O štai, baigiantis 2020 metams kasdien girdime ar skaitome tokius pranešimus: per praėjusią parą Lietuvoje iš viso nustatyti 3303 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Liga nusinešė dar 27 gyvybes. Kiekvieną dieną turinys tas pats, tik skaičiai skirtingi.
Nuo pat šiuolaikinio žmogaus (Homo sapiens) kilmės (maždaug 200 tūkst. metų atgal) žmonių bendruomenėms, o vėliau ir visai žmonijai teko, deja, ir dabar tenka, kovoti trimis potencialiais frontais: karo, bado ir maro. Maro epidemijos ir pandemijos baigėsi su XIX amžiumi, bet atsirado kito pobūdžio pandemijos. XX amžiaus bėgyje žmonija išgyveno du pasaulinius karus ir vieną masišką gripo pandemiją. Vos įžengėme į XXI amžių – nauja „koronė“ – COVID-19 pandemija. Fronto linija: čia yra SARS-Cov-2 virusu užkrėstas asmuo, o pirmasis gynėjas – užkrėstam asmeniui gamtos padovanotas ginklas – imunitetas. Deja, jo efektyvumas labai įvairus ir daugeliui užsikrėtusiųjų reikalinga pagalba.
Priešakinėse užfrontės pozicijose yra viruso „okupuoto“ asmens artimieji, draugai, kolegos. Jie gali izoliuotis ir mėginti gintis kitais – ne tik imuniteto ginklais, kas formaliai ir neformaliai ir daroma. Dėl minėto imuniteto skirtingo pajėgumo, ne visi pajėgūs susidoroti su tuo pasalūnišku „okupantu“ – reikalinga pagalba ne tik įveikti užkrato pasekmes konkrečiam asmeniui, bet ir organizuoti žmonių gyvenimą taip, kad tas „okupacijos“ mastas žmonių bendruomenėse būtų kuo mažesnis. Visų šalių kovos su SARS-Cov-2 sukeltos pandemijos pavyzdžiai rodo, kad pačiose priešakinėse užfrontės pozicijose atsidūrė gydytojai ir visas pagalbinis sveikatos priežiūros personalas. Kadangi šis virus-mutantas pirmiausiai „šluoja“ silpnesnį imunitetą turinčius asmenis – ligonius, neįgalius ir vyresnio amžiaus asmenis (kartais net kelių ligų turėtojus) priekinėse kovos linijose atsiduria ir socialinių paslaugų teikėjai – socialiniai darbuotojai. Pavojingoje užfrontės zonoje yra ir pedagogai, policijos ir įvairaus lygio įstaigų administracijų darbuotojai. Nenuostabu, kad visose šalyse tiek mokslinės institucijos, tiek viešojo sektoriaus žinybinės institucijos, tiek NVO ar net verslo organizacijos ėmėsi visokeriopų tyrimų: specialistų ir eilinių žmonių savijautos, kasdienio gyvenimo pokyčių, pagalbos poreikio, ekonominių pasekmių ir t. t. ir t. t.
SARS-CoV-2 sukeltos ligos (COVID-19) plitimas, iš regioninės epidemijos jos virsmas pasauline pandemija ir būsimos pasekmės verčia neatidėliojant gauti daugiau šios srities žinių. Tuo tikslu ir Lietuvos mokslo taryba (LMT) inicijavo vienkartinį paraiškų konkursą finansuoti trumpalaikius mokslinius tyrimus, kuriuos atlikę Lietuvos mokslininkai pateiktų mokslu grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos, jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai, valstybės politikai, ekonomikai, visuomenės saugumui, švietimui, kultūrai ir kitoms valstybės ir visuomenės gyvenimo sritims, kurioms COVID-19 plitimas turi ilgalaikių pasekmių. LMT patvirtino 29 tokius trumpalaikius projektus.
Vieną tokį trumpalaikį LMT finansuojamą projektą Organizacinės, ekonominės ir teisinės prielaidos optimizuoti psichologinę pagalbą ekstremaliomis aplinkybėmis dirbantiems specialistams (Nr. P-COV-20-26) vykdo ir VU Teisės fakulteto mokslininkų grupė (projekto vadovas prof. Tomas Davulis, prof. Albinas Bagdonas, prof. Ligita Gasparėnienė, doc. dr. Rita Remeikienė ir dokt. Evaldas Raistenskis).
Dalį šio tyrimo rezultatų – psichologų požiūrį į įvairius COVID-19 pandemijos aspektus mes jau viešinome. Nuorodą rasite ČIA.
Šiame pristatyme paanalizuosime specialistų, esančių pačiose priešakinės kovos su SARS-Cov-2 sukelta pandemija, požiūrius, vertinimus, jiems matomas problemas.
Tyrimo tikslas. Apklausti ekstremaliomis aplinkybėmis dirbančius skirtingų sričių specialistus Lietuvoje bei suvokti COVID-19 pandemijos galimą poveikį jų psichologinei sveikatai ir bendrai visų gyventojų psichologinei savijautai, psichologinių paslaugų reikalingumą ir jų organizavimo ypatumus.
