Šie metai Lietuvos ūkiui – ypač sunkių išbandymų laikas. Europos Komisijos prognozėmis, 2020 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas gali sumažėti net 7,9 proc. – tokio didelio nuosmukio nebuvo jau daugiau nei dešimtmetį, kai per pasaulį nuvilnijo finansų krizė.

Šiemet, paskelbus karantiną, Lietuvos ekonomikos skatinimui Vyriausybė patvirtino ir skyrė 5 mlrd. eurų paramą, tačiau dabartinė situacija akivaizdžiai rodo, kad ūkio gaivinimui vien valstybės paramos neužteks – ne mažiau svarbus visuomenės ir verslo indėlis.

Didžiausias degalinių tinklas Lietuvoje VIADA – vienas pagrindinių šalyje lietuviškų biodegalų užsakovų. Įmonė per metus nuperka net 10 000 tonų bioetanolio maišomo į benziną bei biodyzelino, kuris įmaišomas į dyzeliną. Žaliava VIADA biodegalams superkama Lietuvoje: rapsai - biodyzelino gamybai, o kviečiai arba kvietrugiai – bioetanoliui, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

„Šiuo įmonėms įtemptu periodu ypač svarbu skatinti Lietuvos ekonominę grandinę, kai produkcija yra išauginama, pagaminama ir suvartojama Lietuvoje. Tokiu būdu pinigai „neišvažiuoja“ iš Lietuvos – tai reikšmingos pajamos Lietuvos žemės ūkiui, verslui ir valstybei, nes dalis pinigų grįžta į biudžetą mokesčių pavidalu. Kuo daugiau pirksime lietuviškos produkcijos, tuo labiau prisidėsime prie savo krašto gerovės“, – teigia VIADA generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Šią savaitę bendrovė pradėjo socialinę kampaniją „Palaikome Lietuvos ūkį“, kuria išreiškiamas palaikymas Lietuvos rapsų augintojams, tiekiantiems žaliavą biodegalų gamybai.

„Siekiame ne tik parodyti, kad pirkdami Lietuvoje pagamintus biodegalus skatiname ūkio plėtrą, bet taip pat – akcentuoti, kad kiekvienas vairuotojas, pildydamas degalų baką gali prisidėti prie lietuviškos produkcijos paklausos didinimo“, – pažymi VIADA vadovas L. V. Karlavičius.

Pandemija grasina nuostoliais

Lietuvos žemės ūkio sektoriui koronaviruso pandemija turi daug neigiamos įtakos – dėl prekybos ribojimų kyla problemų eksportuotojams, trūkinėja tiekimo grandinės, kyla spaudimas mažinti supirkimo kainas. Be to, dalį ūkininkų varžo banko kreditai bei finansų poreikis ūkių modernizavimui, našumą didinančių technologijų diegimui. Neramina, kad valstybės pažadėta parama žemės ūkiui gali vėluoti – lėšų gali pritrūkti, kai jų labiausiai reikės.

Pasak Ignalinos raj. ūkininko Juozo Mikšto, šiuo sudėtingu laikotarpiu ypač svarbu palaikyti vietos gamintojus. Pirkdamos vietoje užaugintus rapsus, šalies biodegalų įmonės užtikrina pajamas Lietuvos ūkininkams.

„Kai mūsų žemės ūkio produkcija eksportuojama, tai tampame tik žaliavos tiekėjais, o ekonominė vertė kuriama užsienyje. Turime siekti, kad iš lietuviškos žaliavos būtų gaminama lietuviška produkcija – taip sukuriama didžiausia ekonominė vertė valstybei. Todėl man labai džiugu, kad iš i rapsų pagaminami biodegalai, kurie yra naudojami Lietuvoje“, – teigė ūkininkas J. Mikštas.

Biodegalų asociacijos duomenimis, Lietuvos biodegalų gamintojai iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių kasmet nuperka 300 tūkst. tonų rapsų sėklų – tai 50 - 60 proc. viso Lietuvos rapsų derliaus. Be to, bioetanolio gamybai nuperkama 200 tūkst. tonų grūdų. Skaičiuojama, kad bendra nuperkamos žaliavos vertė sudaro 175 mln. eurų.

Augantis dėmesys ekologijai

Pasak VIADA vadovo L. V. Karlavičiaus, didesnis biodegalų naudojimas atitinka bendrovės siekį būti draugiškais aplinkai – mažinti atliekų kiekį, taupyti energiją.

„Esame išsikėlę ambicingus tikslus ir per pastaruosius metus nuveikėme ypač daug – pristatėme ekologiškus popierinius puodelius, mažiname plastiko ir popieriaus naudojimą, diegiame atsinaujinančios energijos sprendimus. Džiugu, kad parduodami lietuviškus biodegalus prisidedame prie oro taršos problemos mažinimo, nes iš rapsų pagaminti biodegalai į aplinką išmeta 50–72 % mažiau anglies dvideginio nei mineraliniai degalai“, – pasakoja VIADA generalinis direktorius.

Lietuvoje rapsai auginami tvariai – saikingai naudojant trąšas, priemones nuo kenkėjų. Rapsus žemdirbiai pamėgo, nes tai tinkama kultūra sėjomainai, gerinama dirvožemio kokybė. Be to, rapsus biodegalų gamyklos iš ūkininkų superka vietoje, dažniausiai kelių dešimčių kilometrų spinduliu. Taigi, logistikos grandinė yra trumpesnė – sunaudojama mažiau degalų transportavimui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)