Skaičiuojama, kad šiemet Lietuvoje rapsų pasėliai užima daugiau nei 255 tūkst. hektarų – beveik 30 tūkst. hektarų daugiau nei pernai. Rapsus žemdirbiai pamėgo dėl įvairių priežasčių: palankių auginimo sąlygų, sėjomainos, galimybių parduoti produkciją vietos gamintojams – biodegalų ir maisto pramonei.
Lietuva – rapsų kraštas
Pasvalio rajone ūkininkaujantis Darius Sabas šiemet augina 50 hektarų žieminių rapsų. Pasak žemdirbio, nors oro sąlygos dažnai neprognozuojamos ir gali labai nulemti derliaus kokybę, visgi Lietuva yra palanki rapsų auginimui, rašoma bendrovės VIADA pranešime spaudai.
Jam pritaria ir Ignalinos rajone 300 hektarų žieminių rapsų auginantis ūkininkas Juozas Mikštas. Jo manymu, Lietuvoje rapsų auginimui nėra tokios palankios sąlygos kaip, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, tačiau, nors Lietuvoje žieminiams rapsams peržiemoti sunkiau, o pavasarį dažnai bėdų pridaro šalnos, visgi Lietuvos ūkininkai išmoko auginti šią kultūrą – tą rodo ir derliaus rodikliai.
Ūkininkas nesibaimina auginti žieminius rapsus, nes pastaraisiais metais žiemos yra šiltos ir rapsai gerai „peržiemoja“. Be to, galima pasirinkti rapsų veisles, kurios atsparios šalčiui ir puikiai tinka šaltesnio klimato šalims.
Rapsai pagerina dirvos kokybę
Kita priežastis, kodėl Lietuvos ūkininkai pamėgo rapsus – sėjomaina. Ten, kur augo rapsai, žemė „pailsi“, pagerėja dirvožemio kokybė ir galima tikėtis geresnio derliaus. „Sėjomainos požiūriu rapsai yra labai vertinga kultūra. Tą pirmiausia įvertina grūdų augintojai, nes dirvoje, kurioje augo rapsai, kitąmet galima tikėtis palankaus kviečių derliaus. Rapsai turi stiprias šaknis ir sugeba ištraukti maisto medžiagas į dirvos paviršių, o kviečiams telieka jas įsisavinti“- teigė ūkininkas J. Mikštas.
Dar vienas svarbus argumentas auginti rapsus yra patrauklios supirkimo kainos – ūkininkai pripažįsta, kad rapsai yra viena pelningiausių kultūrų, o rapsų supirkimo kaina kelis kartus viršija kviečių supirkimo kainą. Pernai ūkininkai džiaugėsi geru derliumi ir aukštomis supirkimo kainomis, kurios siekė 350 eurų už toną.
Vis daugiau rapsų – biodegalams
Ūkininkai sutartinai pabrėžia, kad auginti rapsus juos skatina ir Lietuvoje išplėtota pramonė – dalis rapsų išspaudžiama ir panaudojama maistui. Be to, vis daugiau rapsų superka Lietuvos biodegalų gamyklos – iš lietuviško rapsų aliejaus gaminamas riebalų rūgščių metilo esteris yra įmaišomas į dyzeliną. Lietuvoje veikia net kelios biodegalų gamyklos, kurios superka lietuviškus rapsus, o jų pagamintas biodyzelinas parduodamas Lietuvos degalinių tinklams ar eksportuojamas.
„Galime tiesiog išvežti derlių į užsienį ir pasiimti pinigus už išaugintą produkciją, tačiau taip daug vertės nesukursime. Kur kas efektyviau skatinti vietinį ūkį – siekti, kad rapsas būtų išaugintas Lietuvos žemėje, perdirbtas Lietuvos gamyklose ir parduotas mūsų šalies vartotojams“, - kalbėjo D. Sabas.
Šiam požiūriui pritaria ir Ignalinos rajone ūkininkaujantis J. Mikštas. „Ekonominė logika sako, kad už pagamintą produktą visada gausime geresnę kainą nei tik už žaliavą. Kitas svarbus argumentas – jei produkcija perdirbama Lietuvoje, tai įdarbinami vietos žmonės, kurie ateitį kuria savo krašte, moka mokesčius savo valstybei“, - pabrėžė ūkininkas.
Pasak D. Sabo, tokio požiūrio ypač reikia laikytis dabar, kai dėl pandemijos Lietuvai gresia ekonominis nuosmukis. Todėl tiek verslas, tiek valstybė turėtų aktyviau palaikyti Lietuvos gamintojus. „Manau, kad pandemiją ūkininkai išgyvens, nes žemės ūkio produkcijos poreikis visada bus. Tačiau ar metai bus pelningi – dar sunku pasakyti, nes kainos rinkoje į aukštesnę pusę nesikeičia, o tai neįkvepia optimizmo“, – teigė D. Sabas.
Ragina palaikyti Lietuvos ūkį
Didžiausias degalinių tinklas Lietuvoje VIADA – vienas pagrindinių šalyje lietuviškų biodegalų užsakovų. Bendrovė pradėjo socialinę kampaniją „Palaikome Lietuvos ūkį“, kuria išreiškiamas palaikymas Lietuvos rapsų augintojams, tiekiantiems žaliavą biodegalų gamybai.
„Siekiame ne tik parodyti, kad pirkdami Lietuvoje pagamintus biodegalus skatiname ūkio plėtrą, bet taip pat – akcentuoti, kad kiekvienas vairuotojas, pildydamas degalų baką gali prisidėti prie lietuviškos produkcijos paklausos didinimo“, – pažymi VIADA vadovas L. V. Karlavičius.
Pasak VIADA vadovo, šiuo įtemptu periodu ypač svarbu skatinti Lietuvos ekonominę grandinę, kai produkcija yra išauginama, pagaminama ir suvartojama Lietuvoje. Tokiu būdu pinigai „neišvažiuoja“ iš Lietuvos – tai reikšmingos pajamos Lietuvos žemės ūkiui, verslui ir valstybei, nes dalis pinigų grįžta į biudžetą mokesčių pavidalu.
