G. ir M.Petrai ralyje dalyvaus po 3 metų pertraukos, mat tuos metus privertė praleisti dukros gimimas. Kol tėvai galynėsis su dykuma, beveik dvejų metukų atžalą prižiūrės močiutės ir auklė.
Siekti norimų rezultatų turėtų padėti 2006 m. Anglijoje pagamintas 220 AG 450 Nm galią išvystantis automobilis „Desert Warrior“. Pasak lenktynininkų, dabartinis 3,0 l darbinio tūrio dyzelinu varomą BMW variklį turintis automobilis stipresnis už turėtą „Toyota Land Cruiser 90”.
Lenktynėms išnuomoto automobilio kaina siekia apie 100 tūkstančių eurų. Ralio dalyviai sakė nesantys profesionalūs lenktynininkai, tad automobilis atitinka jų poreikius ir galimybes. Automobilis ant smėlio kol kas dar neišbandytas, jį iš Anglijos parsivarė patys sutuoktiniai.
Techninę pagalbą lenktynėse bei atsarginių dalių tiekimą užtikrins automobilio gamintojo mechanikai, tačiau dėl riboto biudžeto aptarnavimu teks dalintis su kitu ekipažu. Ankstesnėse lenktynėse visureigiu tekdavę rūpintis patiems.
Didžiausias priešas – tamsa
„Lygiai tas pats, kas ir vyrus. Galbūt tai azarto noras, noras išbandyti save, noras pajausti Afrikos ir Sacharos didybę. Bet nemanau, kad mane reikėtų išskirti kaip moterį – atsikratykime tų stereotipų“, į DELFI klausimą, kas į neaprėpiamus smėlynus varo moterį, atsakė M.Petrus.
Pasak jos, mišrių komandų lenktynėse labai mažai, dažniausiai tai – keliaujančios šeimos. „Šturmano darbas yra gana atsakingas, kruopštus ir jis moteriai tinka. Aišku, reikia pasiruošti morališkai, fiziškai, paruošti savo galvą, kad reikės gyventi labai sunkiomis sąlygomis“, - teigė šturmanė, į lenktynes vyksianti antrąkart.
„Prisimenu vieną naktį, kai atrodė, kad finišo niekada nepasieksime, kad kopos niekada nesibaigs, o automobilis, atrodo, stringa ir stringa smėlyje, reikia kasti ir kasti, tamsu. Orientyrų nesimato, nes didžiausias priešas dykumoje - ne kas kitas, o tamsa, nes jei saulė nusileidžia, turi skaičiuoti, kad tą patį atstumą važiuosi 3 arba 4 kartus ilgiau. Po tokios nakties išvydus geltoną finišą reiškiantį švyturėlį užplūdo toks jausmas, kad nėra žodžių papasakoti - palengvėjimas, kažkokia palaima, streso nuėmimas. Pamatyti švyturėlį reiškia, kad tu įveikei dykumą, įveikei save, palikai dar vieną etapą sau už nugaros“, - ryškiausias ralio akimirkas prisiminė M.Petrus.
Jos vyrui akyse stovi akimirka, kai žiojėjo praraja tarp finišo pasiekimo ir grėsmės palikti lenktynes. Automobiliui sustojus dėl problemos elektros instaliacijoje, kelias valandas nepavyko aptikti gedimo, o pasitraukti buvo gaila, mat važiuoti bebuvo likę 2 etapai.
“Gali verkti, gali sėdėti ir spardyti mašiną, tačiau ji nevažiuoja”, - prisimena G.Petrus. Laimė, gedimas netikėtai buvo aptiktas ir mašina užsivedė. „Nėra geresnio jausmo, kai variklis veikia ir gali toliau važiuoti ir pasiekti Dakarą“, - pasakojo visureigių sporto mėgėjas, prisiminęs, kaip smulkmena galėjo nubraukti visą triūsą.
Dykumų ralis „Lisabona – Dakaras 2007” startuos Europoje – Portugalijos sostinėje Lisabonoje, o vėliau persikels į Afriką. Finišo linija sausio 21 sieną bus kertama Senegalo sostinėje Dakare. Nauja trasa į Dakarą eis per Mauritaniją ir Malį.
Ralį pasiruošęs įveikti ir dar vienas lietuviškas „Tauro“ ekipažas – Aurelijus Petraitis su Šarūnu Palioku. Į dykumas jie leisis Latvijoje sukonstruotu visureigiu „Oscar“.
2002 metais G.Petrus su šturmanu V.Kaštelioniu „Toyota Land Cruiser 90“ automobiliu užėmė 51-ą vietą tarp 52 finišavusių įgulų (startavo 113 automobilių). Po metų G.Petrus su Milda iš 61 finišavusios komandos užėmė 55-ą vietą (startavo 130 automobilių).
