Taigi, susipažinkime – vienas tokių, visuomenėje mažai matomų žmonių, yra „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Tokiu, tarptautinį svorį nešančiu nauju vardu praeitų metų rugsėjį buvo pervadinta valstybinė monopolininkė „Lietuvos energija“ bei jai pavaldžios antrinės įmonės.

Pastaruoju metu „Ignitis“ vardą galima rasti įvairiausių reitingų – geriausių darbdavių, vertingiausių įmonių – sąrašų viršūnėse. O jeigu bus realizuoti tie užmojai, apie kuriuos su dideliu užsidegimu kalba D. Maikštėnas, įmonių grupė įstos ne tik į Europos, bet ir į pasaulio energetikos kompanijų lyderių gretas.

Laiku ir vietoje nuskambėjęs skambutis

Vos porą metų už „Ignitis grupės“ vairo sėdintis D. Maikštėnas atrodo su energetika nieko bendro neturėjo. Bet tuoj sužinosite, kad tai – ne visai tiesa.

Kalėdos – apmąstymų metas ir jis kaip tik turėjo laiko pagalvoti, ką artimiausiu gyvenimo periodu galėtų veikti šiame pasaulyje.

O viskas prasidėjo per 2017-ųjų Kalėdas. Tuo metu jis kaip tik vadovavo inovatyvius telekomunikacinius sprendimus siūlančiai, Silicio slėnyje įkurtai, tarptautinei bendrovei.

Nutiko taip, kad per Kalėdas Darius sulaukė darbuotojų paieškos bendrovės skambučio. Kalėdos – apmąstymų metas ir jis kaip tik turėjo laiko pagalvoti, ką artimiausiu gyvenimo periodu galėtų veikti šiame pasaulyje.

„Kaip tik buvo tas laikotarpis, kai man reikėjo ilgesniam laikui kažkur persikraustyti: arba į Aziją, kur buvome pradėję vystyti veiklą, arba ieškoti kelių, kaip grįžti į Europą, ar Lietuvą“, – apmąstymų metą prisiminė pašnekovas.

Šiandien jis įsitikinęs – jeigu skambutis būtų nuskambėjęs savaite anksčiau ar vėliau, viskas būtų pakrypę kita linkme.

„Būčiau tik padėkojęs ir pasakęs, kad turiu kitų planų. Tąkart supratau, kad tai bus be proto prasmingas ir įdomus darbas, jog atsirado puiki galimybė realizuoti save čia, Lietuvoje. Kai suvokiau, ką galima nuveikti Lietuvoje, tų galimybių visumą – o ypač dirbant tokio potencialo bendrovėje, abejonių neliko.“

O čia ir paaiškėjo, kad energetika jam – ne visai nauja sritis.

„Ilgą laiką dirbau telekomunikacijų srityje. Tai toks struktūrinis verslas, kuriame yra daug paralelių ir virsmo, tų didžiųjų investicijų ir technologinių pokyčių, kurie įvyko komunikacijose prieš kelis dešimtmečius. Visa tai dabar ateina į energetiką.

O čia ir paaiškėjo, kad energetika jam – ne visai nauja sritis.
Darius Maikštėnas

Tiesa, prie energetikos prisiliečiau ir tiesiogiai – buvau pirmasis nepriklausomas „Lesto“ valdybos pirmininkas Baltijos šalyse, taigi jau žinojau, kaip veikia tinklų bendrovė, ir koks yra jos potencialas. Nors tai buvo tik viena iš energetikos grupės bendrovių, bet tam tikrą įdirbį įgijau.“

O tuose Kalėdų laikotarpio apmąstymuose lemtingą vaidmenį suvaidino dar viena įkvepianti detalė – Darius prisiminė savo močiutės pasakojimus apie senelį, kuris tarpukariu buvo pasistatęs savadarbę vėjo elektrinę.

Patirtis „Omnitel“ – neįkainojama

Darius gimė ir augo Kaune, mokėsi dabartinėje Saulės gimnazijoje, kur buvo dėstoma sustiprinta matematika. Nuo jaunų dienų jis pradėjo programuoti, netgi turėjo raktus nuo gimnazijos informatikos kabineto.

Sako išmokęs dalykų, kurie ir dabar gėdos nedaro.

„Nuo vaikystės domėjausi informacinėmis technologijomis (IT). Kai nuo 2000-ųjų Lietuvoje pasirodė IT bendrovės, svajojau patekti į pirmąją, tarptautinę, skaidrią, modernią užsienio kapitalo kompaniją. Tokia tuo metu buvo „Omnitel“. Susitikau su jos įkūrėju Viktoru Gediminu Gruodžiu ir pradėjau pasakoti, ką galime nuveikti. Jis sako: „Gerai, ateik dirbti. Jeigu dirbsi gerai – paaukštinsiu, jeigu blogai – atleisiu“.

