„Nors mūsų atlikta Baltijos šalių įmonių apklausa parodė, kad žemės ūkių apyvarta Baltijos šalyse dėl COVID-19 padarinių nukentėjo daug mažiau nei smulkių ir vidutinių įmonių, šis sektorius šiuo metu susiduria su produkcijos realizacijos ir žaliavų problemomis. Pasirašę sutartį su „Žemės ūkio paskolų garantijų fondu“, galėsime padėti žemės ūkio klientams užtikrinti jų įmonių likvidumą – pirmo karantino patirtis parodė, kad savalaikė ir tikslinga pagalba verslui gali sumažinti neapibrėžtumą, tvyrantį rinkoje ir stabilizuoti šalies ekonomiką. Iki šio rudens jau atidėjome daugiau kaip 2 700 paskolų verslo klientams ir toliau esame pasirengę padėti savo klientams, susiduriantiems su laikinais finansiniais sunkumai, ieškodami jiems geriausių paskolos restruktūrizavimo sprendimų“, – sako SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Viena pagrindinių sąlygų gauti paskolą pagal šią priemonę – COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. patirti sunkumai. Jie vertinami atsižvelgiant į skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmę, skolos rodiklio reikšmę arba apyvartos pokyčius.

Paskolos teikiamos susidūrus su likvidumo problemomis apyvartiniam kapitalui finansuoti šioms verslo grupėms:

• kaimo vietovėje veikiantiems ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba;
• kooperatyvams, užsiimantiems žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba;

• kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), neturinčios pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) statuso, įregistravusios žemės ūkio valdą ir užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba, kurios veiklą vykdo ne ilgiau kaip 2 metus ir jei per paskutinius keturis ketvirčius, ėjusius prieš paraiškos pateikimą, supirktų iš savo narių šių narių pagamintų žemės ūkio produktų vertė yra didesnė nei 50 proc. visų per tą laikotarpį supirktų žemės ūkio produktų vertės;

• ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu.

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų, iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – jos, priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos trukmės, svyruoja tarp 0,1 ir 0,69 proc. Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Paskolos gavėjui yra taikomas iki 2 proc. (tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų) paskolos administravimo mokestis, kuris gali būti apmokėtas paskolos lėšomis.

Lengvatinė paskola pagal šią skatinamąją finansinę priemonę yra suteikiama apyvartiniam kapitalui finansuoti. Paskolos lėšas pagal priemonės sąlygas reikia panaudoti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paskolos išdavimo. Nepanaudojus paskolos per 6 mėnesių terminą, paskolos gavėjas privalo grąžinti likusią nepanaudotą paskolos dalį.