoti būti penktas.

Sėkmingu galėtume pavadinti ir M. Hirvoneno finišą: kurį laiką varžybose pirmavęs, jis nukrito į dvidešimt penktą vietą, bet po to jam pavyko pakilti į penktąją.

Pažvelkite į rezultatų lenteles:

Vieta, vairuotojasLaikasAtsilikimas nuo kitoAtsilikimas nuo lyderio
1. Sebastien Loeb4:05:48.60.00.0
2. Chris Atkinson4:08:21.8+2:33.2+2:33.2
3. Daniel Sordo4:09:53.3+1:31.5+4:04.7
4. Conrad Rautenbach4:25:52.1+15:58.8+20:03.5
5. Mikko Hirvonen4:31:03.9+5:11.8+25:15.3
6. Federico Villagra4:33:30.6+2:26.7+27:42.0
7. Gigi Galli4:33:40.4+9.8+27:51.8
8. Andreas Aigner4:34:47.9+1:07.5+28:59.3

Vairuotojų taškai po Argentinos ralio:

1.  S. Loeb         30
2.  M. Hirvonen     25
3.  Ch. Atkinson    22
4.  J. Latvala      16
5.  G. Galli        11
6.  D. Sordo         9
7.  P. Solberg       9
8=  F. Duval         5
8=  C. Rautenbach    5
10. F. Villagra      5
11= H. Solberg       4
11= A. Mikkelsen     4
13. M. Wilson        3
14= T. Gardemeister  2
14= J. Cuoq          2
16= P. Andersson     1
16= J. Hanninen      1
16= A. Aigner        1
16= S. Ogier         1 

Komandų padėtis:

1. BP FORD ABU DHABI WORLD RALLY TEAM 44
2. CITROEN TOTAL WRT                  41
3. SUBARU WORLD RALLY TEAM            33
4. STOBART VK M-SPORT FORD RALLY TEAM 22
5. MUNCHI'S FORD WORLD RALLY TEAM     10
6. SUZUKI WORLD RALLY TEAM             6 

Akivaizdu, kad naujosios taisyklės ir tokios varžybos, kaip Argentinoje, nesustabdys svarbiausių pretendentų į aukštas pozicijas, bet įneš daugiau neapibrėžtumo ir leis pelnyti taškų santykinai silpnesniems ekipažams. Gal tai yra visai neblogai?