Kai atėjau į „Omnitel“, dominavo „Nokia“ telefonai, skirti tik skambučiams ir žinutėms. Tuomet pasakojau kolegoms, kad netrukus bus telefonai su spalvotais ekranais, juose veiks įvairios programos ir internetas

Tokia įkvepianti ir ne mažiau įpareigojanti buvo pradžia. Tas, apie trylika metų trukęs periodas, kurį Darius užbaigė jau būdamas bendrovės viceprezidentu, jo žodžiais, buvo išties ypatingas ir labai įdomus. Per tą laikotarpį keitėsi bendrovės pavaldumas, taigi Dariui teko padirbėti ir amerikietiškoje, ir švediškoje, ir suomiškoje korporacijoje, suvokti ir įsisąmoninti, kaip veikia skandinaviški tarptautiniai verslai, skirtingos verslo kultūros.

„Kai atėjau į „Omnitel“, dominavo „Nokia“ telefonai, skirti tik skambučiams ir žinutėms. Tuomet pasakojau kolegoms, kad netrukus bus telefonai su spalvotais ekranais, juose veiks įvairios programos ir internetas. Daugelis manė, kad esu nepataisomas svajoklis. Istorija parodė – tai ir įvyko. Na, nebuvau kažkoks genijus, tik skaičiau daug tarptautinės literatūros,“ – vietą, iš kur sėmėsi pranašiškas žinias, atskleidė pašnekovas.

Dabar D. Maikštėnas neslepia, kad kaip specialistas augo kartu su „Omnitel“. Ten įdėta daug širdies ir likę gerų atsiminimų. Jis patikina, kad iš „Omnitel“ steigėjų ir verslo banginių Juozo Kazicko ir V. G. Gruodžio pasisėmė daug neįkainojamos patirties.

Harvarde – tarp korporacijų banginių

D. Maikštėno biografijoje yra dar vienas unikalus faktas, kuris garbę daro ne tik jam, bet ir Lietuvai. Jis – pirmasis ir, kol kas, vienintelis Baltijos šalyse baigė vadinamąsias dream people – Harvardo verslo mokyklos vadybos programos („General Management Program“) studijas, skirtas tarptautinių korporacijų generalinių direktorių paruošimui.

Darius Maikštėnas

Ten pakliūti nelengva net ir tiems, kurie turi daug pinigų, nes į tokio tipo programą patenka tik tarptautinių korporacijų ar vyriausybių deleguoti kandidatai, o jos už juos ir moka. Darius teigia esąs dėkingas Švedijos „Telia“ korporacijai, kuri juo patikėjo ir finansavo studijas.

Mokslai, apie kuriuos svajoja daugybė vadovų, pašnekovą suvedė su tokiais žmonėmis, kurie dabar vadovauja Amerikos, Japonijos, Izraelio korporacijoms.

„Didelį įspūdį padarė tai, kad buvo atsiųsta nemaža grupė žmonių iš Singapūro, o visi jie buvo finansuojami šios šalies vyriausybės. Sužavėjo tai, kad Singapūro vyriausybė investuoja į potencialiausius verslo žmones, jog jie dirbtų viešajame sektoriuje. Sugrįžę į gimtinę, jie dabar dirba savo valstybei. Vienas, berods, vadovauja Singapūro policijos IT padaliniui, kita – yra panašios į mūsiškę „Investuok Lietuvoje“ organizacijos vadovė“, – kelią, kurį galėtų pasirinkti ir Lietuvos Vyriausybė, pasiūlė verslininkas.

Mokslai, apie kuriuos svajoja daugybė vadovų, pašnekovą suvedė su tokiais žmonėmis, kurie dabar vadovauja Amerikos, Japonijos, Izraelio korporacijoms.

Pirmasis krikštas – ne itin malonus

Dariaus atmintyje visiems laikams įsirėžė pirmosios darbo dienos tuometėje „Lietuvos energijoje“. Dar išvakarėse, prieš įsigaliojant jo, kaip valdybos pirmininko statusui, buvo gautas signalas, kad nutiko tragiškas įvykis, – Žemaitijoje žuvo elektros tinkluose dirbęs darbininkas.

„Tai buvo pirmasis mano krikštas. Paprašiau, kad leistų nuvažiuoti į tą miestelį pabendrauti su šeima. Kai atvykau, jau buvo tamsu. Teko išvysti žuvusiojo artimųjų akis ir tai įstrigo visam gyvenimui. Tada kilo daug minčių – mačiau, koks didelis jų nepasitikėjimas bendrove“, – pirmąjį jam tekusį išbandymą prisiminė pašnekovas.

Pasak Dariaus, nepasitikėjimas liejosi per kraštus. Jau kitą dieną šeima pasitelkė teisininkus ir pasiruošė kovai su bendrove.

Darius Maikštėnas

„Mane tai sukrėtė: negalėjau suprasti, kaip galima taip ja nepasitikėti. Bet kai išgirdau, kokios diskusijos kilo naujoje mano darbovietėje, supratau, kad šeima buvo teisi. Tai buvo skaudi, bet ir įdomi patirtis. Buvo įprasta pirmiausia aiškintis, kas čia kaltas: ar darbuotojas, ar bendrovė, įsitikinti ir visus įtikinti, kad tikrai ne ji ir taip sumažinti išmoką. Labai greitai tam atėjo galas. Pasakiau, kad visiškai nesvarbu, kas kaltas, ką išoriniai tyrimai nustatys, bet išmoką šeimai sumokėsime. Juk niekada taip ir nebūna, kad būtų tik viena pusė kalta“, – pirmųjų darbo dienų patirtimi dalijosi jis.

