„Telia“ iki metų pabaigos investicijas skirs dviejų tipų projektams: inovacijoms, kurios CO2 iš aplinkos šalina pramoniniu būdu, ir biologinės įvairovės bei ekosistemos atkūrimui. Tai yra dar vienas žingsnis siekiant strateginio tikslo iki 2030 metų visoje veikloje pasiekti nulį anglies dioksido (CO2) ir nulį atliekų.

Aurelija Žėkienė, „Telia“ kokybės, procesų ir aplinkosaugos komandos vadovė, sako, kad jau dabar didžiausias dėmesys bendrovėje skiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, o veiklos poveikis aplinkai aktyviai mažinamas įvairiomis priemonėmis.

„Tūkstančiai „Telia“ mobiliojo ryšio tinklo stočių visoje Lietuvoje naudoja išmanią elektros energijos taupymo programą, pakartotinai naudojame atnaujintą klientų galinę įrangą, o 84 proc. bendrovės automobilių jau dabar atitinka „Euro6“ taršos standartą. Tačiau toliau ieškome papildomų pažangių būdų, kaip galėtume kompensuoti savo veiklos poveikį aplinkai. Tam pasitarnauja anglies dioksido kompensavimas (angl. carbon offsets) – šis metodas suteikia galimybę bendrovės tiesioginėje veikloje išskiriamą CO2 neutralizuoti paverčiant investicijomis į inovacijas ir atsinaujinančios energijos gamybos projektus“, – kalba A. Žėkienė.

Pasak jos, pirmieji „Telia“ CO2 skaičiavimai ir analizės parodė, šioje srityje įmonės grupės jau toli pažengusios ir savo patirtį gali perduoti kitiems. „Į aplinkosaugą atsigręžia vis daugiau Lietuvos įmonių, tarp jų ir mūsų tiekėjai. Tačiau mes norime šį procesą paspartinti. Todėl tolimesni mūsų žingsniai, padedantys įtvirtinti mūsų kaip įmonės neutralumą klimatui, bus susiję būtent su partneriais – skatinsime juos imtis visų įmanomų veiksmų mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – pasakoja A. Žėkienė.

„Telia“ Lietuvoje jau nuo 2014 m. didžiąją dalį savo veikloje naudojamos elektros energijos perka iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o nuo 2019 žalioji energija sudaro 100 procentų įmonės sunaudojamos elektros. Visos „Telia“ grupės įmonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pernai per metus sumažėjo 23 proc. – tai prilygsta 100 tūkst. lėktuvo skrydžių iš Stokholmo į Helsinkį.