Ištroškę ir norintys veikti

Ilja Laursas sako, kad labiausiai pastebimas šalies verslininkų bruožas – alkis (angl. hunger), nuolatinis troškimas veikti ir siekti.

„Tas aktyvumas, veiklumas, alkis iš tikrųjų yra labai matomas. Ir man džiugiu, kad matomas ne tik senesnės kartos verslininkuose, bet ir jaunesnės, kurie yra hiperaktyvūs. (…) Tas alkis yra stipri varomoji jėga. Visada laikiausi nuomonės, kad jei žmogus yra motyvuotas ir kažko labai stipriai nori, visa kita tėra dekoracijos. Visko galima išmokti“, – teigia žinomas vyras.

Pasak pašnekovo, tai – lietuvių pranašumas, mat jaunieji verslo atstovai Senosios Europos šalyse šiomis savybėmis nepasižymi ir tai laikoma šių dienų problema.

„Europoje, ypač Senojoje Europoje, dažnai diskutuojama, kad verslaus jaunimo bėda yra apatija. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, koks jaunas vokietis, kurį tėvai yra aprūpinę viskuo – ir mašina, ir namu, ir banko sąskaitoj yra – tai pirmasis jo darbas yra iš esmės pajamų mažėjimas, sąlygų blogėjimas, todėl noro jam kažką apsiimti – mažai, nes sąskaitoje yra, viską jis turi“, – šalies verslininkų pranašumus pabrėždamas kalbėjo I. Laursas.

Iki „auksinio standarto“ dar trūksta

Amerikoje gyvenęs, mokęsis ir į šią šalį verslo reikalais neretais vykstantis I. Laursas sako, kad Lietuvos verslininkus palyginus su amerikiečiais, pastebimas stiprus verslo kultūros ir darbo principų skirtumas.

„Lietuvos verslininkų silpnybė – kvalifikacijos ir kompetencijų, plačiaja prasme, trūkumas. Kompetencijos – ne tik profesija, bet ir vadovavimo būdai: nuo kalendoriaus valdymo, e. komunikacijos iki darbo organizavimo ir vadybos. Mano vertinimu, pakankamai atsiliekame nuo „auksinio standarto“, t. y. ir Amerikos. Žinoma, ten verslui yra pora šimtų metų.

Tačiau Amerikoje, jeigu tai yra aukštesnio rango verslininkai, pastebimas itin kruopštus elgesys su laiku, itin aiški komunikacija, itin gilios žinios, kur tik pažiūrėtum. Kai važiuoju į Ameriką, man palieka įspūdį tai, kaip viskas greitai, kokybiškai, efektyviai ir profesionaliai yra daroma“, – apie tai, kur dar pasistūmėti turėtų šalies verslininkai, kalbėjo žinomas investuotojas.

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje vis dar pasigendama kokybės kiekviename žingsnyje. Jis svarsto, kad to priežastys gali būti įvairios – vos kelis dešimtmečius skaičiuojantis verslas, atlaidesni vartotojai, kurie per tiek metų dar nėra pripratę prie labai aukštos paslaugų kokybės.

Nedaro, jei neparašyta, kad galima

Dar vienas skirtumas, kuriuo ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos verslo atstovai skiriasi nuo amerikiečių, I. Laurso teigimu, yra baimė rizikuoti ir per daug tiesioginis draudimų supratimas.

„Amerikiečiai išeina iš to, kad viskas yra leista, nebent yra uždrausta. Amerika yra pastatyta iš laisvės principų. Tokios kompanijos kaip „Youtube“, „Facebook“, kurios tikrai, daugelio vertinimu, veikia tokiose ribinėse teritorijose, prisiima riziką. Prisiminkime kad ir „Uber“ pavyzdį, kuris Niujorke kovoja su taksi profsąjungomis. Tai gerai atsispindi posakyje „better sorry than ask for permission“, t. y. padaręs atsiprašyk, jeigu kas buvo ne taip, bet neklausk. Europoje yra atvirkščiai: jeigu aiškiai nėra pasakyta, kad galima, reiškia – uždrausta“, – tikina investuotojas.