Svarbu suvokti, kad šioje grupėje viskas: tinklai, gamyba, visa energetika veikia visų žmonių, kurie sėdi ne kabinetuose, dėka

Taip naujuoju didelės valstybinės kompanijos vadovu tapęs D. Maikštėnas suprato, kad jos viduje yra nemažai bėdų, o svarbiausia – kad trūksta pasitikėjimo tarp vadovų ir likusių darbuotojų.

„Svarbu suvokti, kad šioje grupėje viskas: tinklai, gamyba, visa energetika veikia visų žmonių, kurie sėdi ne kabinetuose, dėka“, – įsitikinęs pašnekovas.

Profsąjungų svarba – neginčijama

Tuomet, dar pirmąją darbo savaitę D. Maikštėnas taip pat paprašė nedelsiant suorganizuoti susitikimą su profesinėmis sąjungomis.

„Man buvo pasakyta: „Nesirūpinkite, jokių problemų su profsąjungomis nėra“. Bet mes susitikome. Ir vėl visiems buvo nesuprantama, koks čia prioritetas yra darbuotojų profsąjunga.

Pradėjau jiems pasakoti apie tai, kas vyksta tarptautinėse rinkose, kodėl išliko Vokietijos pramonė. Na, pirmiusia, užsakomųjų paslaugų perkėlimo (autsorsingo) į Kiniją akivaizdoje ji išliko dėl to, kad ten buvo stiprios profsąjungos.

Jeigu nori turėti stiprią industriją, stiprią bendrovę, tu turi turėti labai gerus partnerius, glaudžiai bendrauti su darbuotojais ir suprasti, kas iš tikrųjų yra svarbu. Profsąjungos – tai ir parama, ir tiesioginis kelias į informaciją bei pasitikėjimą. Kuo didesnė bendrovė, kuo aukščiau yra vadovas, tuo jis mažiau žino, kas iš tiesų joje vyksta. Jeigu nėra visapusiško pasitikėjimo, atsiranda natūralus noras filtruoti informaciją. Tokia yra verslo dinamika ir ją būtina suvokti“, – profsąjungų svarbą akcentuoja pašnekovas.


XXI a. verslo akcentai – jau kiti

Šiuo metu „Ignitis grupė“ žengia pirmyn, vadovaudamasi XXI a. verslo filosofija. D. Maikštėno teigimu, esminis jos ramstis – žmonės.

Pasak pašnekovo, XX a. egzistavo visai kita hierarchija – tai buvo legendinio „General Electric“ vadovo Jacko Welsho mokslas, žiurkių lenktynės, galvojimas, kad tikslas pateisina priemones, jog tuos 10 proc. darbuotojų, kurie dirba blogiausiai, reikia atleisti, kitus 10 proc., kurie geriausiai dirba – paaukštinti, vidutiniokus – pamokyti. Būtent tokių dalykų buvo galima išmokti XX amžiaus verslo mokyklose. O štai XXI a. kelias, į kurį orientuojasi „Ignitis grupė“, – jau kitoks.

Iš tikrųjų, didžiausią naudą per dešimtmetį akcininkams sukūrė tos, kurios buvo orientuotos į žmones.

Prisimindamas studijas Harvarde, D. Maikštėnas citavo vieną savo profesorių, kuris atliko kompanijų ilgalaikės finansinės grąžos tyrimą. Ieškodamas tam tikrų sąsajų, jis ištyrė 500 Amerikos korporacijų.
Tyrimo metu mokslininkas nustatė tam tikras kompanijų rūšis ir jų strategines orientacijas. Vienos jų buvo orientuotos į greitą finansinį rezultatą, kitos turėjo aiškiai išreikštą orientaciją į klientus, trečios orientavosi į darbuotojus.

„Intuicija tarsi sako, kad didžiausią finansinę naudą turėtų nešti tos kompanijos, kurios orientuotos į akcininkus. Iš tikrųjų, didžiausią naudą per dešimtmetį akcininkams sukūrė tos, kurios buvo orientuotos į žmones. Dar keisčiau – tų kompanijų, kurios buvo orientuotos į darbuotojus, klientų pasitenkinimo indeksai, jų vertinimai buvo daug aukštesni nei tų, kurios tiesiogiai buvo orientuotos į klientus.

Tada, kai suvoki tų paradoksų giluminę prasmę, supranti, jog turėdamas teisingą strategiją, žinodamas, kas yra tikroji vertė, ką tu nori iš tikrųjų padaryti, sugebi sukurti pasitikėjimą visais organizacijos žmonėmis, atsirinkti ir suburti bendraminčius, pasižyminčius tomis pačiomis vertybėmis, veikimo būdais. Tik tuomet gali žengti kitą žingsnį“, – savo, kaip vadovo, filosofiją dėsto „Ignitis grupės“ vadovas.

