Parduos jau įsigytą ir nebepirks žuvies bei jūros gėrybių iš raudonojo sąrašo

„Šiuo metu žuvys ir jūros gėrybės iš raudonojo sąrašo sudaro mažiau nei 10 proc. visų „Rimi“ jau turimų šių prekių. Norėdami nešvaistyti maisto, jas parduosime ir nebeužsakysime iš tiekėjų žuvų ar jūros gėrybių, patenkančių į Lietuvos gamtos fondo sudarytą raudonąjį sąrašą. Pavyzdžiui, nebepirksime jame esančių tropinių krevečių, pangasijų, menkių, ungurių, vaivorykštinių upėtakių, juodųjų paltusų“, – sako „Rimi Lietuva“ Kokybės skyriaus vadovė Ana Čudinienė. Jos ir „Rimi“ asortimento komandos intensyviai dirba, kad prekybos tinklo parduotuvėse pirkėjai rastų šios ir kitos jų pamėgtos žuvies, tik būtinai pagautos ar užaugintos tvariai, t. y. nekenkiant gamtai.

Pasak A. Čudinienės, sprendimas nutraukti į raudonąjį, nykstančiųjų, sąrašą patenkančių žuvų ir jūros gėrybių pirkimą bei bendradarbiavimas su Lietuvos gamtos fondu – tai ne tik „Rimi“, kaip socialiai atsakingo prekybos tinklo, ilgalaikė investicija, bet ir galimybė pirkėjams prisidėti prie tvarios žuvininkystės bei vandenynų gyvūnijos išsaugojimo. „Rimi“ – pirmasis prekybos tinklas Baltijos šalyse, žengiantis šį žingsnį ir taip atkreipiantis pirkėjų dėmesį į vandenynų ir jūrų ekosistemų problemas.

Rinktis žuvį sąmoningai – nereiškia jos atsisakyti

Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šiandien daugiau nei 85 proc. jūros gėrybių ir žuvų sugaunama kur kas daugiau nei leidžiama, o tai lemia globalias tiek ekologines, tiek socialines pasekmes.

Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas
Foto: Bendrovės nuotr.

„Žuvų pagaunama daugiau, nei jos spėja užaugti – vyksta nuolatinis išteklių pereikvojimas. Beveik trečdalis žuvų rūšių išgaudytos tokiu mastu, jog vargu ar ištekliai kada nors atsikurs. Siekdami spręsti šią problemą, parengėme sąmoningam vartotojui skirtą žuvų ir jūros gėrybių gidą „Nyksta žuvys“. Nuolat atnaujinamas internetinis gidas padės suprasti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

Pasak jo, labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. „Siekiant reikšmingų pokyčių, būtina, kad atsakingo vartojimo idėjas palaikytų ne tik patys vartotojai, bet ir verslas. „Rimi“ apsisprendimas ir žengtas atsakingas žingsnis yra ne tik svarus argumentas ir sektinas pavyzdys verslui, bet ir praktiškas veiksmas, prisidėsiantis prie žuvų išteklių išsaugojimo bei atsigavimo“, – sako E. Greimas.

Gidas sąmoningam žuvies vartotojui

Internetiniame gide „Nyksta žuvys“ žuvų rūšys šviesoforo principu suskirstytos į tris sąrašus – raudonąjį („Atsisakyk“), geltonąjį („Pagalvok“) ir žaliąjį („Valgyk“). Į raudonąjį įtrauktos žuvys, kurioms gresia išnykimas ir kurių rekomenduojama nepirkti, geltonąjį – žuvys, kurioms intensyvi žvejyba grėsmės nekelia, bet kurių pirkimą ir vartojimą dėl nepakankamų duomenų ar aplinkai kenksmingų jų pagavimo būdų rekomenduojama mažinti, bei žaliąjį – žuvys, kurioms išnykimas negresia, jas drąsiai galima pirkti ir valgyti.

„Rimi“ atidžiai peržiūrėjo savo asortimentą ir nusprendė nutraukti žuvų ir jūros gėrybių, įtrauktų į raudonąjį sąrašą, pirkimą. Į jį patenka tos žuvų ir jūros gėrybių rūšys, kurioms gresia išnykimas dėl dramatiškai sumažėjusių jų išteklių, nelegalios žvejybos, cheminės taršos bei destruktyvių žvejybos ir ūkininkavimo metodų taikymo.

Artimoje ateityje „Rimi Lietuva“ plės bendradarbiavimą su Lietuvos gamtos fondu, edukuojant pirkėjus ir padedant jiems sąmoningiau pasirinkti žuvį ir jūros gėrybes. Lietuvos gamtos fondas yra viena pirmųjų aplinkosauginių organizacijų Lietuvoje, besirūpinanti gamtos įvairovės išsaugojimu ir atkūrimu bei siekianti tvaraus gamtos išteklių naudojimo.