I. Laurso teigimu, taip amerikiečiai spėja pirmesni pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis.

„Tai atsiliepia tuo, kad naujausios paslaugos ir technologijų sritys iš pradžių yra okupuojamos amerikiečių, o tik po to ateina likusi Europa su savo reguliacijomis ir GDPR, su savo diskusijomis, Briuselio potvarkiais ir pan. Visos tokios biurokratinės pelkės labai stabdo“, – tikina investuotojas.

Pasak pašnekovo, laisvė ir rizikos prisiėmimas yra kelias į verslo sėkmę, į naujus ir inovatyvius sprendimus.

„Mano nuomone, tai – kertinis dalykas. Šiais laikas verslas yra inovacijos, proveržis, naujos teritorijos, kurios niekaip neapibrėžtos nei įstatymais, nei precedentais. Jeigu yra palanki aplinka rizikai, nesuvaržytai veiklai ir yra individų, kurie jaučiasi laisvi, t. y. noriu daryti ir darau, tai gali judėti greitai“, – sako I. Laursas.

Tarp mokslo ir verslo – didelis atotrūkis

Žinomo investuotojo teigimu, Lietuvoje egzistuoja ypač didelis atotrūkis tarp akademinio mokslo ir verslo, kuris neleidžia išnaudoti visų šalyje turimų žinių ir galimybių. Mokslo ir verslo sritys nėra sujungtos, sunkiai bendradarbiauja kartu ir negali kurti didesnės ekonominės grąžos šalyje, paskatinti didesnių atlyginimų ar pajamų augimo. Tam, verslininko nuomone, ypač trūksta teisinės bazės, kuri palengvintų akademikų ir verslo atstovų bendradarbiavimą.

„Universitetai, mokslininkai neturi jokių teisinių mechanizmų, nusakančių, kaip draugauti su verslu. Netgi išradus ką nors, išradimo teisės nepriklauso mokslininkui, o priklauso universitetui: nuo studento baigiamojo darbo iki katedros vedėjo ar mokslininko išradimo. Kaupiami patentai, užrakinami. Teisinės bazės, apibrėžiančios, kaip hipotetiškai tai galėtų būti naudojama, nėra. Egzistuota didelė strukturinė, sisteminė bėda – mokslininkai ir verslininkai veikia atskirai“, – sakė I. Lauras.

Pasak pašnekovo, nei verslas, nei eiliniai žmonės kol kas neturi instrumentų, galinčių konvertuoti žinias į realų ekonomimį produktą, realias prekes ar paslaugas, realias pajamas. Būtent tai reikštų didesnius atlyginimus, mokesčius ar resursus visai šalies sistemai.

Savo galimybių srities dar neradome

I. Laurso teigimu, Lietuva vis dar nėra susikūrusi savo įvaizdžio – nei gero, nei blogo. Nors šalis neretai siejama su inovaciniu „fintech’u“, I. Laurso nuomone, tai tėra skleidžiama komunikacija, o ne reali situacija ar tikri valstybės žengiami žingsniai. Vis tik, pašnekovo nuomone, „fintech’as“ gali būti Lietuvos galimybių sritimi.

„Maža šalis neturi labai daug pasirinkimų. Reikia rinktis prioritetus, nes visur greitas ir vienodai efektyvus nebūsi. Reikia pasirinkti keletą sričių. „Fintech’as“, kaip galimybių sritis, man atrodo puikiai dėl daugelio priežasčių – infrastruktūros, specialistų prasme turime itin gerą pagrindą“, – įsitikinęs verslininkas.

Tačiau pašnekovas primena, kad norint įsitvirti šioje srityje yra reikalingas inovacijų, reguliacijų, išsilavinimo greitis, paslaugų atvirumas. Būtinas valstybės indėlis užtikrinant verslui palankias sąlygas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)