Pasak pašnekovo, tada darbuotojus motyvuoja ne atlyginimo dydis, ne premijos, ne paaukštinimai ar panašiai – jie ieško, kaip maksimaliai gerai ir efektyviai patenkinti klientus, kokie yra jų poreikiai ir kaip greitai jie kinta. Būtent per tai sukuriama vertė, apie kurią svajoja kiekviena kompanija.

„Jeigu tu gerai žinai, kokių tau žmonių ar komandos reikia, gali sukurti tą vertybinę transformaciją. Visose organizacijos grandyse atsiranda vis daugiau decentralizacijos – tiek priimant sprendimus, tiek veikiant daugelyje situacijų, kai nėra instrukcijų ar galimybės paklausti aukščiau stovinčio vadovo. Tačiau tada labai didelis pasitikėjimas turi būti organizacijos viduje. Tam, kad jis būtų sukurtas, turi būti tam tikras moralinis, vertybinis pagrindas – jis turi būti priimtinas tai organizacijai ir atskiriems įmonės padaliniams.

Visa tai aš supratau jau pirmomis savaitėmis. Pasakiau sau: „Oho, čia yra tas iššūkis, kurio aš asmeniškai laukiau“, – savo vadovavimo modelį piešia pašnekovas.

D. Maikštėnas sako, kad, einant dirbti į valstybinio kapitalo bendrovę, buvo sakoma, jog iššūkis bus politikų kišimasis, politizavimas, valstybinė biurokratija ir kiti dalykai. Iš tiesų, to buvo mažiausiai.

„Kalbant apie didžiąsias posovietines valstybinio kapitalo bendroves, kurios turėjo monopolines galias, didžiausias iššūkis yra strateginiai pokyčiai. Ši industrija kardinaliai keičiasi, todėl negali įgyvendinti paskirstytos, „žaliosios“, konkurencingos energetikos strategijos, vadovaudamasis galingo monopolisto hierarchinėmis vertybėmis, kur vadovas yra dievas, išminčius, žvaigždė, į kurį visi žiūri, visi juo žavisi ir laukia sprendimų. Būtent to milžiniško pokyčio grupės viduje labiausiai reikėjo ir jis labai sparčiai vyksta,“ – apčiuopiamais dviejų metų darbo rezultatais pasidžiaugė pašnekovas.

Rezultatas – bet kokiomis priemonėmis

Vardindamas bendrovėje rastas spragas, pašnekovas atiduoda duoklę tiems darbams, kurie anksčiau – „Lietuvos energijoje“, dabar – „Ignitis grupėje“ – buvo padaryti per daugybę metų.

„Lietuvos energetikoje, ir pačioje „Lietuvos energijoje“, vien tik per paskutinį dešimtmetį buvo nuveikta daug gerų darbų. Buvo išnaikinta korupcija. Lyginant su kitais valstybinių įmonių sektoriais, valdysenos, korupcijos valdymo prasme šioje srityje jau darbavosi kita karta.

Tačiau strategijos ir veikimo prasme tai buvo vis dar tas pats valdiškas monopolistas, kuris turėjo didelę galią ir galimybes stumdyti smulkiuosius, o rezultato siekti naudojant galios instrumentus tiek viduje, tiek išorėje“, – praeitį analizuoja pašnekovas.

Kai D. Maikštėnas atėjo į naujas pareigas, viena svarbiausių bendrovės deklaruojamų vertybių buvo rezultatas.

Lietuvos energetikoje, ir pačioje „Lietuvos energijoje“, vien tik per paskutinį dešimtmetį buvo nuveikta daug gerų darbų. Buvo išnaikinta korupcija.

„Kai šnekiesi su žmonėmis, supranti, kad ta vertybė – rezultatas, pasiekiamas bet kokia kaina. Kai turi tokią vertybę, bandai išnaudoti tuos pranašumus, kuriuos turi dabar, todėl tenka pasitelkti XX a. galios mechanizmus. Jie vertingi, kai tu esi monopolija ir turi visokiomis įmanomomis priemonėmis siekti rezultato. Tuomet viduje egzistuoja kieta valdymo struktūra, visi turi tam tikrus uždavinius ir bando juos įgyvendinti. Bet, štai, kas tada nutinka? Visos grandys stengiasi taip dirbti, kad į viršų kiltų tik gera informacija, geros žinios“, – apie poreikį keisti įmonės vertybes pasakojo jos vadovas.

Pasak „Ignitis grupės“ vadovo, tai veikė XX a., tačiau dabar, norint konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione bei tarptautinėse rinkose, kurti, siūlyti visiškai naujo tipo paslaugas, tokie dalykai neveikia. Reikia didelio kultūrinio pokyčio. Ir jis vyksta.

6 mlrd. eurų vertės užmojai

Jau per pirmuosius darbo mėnesius bendrovėje buvo sukurta veiklos strategija, kuri apima laikotarpį iki 2030-ųjų metų.

