Šis naujas užmojis yra pagrindinė „Unilever“ platesnės „Švarios ateities“ programos dalis. Ši programa, kurią įgyvendina bendrovės chemijos pramonės padalinys, pasitelkia inovacijas tam, kad iš pagrindų keistų tai, kaip kuriami, gaminami ir supakuojami valymo ir skalbimo produktai. Bendrovė siekia vis populiarėjančios žiedinės ekonomikos principus pritaikyti produktų sudėčiai ir pakuočių gamyboje ir tokiu būdu sumažinti populiarių pasaulinių prekės ženklų paliekamą anglies dvideginio pėdsaką.

Daugumos valymo ir skalbimo produktų sudėtyje naudojamos chemikalai yra gaminami iš iškastinio kuro žaliavų – neatsinaujinančio anglies šaltinio. Tuo tarpu „Unilever“ ketina pereiti prie atsinaujinančių ar perdirbtos anglies šaltinių, reikalingų chemikalų gamyboje, pilnai atsisakant iškastinio kuro. „Švari ateitis“ yra pirmoji tokio masto iniciatyva ir svarbus žingsnis „Unilever“ įsipareigojimo link – iki 2039 m. užtikrinti, kad produktų gamyboje būtų išvengta anglies dvideginio emisijų.

Chemikalai, naudojami „Unilever“ valymo ir skalbimo produktuose, palieka didžiausią anglies pėdsaką per visą produkto gyvavimo ciklą ir sudaro apie 46 procentus. Todėl, produktų gamyboje atsisakydama fosilinių degalų turinčių cheminių medžiagų, bendrovė galės sumažinti valymo ir skalbimo priemonių sudėties anglies dvideginio pėdsaką iki 20 procentų.

Anglies vaivorykštė

„Švarios ateities“ programa siekiame savo vizijos ir iš esmės pertvarkome savo verslą. Norime nutraukti priklausomybę nuo iškastinio kuro, jo, kaip žaliavos, naudojimo mūsų produktuose. Turime nustoti pumpuoti anglį iš po žemės, kai jos turime pakankamai ant žemės paviršiaus ir virš jos“, – sako Peteris ter Kulve, „Unilever“ namų priežiūros produktų vadovas. – „Pastaraisiais mėnesiais valymo produktų paklausa buvo itin didelė. Didžiuojamės, kad galėjome atlikti savo vaidmenį, padedant žmonėms apsisaugoti kovojant su COVID-19. Vis tik, negalime sau leisti nekreipti dėmesio į aplinkos krizes, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis – tarša, natūralių buveinių naikinimu, ekstremalia klimato situacija. Žemė yra mūsų namai, kuriais dalijamės, tad visi esame atsakingi už jos apsaugą.“

„Unilever“ skirtas 1 mlrd. Eurų „Švarios ateities“ projektui bus naudojamas finansuoti biotechnologinius tyrimus, anglies dvideginio ir atliekų perdirbimą bei mažai anglies dvideginio išskiriančios chemijos kūrimui – sritims, kurios svarbios atsisakant iš iškastinio kuro gautų chemikalų naudojimo. Dalis investicijų taip pat bus naudojamos gaminant biologiškai skaidžius ir vandenį tausojančius gaminius. Taip pat, iki 2025 m. perpus sumažinant plastiko naudojimą bei plečiant komunikaciją, kad šios technologijos būtų patrauklios vartotojams.

„Baltijos šalyse matome vis didėjančią tvarių produktų paklausą, nes žmonėms vis labiau rūpi jų veiklos pėdsakas ir pasirinkimų tvarumas. Mūsų valymo ir skalbimo produktai užima pirmaujančias pozicijas regiono rinkoje, tad jų gamyboje nenaudodami iškastinio kuro, vartotojams suteiksime galimybę prisidėti prie klimato apsaugos tikslų ir švaresnės ateities, naudojant pamėgtus kokybiškų prekių ženklų produktus“, – sako Ana Maria Paslaru, „Unilever“ vadovė Baltijos šalyse.

„Švarios ateities“ projektui skiriamos lėšos papildo naująjį „Unilever“ 1 milijardo eurų vertės „Klimato ir gamtos fondą“, ir leis gaminti įperkamus valymo ir skalbimo produktus, kurie pasižymės išskirtinėmis valymo savybėmis bei mažesniu poveikiu aplinkai.

„Švarios ateities“ projekto ribose jau remiami įvairūs projektai visame pasaulyje, kuriais siekama pakeisti „Unilever“ valymo ir skalbimo produktų cheminių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, Slovakijoje „Unilever“ bendradarbiauja su biotechnologijų lyderiu „Evonik Industries“. Siekiama plėtoti ramnolipidų, atsinaujinančių ir biologiškai skaidžių paviršinio aktyvumo medžiagų, jau naudojamų „Sunlight“ indų plovimo skysčiuose Čilėje ir Vietname, gamybą. O Pietų Indijoje esančiame Tuticorin mieste „Unilever“ tiekiami sodos pelenai – skalbinių miltelių sudėtinė dalis, pagaminta naudojant novatorišką anglies dvideginio (CO2) surinkimo technologiją. Šis sodos pelenai gaminami iš energijos generavimo procese išmetamo CO2. Tikimasi, kad abi paminėtos šios programos technologijos bus pritaikomos vis plačiau.

„Anglies vaivorykštė“ – kas tai?

„Švarios ateities“ programa remiasi „Unilever“ naudojama „Anglies vaivorykštės“ koncepcija, kuri atspindi bendrovės siekį keisti produktų sudėtyje naudojamos anglies tipą. Neatsinaujinantys iškastiniai anglies šaltiniai („Anglies vaivorykštėje“ įvardijami kaip juodoji anglis) bus pakeisti perdirbant iš aplinkos surenkamą CO2 (violetinė anglis), augalus ir biologinius šaltinius (žalia anglis), jūros šaltinius, tokius kaip dumbliai (mėlyna anglis) ir anglį, išgautą iš atliekų (pilkoji anglis).

Anglies tiekimas pagal „Anglies vaivorykštės“ koncepciją bus akylai prižiūrimas ir kontroliuojamas, atliekami poveikio aplinkai vertinimai, naudojamasi „Unilever“ tiekimo programomis, kad būtų išvengta bereikalingo Žemės resursų eikvojimo.

„Pasaulis turi pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių, kurie sumažina spaudimą mūsų trapiai ekosistemai ir padeda atkurti gamtą. Šie reikšmingi „Unilever“ įsipareigojimai bei tvaraus tiekimo programomis reikšmingai prisidės pereinant prie ekonomikos, kuri veikia su gamta, o ne prieš ją“, – sako Tanya Steele, „Pasaulio gamtos fondo“ (WWF) Didžiosios Britanijos padalinio vadovė.

„Iš iškastinio kuro pelenų kyla nauja bioekonomika. Mes ne kartą girdėjome, kad žmonės nori labiau prieinamų tvarių produktų, kurie būtų tokie pat geri, kaip ir įprasti. Sparti mokslo ir technologijų plėtra leidžia mums tai padaryti, žadant įdomių naujų privalumų žmonėms, kurie naudoja mūsų produktus“, – sako Peter ter Kulve. – „Norėdami užtikrinti, kad neperžengiame Klimato kaitos ribų, turime diversifikuoti naudojamus anglies šaltinius. Prie šio perėjimo reikšmingai prisideda ir mūsų tiekėjai bei inovacijų partneriai. O pristatydami savo „Anglies vaivorykštės“ modelį norime paskatinti platesnį visos ekonomikos perėjimą prie anglies naudojimo įpročių“.