Tyrimo dalyviai. Į internetinę apklausą buvo kviečiami dalyvauti sveikatos priežiūros darbuotojai, socialinių paslaugų teikėjai, mokytojai, valstybės ir savivaldos tarnautojai, muitininkai, vaistininkai ir verslo atstovai. Pandemijos aplinkybėmis ir internetu vykdoma apklausa sunku sukomplektuoti atskirų specialistų reprezentacines imtis. Tyrėjams tenka tenkintis tuo ką pavyksta įtraukti į duomenų statistinio apdorojimo imtį. Mums pavyko „sumedžioti“ 1139 respondentus, tarp kurių daugiausia buvo sveikatos priežiūros specialistų (23 %), socialinių darbuotojų (22 %) ir pedagogų (19 %). Kitos profesinės grupės reprezentuojamos ženkliai mažiau: vaistininkai (8 %), valstybės ir savivaldos darbuotojai (8 %), muitininkai (6 %), psichologai (5 %), kiti (9 %). Pagal darbo vietą respondentai pasiskirstė: sveikatos priežiūros įstaigos – 29 %, švietimo įstaigose – 24 %, valstybės ir savivaldos tarnyboje – 24 %. Kaip ir tikėtasi, daugumą atsakiusiųjų sudaro moterys (net 84 %), taipogi daugumos išsilavinimas universitetinis (84 %). Subjektyviai nurodytos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį svyruoja nuo 350 iki 1100 Eurų, tik 15 % respondentų nurodė tas pajamas didesnes negu 1101 Eurą. Amžiaus vidurkis 43,3 m. Vyriausi mokytojai – amžiaus vidurkis 50,06 m., jaunesni sveikatos priežiūros darbuotojai – 35,32 m.. Socialinių darbuotojų amžius – 42,0 m. Net 73,6 % respondentų gyvena su sutuoktiniu arba partneriu, 21,7 % – nevedę, netekėjusios ir neturi partnerio, 4,7 % – našliai. Štai toks mūsų respondentų demografinis portretas. Apklausa vykdyta 2020 m. spalio 30 d. – lapkričio 20 d. Be jau pristatytų demografinių klausimų teiravomės ar respondentams teko netarpiškai susidurti su SARS-CoV-2 užkratu, kaip visokių apribojimų laikotarpiu pasikeitė jų ir aplinkinių psichologinė savijauta, ar išaugo psichologinių paslaugų poreikis ir pan.
Specialistų asmeninės patirtys. 50% ekstremaliomis sąlygomis dirbančių specialistų patyrė COVID-19 pandemijos pasekmes tiesiogiai. Daugiausia šios pasekmės buvo susijusios su poreikiu karantinuotis, pajamų pasikeitimu (jų sumažėjimu ar padidėjimu), bei tiesiogiai susidūrė su liga, sirgo patys ar sirgo jų artimieji. Pastebima, kad tiesiogines pasekmes reikšmingai dažniau patiria jaunesni specialistai: 20-29 metų amžiaus, kurių net 77% teigė, kad tiesiogiai pajuto pandemijos pasekmes. Taip pat pasekmes reikšmingai dažniau jaučia ir specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros srityje – vėlgi jas tiesiogiai jaučia 3 iš 4 šios profesijos atstovų.
Kita pusė specialistų teigia nejaučiantys tiesioginių COVID-19 pasekmių. Tiesiogines pasekmes ženkliai rečiau teigia jaučiantys vyresnio amžiaus specialistai, tai yra vyresni nei 60 metų amžiaus – 7 iš 10 nejaučia tiesioginių pasekmių. Pasekmes taip pat ženkliai rečiau jaučia mokytojai bei farmacininkai. 3 iš 4 specialistų teigia jaučiantys, jog jų psichologinė savijauta pablogėjo pandemijos metu. Daugiausia pablogėjimas yra susijęs su nuolat jaučiamu stresu, nuovargiu, baime dėl savo artimųjų sveikatos bei jaučiamu nerimu. Nors daugelio specialistų psichologinė savijauta pablogėjo, 67% teigė nė karto nesinaudoję psichologo paslaugomis ir teigė, jog tam nebuvo poreikio. Ketvirtadalis specialistų teigė, jog vis dėlto buvo tokių ketinimų – daugiausiai tai jaunesni specialistai (20-29 metų amžiaus).
Specialistų žvilgsnis į eilinius užfrontės dalyvius. Kaip ir reikėjo tikėtis, didelė dalis – net 94% specialistų gyventojų psichologinę būklę vertina kaip pablogėjusią. Kaip pagrindinis pablogėjusios psichinės sveikatos požymis įvardijamas nerimas (83%), taip pat dažnai minimas stresas, agresija, pyktis bei įvairios kitos baimės.
Net 82 % specialistų mano, kad psichologinių paslaugų poreikis visuomenėje padidėjo. Vėlgi, tokį poreikį stipriau vertina jaunesnieji specialistai, o taip pat sveikatos priežiūros darbuotojai. Trečdalis specialistų nurodo, kad psichologinės paslaugos yra sunkiai prieinamos. Dauguma jų sutinka, kad psichologinių paslaugų prieinamumas gyventojams turėtų būti didinamas, gerinama jų kokybė bei svarstoma galimybė jas teikti nuotoliniu būdu.
Tyrimas atliktas tik mažiau nei prieš mėnesį, t. y. stiprėjant COVID-19 pandemijos antrajai bangai. Stebint jos dinamiką jau po tyrimo, galime tik liūdnai pakartoti straipsnio pavadinime pateiktą parafrazę: kovos su SARS-Cov-2 fronte nieko naujo.