„Ignitis grupė“ iki 2030 metų numato plėstis atsinaujinančios energetikos srityje bei tarptautinėse rinkose.

Bendrovės investicijos per šį laiką turėtų siekti 6,2 mlrd. Eurų – 45 proc. jų tektų „žaliąjai“ generacijai, 39 proc. – skirstomajam tinklui. Du trečdaliai šios sumos būtų investuota Lietuvoje, likusi dalis – užsienyje.

„Strategijoje mes aiškiai įvardijome, kad monopolijos neturi ateities. Viena iš dalių yra natūrali monopolija – skirstomieji tinklai, bet nuo jų reikia nuimti visas komercines veiklas, juos reikia skaitmenizuoti, jie turi skaidriai, sąžiningai veikti ir turėti galių veikti konkurencinėje rinkoje. Mūsų siekis – kuo daugiau įvairių tiekėjų ir gamintojų, kurie galėtų konkuruoti bei pateikti vartotojams geriausias paslaugas.

Taip pat įvardijome, kad didžiausios – 3 mlrd. investicijos eis į „žaliąją“ elektros energijos gamybą. Tam, kad nepriklausytume nuo importo iš natūraliųjų išteklių, – daugiausia vėjo ir saulės, turime sukurti vietinę bei regioninę žaliąją gamybą. Kad suvoktume užmojų dydį, įsivaizduokime 30-ies dabartinių Kauno hidroelektrinių.

Radikaliai pakeista strategija įgyvendinama tokių greičiu, kaip ir buvo numatyta. Per metus investuojama 400-500 mln. eurų.

Tam, kad užtikrintume šalies energetinį saugumą ir padėtume šaliai sinchronizuotis nuo rusiškų tinklų, prie europinių iškėlėme trečiąją užduotį – „žaliąją“ energetiką papildyti strategine lanksčiąja gamyba“, – būsimus veiklos dirvonus analizuoja pašnekovas.

Ketvirtas dalykas, kuris atsispindi per pirmuosius keletą mėnesių D. Maikštėno su bendražygiais sukurtoje strategijoje, tai – siekis sutvarkyti tą chaosą, kuris egzistavo partnerių ir klientų grandyse.
„Turėjome 14 prekės ženklų, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su klientais ir tiekimu. Reikėjo juos koncentruoti, kad kur klientas bebūtų – Lietuvoje, Lenkijoje ar Suomijoje, būtų viskas paprasta ir aišku. Per kelis etapus mes, į klientus orientuotą organizaciją, pavadinimu „Ignitis“, suintegravome 6 bendroves. Tai – visame regione veikiantis tas pats prekės ženklas, tos pačios integruotos sistemos – naujos kartos paslaugos“, – nuveiktus darbus vardija energetikos kompanijos vadovas.

Radikaliai pakeista strategija įgyvendinama tokių greičiu, kaip ir buvo numatyta. Per metus investuojama 400-500 mln. eurų. D. Maikštėnas patikina, kad per visą istoriją šiame regione nebuvo daroma tokio dydžio investicijų. Bet ir to dar nepakanka. Kadangi energetika keičiasi iš esmės, reikia atnaujinti vertybes – keistis turi ir komanda.

„Jau pasikeitė visų keturių veiklos sričių vadovai. Tai stiprūs žmonės, atėję su teisingomis vertybėmis tiek iš išorės, tiek iš vidaus, žmonės. Atėjo tokie žmonės, kuriems artimos vertybės, reikalingos, norint sukurti tikrąją prasmę, naudą ir šiandien, ir ateities kartoms. Tie, kurie myli ne save bendrovėje, o bendrovę, taip pat klientus ir visuomenę“, – nauja komanda džiaugėsi pašnekovas.

Su nauja komanda iškart ėmėsi aiškintis, kokios bus kompanijos vertybės. Diskusijos truko apie metus.

„Viena bazinė, giluminė energetikos vertybė išliko – atsakomybė. Jeigu audra ar kitoks nutikimas, net jeigu tu sėdi prie Kalėdų stalo – atsistoji ir eini taisyti tinklo. O kitas pakeitėme. Atsirado partnerystė, o ta partnerystė ir pasitikėjimas nėra įmanomas be atvirumo,“ – kompanijos vertybes vardija jos vadovas.

Investicijos užsienyje jau duoda grąžą

Pasak D. Maikštėno, dar viena „Ignitis grupės“ vertybė ir siekis – nuolatinis augimas: augti ir padaryti daugiau, negu vakar ir toliau auginti naujas galimybes bei naują vertę visuomenėje.

„Turime suprasti, kad grupė yra tokia didelė, kad jai aktualu du dalykai. Visų pirma, tai didžiulė atsakomybė prieš visuomenę, antra – investicijos ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione, tarptautinėse rinkose. Uždirbti su aukštesne grąža užsienyje ir tą vertę sugrąžinti atgal į Lietuvą“, – sako pašnekovas.

Pirmieji žingsniai jau žengti: kaip didžiausias alternatyvus dujų tiekėjas kompanija jau įsitvirtino Suomijoje, vysto vėjo jėgainių parkus Lenkijoje.

„Turime suprasti, kad visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, yra didelis poreikis išvystyti „žaliąją“, atsinaujinančių išteklių gamybą. Čia koncentruojamos didžiausios investicijos.

Taigi, kalbant apie tarptautinę plėtrą, visame regione vystome „žaliąją“ gamybą. Kartu su ja ranka rankon, ir viena kitą natūraliai papildydamos, eina į klientus orientuotos tiekimo – elektros, dujų, elektromobilių tinklų, naujų energetikos platformų, inovacijų veiklos.

Mes jau sakome, kad Suomija, Baltijos šalys ir Lenkija – mūsų namų rinka. Toliau kažkada tai plėsis, bet mes neturime skubėti. Privalome veikti atsakingai. Visame regione yra labai daug potencialo investicijoms. Tarkime, Lenkijoje, kuriai reikia išeiti iš anglinės energetikos. Toliau tai gali tęstis iki Vokietijos, Centrinės Europos, bet neskubant, nes organizacija turi išmokti veikti kaip tarptautinė,“ – apie ilgalaikius užmojus pasakoja „Ignitis grupės“ lyderis.

Lietuva – pirmoji šalis pasaulyje, kurioje bet kuris namų ūkis per internetą gali įsigyti ir naudoti nutolusią saulės elektrinę, debesyse sukauptas elektros atsargas.

Elektrinės debesyse

D. Maikštėnas neslepia pasididžiavimo, kalbėdamas apie vieną unikalią paslaugą, dėl kurios pagrįstai galima didžiuotis Lietuva, o taip pat „Ignitis grupe“ bei jos inovacijų padaliniu.

„Tai yra virtualios, nutolusios saulės elektrinės, saulės parkai. Lietuva – pirmoji šalis pasaulyje, kurioje bet kuris namų ūkis per internetą gali įsigyti ir naudoti nutolusią saulės elektrinę, debesyse sukauptas elektros atsargas. Kitaip tariant, elektrinės jau išneštos į debesis. Tai yra pirmieji žingsniai, mes tą platformą toliau vystysime ir skleisime didesnėse rinkose. Tai yra inovacijos, kurios laukia puiki ateitis yra visame pasaulyje, iliustracija. Taigi, kai kuriose srityse Lietuva jau dabar pirmauja visame pasaulyje“, – džiaugiasi pašnekovas.

Siekis – tapti lietuviška „Ikea“

Prieš porą metų, pradėdamas vadovauti „Ignitis grupei“ D. Maištėnas pažadėjo siekti, kad bendrovė įsitvirtintų pasaulio pažangiausių energetikos bendrovių dešimtuke.

Dabar jis sako, kad „Ignitis grupės“ ateityje išties laukia aukso amžius, jog gimsta Šiaurės Europos, skandinaviško stiliaus tarptautinė energetikos grupė, – tokią bendrovę, kuria didžiuosimės, kaip švedai savo „Ikea“ arba „Telia“.

– Ar tokiems užmojams kojos nepakiš per pasaulį besiritanti pandemijos krizė?

– Viruso sukelta krizė strateginiams kompanijos pokyčiams įtakos neturės, priešingai – ją dar labiau sustiprins. Energetikoje strateginiai sprendimai ir investicijos, didieji projektai daromi dešimtmečiams. Jeigu tu žinai, ką darai, ir eini teisinga kryptimi, tada tu užsitarnauji investuotojų pasitikėjimą. Ta strategija, kurią turi „Ignitis grupė“, tai ir atspindi.

Dabar, kai mes ruošiamės grupės listingavimui, – pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO), dirbame su investicinių bankų sindikatu ir matome, kad pagal tai, ką mes užsibrėžėme, tuos planus, kuriuos vystome, jau esame tarp tų priešakinių, geriausių Europos ir pasaulio energetinių grupių. Kai yra pasirinkta teisinga strategija, viruso sukelta krizė gali turėti tik trumpalaikį poveikį. Juk investuotojai žiūri, kaip vystyti tas veiklas, ir investuoti į tuos verslus, kurie ilgalaike prasme yra tvarūs ir atsparūs.
Tokios veiklos, kaip „žaliosios“, skaitmeninės energetikos gamyba, energetinių platformų kūrimas vienareikšmiai yra vienos iš perspektyviausių ir ateityje didžiausią vertę kursiančių krypčių.

Dabar, kai žmonija pergyvena trumpalaikę viruso sukeltą krizę, lygiagrečiai, tik visuomenei sunkiau suvokiant, vyksta globali klimato kaitos krizė. Savo griaunamąja galia ji yra daugybę kartų didesnė už viruso krizę.

Tikiu, kad ši krizė žmonėms padės dar labiau suvokti tvarumo vertę. Taigi strategiškai mes esame labai gerame kelyje. Tiesa, reikės labai daug ko mokytis – svarbu nesusireikšminti, nes kuo esi galingesnis, didesnis, turi būti kuklesnis, daugiau klausyti kitų ir su visais tartis ir kurti tą tikrą giluminį pasitikėjimą ir visuomenės, ir darbuotojų, o tada ateis ir akcininkų trokštama vertė.

Manau, kad didysis tvarumas yra teisingos moralinės nuostatos ir gebėjimas pasiimti iš pasaulio tai, kas geriausia, – skaityti gilią, teisingą, naujausią literatūrą ir mokytis iš kitų pamokų ir visa tai pritaikyti savo gyvenime. Ar tai būtų paprasta buitis, ar tai būtų verslai, ar valstybė.

Tikiu, kad ši krizė žmonėms padės dar labiau suvokti tvarumo vertę.

Krizė neužklupo netikėtai

– Kokių iniciatyvų viruso pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje ėmėsi „Ignitis grupė“ – savo darbuotojų ir visos Lietuvos atžvilgiu?

– Kai ateina tokio tipo krizės, reikalingi tam tikri žingsniai. Pirmiausia, reikia skaityti tarptautinę literatūrą ir stebėti, kas vyksta kitose rinkose.

Masiniam darbuotojų migravimui į namus, darbui per nuotolį mes jau ruošėmės vasario mėnesį. Matėme, kad ateina krizė ir tai, kad jai būdingi keli elementai. Pirmasis jų buvo tiesiog apsaugoti darbuotojus ir klientus. Tam, kad tai galėtume padaryti, reikėjo pasiruošti sklandžiam migravimui į darbą per nuotolį.

Kitas dalykas, buvo sugebėti suteikti klientams galimybę viską apsitarnauti per nuotolį. Mums pasisekė, nes tam buvome pasiruošę gerokai anksčiau.

Sakėme, kad šios krizės metu pagrindinis dėmesys turi būti skirtas darbuotojams, mat, kai ateina tokio dydžio krizės, didžiausią pavojų kelia panika, neužtikrintumas, nežinojimas, kas laukia. Tada paralyžiuojama bet kokia veikla. Taigi, mes nusprendėme, pirmiausia, koncentruotis į darbuotojus, paskui – į klientus ir partnerius.

– Kaip šiuo metu yra organizuojamas „Ignitis grupės“ darbuotojų darbas. Ar teko išleisti žmones atostogų, atsisakyti kai kurių darbuotojų paslaugų?

– Nuo tos žinutės, kad užsidarys mokyklos, per valandą paskelbėme ir pasakėme, jog visiems, kurie turi vaikų iki 14 metų, viso karantino metu leisime dirbti nuotoliniu būdu, jei taip dirbti bus neįmanoma – kompensuosime prastovą. Dar nebuvo jokių Vyriausybės mechanizmų, kai mes priėmėme tokį sprendimą. Tai užtruko valandą. Ta valanda suteikė žmonėms pasitikėjimą, kad bendrovė apie juos galvoja ir rūpinasi.

Kai reikėjo perskirstyti nuotolinį darbą, pirmadienį 2300 darbuotojų jau dirbo per nuotolį. Tokio dydžio migracijos visame regione nei viename banke, nei paslaugų centruose nėra įvykę. Buvome labai gerai pasiruošę, bet lygiagrečiai siuntėme daug žinučių, buvo daug vidinės komunikacijos apie tai, kaip pereiti prie nuotolinio darbo, kaip pradėti dirbti, kokius įrankius naudoti, kaip tinkamai išnaudoti laiką ir kitus dalykus.

Turėjome pranašumą, nes jau prieš metus buvome įdiegę elektroninę visų dokumentų cirkuliaciją, el. parašus. Mūsų organizacija puikiai skaitmenizuota, turi bendrą intranetą.

Nieko nelaukdami, dar prieš karantiną paskelbimą pradėjome intensyviai rūpintis apsaugos priemonių paieška ir jų pristatymu. Išvakarėse, prieš uždarant sienas su Lenkija, toje šalyje esančio biuro darbuotojai pripirko dezinfekcinio skysčio, o jie dar spėjo paskutinėmis valandomis perduoti mums į Lietuvą.

Nebuvo taip, kad viskam vadovautų aukščiausios grandies vadovai. Sukūrėme valdymo grupę, kuri ėjo iki visų organizacijų, vyko centralizuota ir labai organizuota veikla bei daug vietinių iniciatyvų. Visos įmonės atliko savo veiklos tęstinumo planų pataisas ir ruošė skirtingus scenarijus. Atsirado darbuotojai–savanoriai, kurie organizavosi į kuopeles, kad padėtų tiems, kurie turi senų tėvų, ar yra saviizoliacijoje. Taip pat dirbantiems nuotoliniu būdu, kuriems reikia pakeisti kompiuterius, ar kitokios pagalbos. Į šią veiklą įsijungė daug žmonių.

Darius Maikštėnas

Turime daug vidinės informacijos apie situaciją: kiek žmonių yra izoliuota, karantinuota, kiek jų yra darbo vietose, kaip jose organizuojama atskirų darbuotojų grupių izoliacija. Nuolat stebime, ką panašiose organizacijose, Europos tinkluose daro kiti.

Kai tik atėjo laikas organizacijos ketvirtinei transliacijai, 2000 darbuotojų ją žiūrėjo iš namų. Visi buvo informuoti, kaip veikia bendrovė.

Kai ateina ekonominė krizė, žmonėms rūpi, ar neprasidės atleidimai, ar nebus mažinami atlyginimai. Mūsų žmonės yra apsaugoti. Mes iš karto paskelbėme informaciją ir užtikrinome, kad ta krizinė situacija nebus sprendžiama darbuotojų ar partnerių sąskaita. Kai žmonės yra garantuoti, jie geriau koncentruojasi į darbą.

– Viena iš jūsų vadovaujamos bendrovės iniciatyvų – Emocinės pagalbos linija, skirta įmonių grupės darbuotojams. Ar toks žingsnis pasiteisino?

– Pamatėme, kad ilgai būnant užsidarius namuose, su šeima, izoliuotoje aplinkoje, kai dar trukdo vaikai, gyvūnai, kai sunku susikaupti, gali kilti emocinė įtampa. Iš karto įjungėme Emocinės pagalbos liniją, kad tie, kam reikia, galėtų sulaukti papildomos pagalbos.

Tada kilo iniciatyva tiems namų ūkiams, kurie bus pažeisti viruso sukeltos krizės, bendrovės sąskaita atidėti mokėjimus.

Kitas sluoksnis – klientai. Pradėjome nuo jų saugumo reikalų. Be jokių pereinamųjų periodų iš karto uždarėme klientų aptarnavimo centrus. Viską pervedėme į nuotolinį aptarnavimą. Informavome, kad ne tik mūsų, bet ir trečiųjų šalių komunalinių mokesčių aptarnavimas bus nemokamas, kad tik klientai, o ypač senjorai nebandytų eiti iš namų vien tam, kad susimokėtų mokesčius.

Tada kilo iniciatyva tiems namų ūkiams, kurie bus pažeisti viruso sukeltos krizės, bendrovės sąskaita atidėti mokėjimus.

Paskambinau mūsų pagrindiniams rangovams ir užtikrinau, kad mes nemažinsime užsakymų, nestabdysime mokėjimų. Atvirkščiai, jeigu kyla likvidumo problemų, pasiūliau esamų sutarčių rėmuose ieškoti bendrų sprendimų ir taip padėti pagerinti likvidumą.

Taip pat informavome, kad nuo liepos gyventojams maždaug 10–15 proc. pigs elektra ir dujos.
Mūsų, kaip didelio rinkos žaidėjo, misija yra užtikrinti ir garantuoti emocinę ramybę, kad visi darbuotojai, taip pat – klientai, partneriai ir visuomenė galėtų koncentruotis į savo veiklą. Dabar matau, kaip veikia organizacija ir negaliu atsistebėti daugybe dalykų, kurie vyksta daug kartų greičiau, nei iki tol. Produktyvumas nekrito, bet priešingai – paaugo.

Manau, kai mes išeisime iš krizės, visas regionas stipriai atsinaujins.

– Prisipažinsiu, klausantis jūsų galvoju, kad toks strateginiu mąstymu pasižymintis žmogus galėtų puikiai vadovauti valstybinei krizių valdymo grupei.

– Kiekvienam – sava vieta. Svarbu ir pasitikėjimas. Kiek žinau, į tą valdymo grupę jungiasi ir verslo žmonės. Tikiu, kad viskas bus gerai. Manau, kad ši krizė ne tik sukelia šoką, bet ir gydo. Reikia toliau auginti pasitikėjimą ir skatinti profesionalų veiklą visose grandyse, ypač – viešajame sektoriuje. Jį reikia sustiprinti, nes jis, pradedant nuo mokytojų, gydytojų, taip pat – ir tarnautojų, buvo nepelnytai nuvertintas.

Manau, kai mes išeisime iš krizės, visas regionas stipriai atsinaujins.

– Tikite, kad įvyks vertybių lūžis, kad jau negyvensime taip, kaip gyvenome?

– Manau, kad taip. Šiuo periodu labai aiškiai išsigrynina, kas moralizuoja, aiškina apie vertybes, kritikuoja, o kas iš tiesų ima ir daro. Arba, jeigu sako pastabas, tai tik tam, kad padėtų, informuotų ar pamokytų. Puikus gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus pavyzdys, kuris ne tik nebijo kritikuoti, bet ir puikiai bendradarbiauja su Vyriausybe. Ir jis tai daro ne tam, kad užsidėtų laurus, bet jam rūpi visuomenė, žmonės.

Dabar pats metas atskirti tikrus pranašus nuo netikrų. Daug dalykų išsigrynins, atkris tie į įvaizdį orientuoti lyderiai ir vadovai, atsiras daugiau kuklaus bei teisingo veikimo. Tikiu tuo, nes matau, kad jau dabar tai vyksta.