17 darbuotojų turinti įmonė kasdien pagamina 30–50 čiužinių, o per savaitę iš gamybinių patalpų išvyksta gaminiais pakrauti du vilkikai. Nors didžioji dalis Šiauliuose pagamintų gaminių lieka Lietuvoje, dalis jų iškeliauja ir į užsienio rinkas.
Portalo Delfi „Atsakingo požiūrio“ vizito Šiauliuose metu įmonės vadovas Arūnas Svidrius ir pardavimų vadybininkė Gražina Montvydaitė aprodo, kaip gimsta įvairiausi čiužiniai, bei pasakoja, kaip pavyksta vėl įsivažiuoti po daug nerimo įnešusio karantino.
„Iš pradžių nesupratome, kiek tai tęsis. Tarsi užsakymų pradžioje dar ir turėjome, bet situacija buvo neaiški. Pirmas karantino savaites dar judėjome įprastu tempu, bet po to pamatėme, kad situacija darosi vis įtemptesnė, prekybos centrai nebedirba, visas sektorius sustojęs. Tada ir mes sustojome, darbuotojai išėjo į prastovą. Vos pora ateidavo, bet minimaliai“, – kalbėjo G. Montvydaitė.
Džiaugiasi aplenkę patys save
Pašnekovai džiaugėsi, kad kaip tik prieš karantiną buvo pasirūpinę žaliavomis: jų sandėlyje turėjo gana daug, buvo pasiruošę rimtiems darbams, negalėjo skųstis užsakymais, tačiau viską pakeitė šalyje įvestas karantinas.
„Net jau pagamintus čiužinius žmonės bijojo atsiimti, kiti užsakymų atsisakydavo, nes nežinojo, kokia bus jų finansinė padėtis, ar turės darbą, ar nesikeis atlyginimas“, – nerimo periodą prisimena pardavimų vadybininkė.
Atokvėpį gamybos įmonė pajautė tada, kai švelninant karantino sąlygas buvo leista atsidaryti parduotuvėms, turinčioms atskirus įėjimus. Tačiau ir šiai gerai verslui naujienai prireikė šiek tiek laiko: prekybininkai, prieš atverdami duris, turėjo pasirūpinti temperatūros matavimo prietaisais, aprūpinti pardavėjus saugumo priemonėmis.
„Prieš karantiną sandėlyje turėjome daug jau pagamintų gaminių, todėl karantino metu vyko tik pardavimai, kartais reikėdavo dalį produkcijos kur išvežti. Visgi čiužinys nėra internetinė prekė įsigyti. Žmogus moka nemažą sumą, todėl nori atsigulti, pabandyti, pačiupinėti. Prekybos centrai buvo uždaryti, baldų parduotuvės uždarytos, o interneto prekyba vyko labai minimaliai“, – apie netikėtai sujauktus įmonės planus pasakojo A. Svidrius.
Visgi, įmonės vadovas prisipažįsta tikėjęs, kad sunkumai greitai praeis: „Stebėjome didžiuosius gamintojus, kurie eksportuoja, pagal juos ir jautėme, kaip viskas klostosi. Dabar jau matome, kad jie jau atsigauna, tai ir pas mus tai ateina“.
Liepos viduryje įmonė kaip tik turi kuo daugiau pasidžiaugti nei pasiguosti: pardavimai ne tik stabilizavosi, bet ir pradėjo augti.
„Jei patys save aplenkėme, tai manome, kad augame“, – šypsojosi A. Svidrius, prasitaręs, kad jau sulaukė ir užsakymo iš laivų sektoriaus gamintojų.
Sunkumai dėl žaliavų tiekimo
Nors užsakymų atsigavimu nedidelės gamybinės įmonės vadovas jau gali pasidžiaugti, visgi koją gali pakišti sunkumai dėl žaliavų, reikalingų čiužiniams gaminti.
Kaip pasakojo A. Svidrius, įmonei pasisekė, kad kaip tik kelios savaitės iki karantino bendrovė sulaukė nemažo žaliavų kiekio, todėl su jomis pavyko iki šiol vykdyti veiklą.
„Bet jei būtų reikėję užsisakyti balandžio mėnesį, tai iki kokio gegužės galo net nepriimdavo užsakymų tiekėjai, o jei ir būtų priėmė, būtume gavę medžiagas liepą. Dabar naują užsakymą pateikėme birželį, tai geriausiu atveju gausime jį rugsėjo mėnesį“, – tęsė pašnekovas.
Prieš vasarą visuomet laukia sujudimas
Šiauliuose įsikūrusios įmonės atstovai džiaugiasi, kad karantinas kaip tik sutapo su vasaros pradžia.
„Mums dėkingas laikas, visuomet prasideda sezonas – nuo liepos iki metų galo. Čiužinių prireikia tiems, kas iš pavasario remontus darosi, namus įsirenginėja. Todėl kol kas nuotaikos išlieka optimistinės“, – komentavo G. Montvydaitė.
Kaip jau minėta, didžioji dalis šios įmonės Šiauliuose pagamintų čiužinių lieka Lietuvoje, tačiau apie 20 proc. išvyksta į užsienį. Pasiteiravus, kodėl bendrovė nenori labiau koncentruotis į eksportą, pašnekovai sutardami tikino, kad jų netenkina eksporto kaina.
„Ir sutartys su klientais yra nelanksčios. Žaliavų kainos per metus gali labai keistis, o parduoti gaminį turi tokiomis sąlygomis, kokiomis sutari. Gali pusmetį būti pelningas, o paskui – ne“, – aiškino A. Svidrius.
Lietuviai mėgsta kietesnius čiužinius
Pardavimų vadybininkė pasakoja, kad kalbant apie skirtingas rinkas lietuviai mėgsta miegoti ant kietesnių čiužinių. Be to, kuo toliau, tuo labiau domimasi kuo natūralesnių medžiagų čiužiniais – tiek užvalkaluose, tiek čiužinio branduolyje. Todėl bendrovė šiuo metu čiužinių gamyboje pradėjo naudoti ir lino, ir kanapių pluoštą.
Taip pat pastebima, kad lietuviai vis mažiau taupo čiužiniams. Įmonės Šiauliuose atstovai pastebi, kad ir čiužinius tautiečiai pradeda keisti dažniau – vidutiniškai kas 7–10 metų.
Nors kalbinti gamintojai Šiauliuose pakankamai maži, jie nevengia stebėti pasaulinių tendencijų ir dalyvauti tarptautinėse parodose.
Kaip pasakojo įmonės direktorius, pasaulyje jaučiama, kad populiarėja nespyruokliniai čiužiniai. Pasak jo, Vokietijoje tokių naudojama iki 80 proc., tuo metu Lietuvoje – apie 40 proc.
Pasaulyje vis daugiau kalbant apie ekologiją ir tvarumą, ši tema aktuali ir čiužinių sektoriuje. Tiesa, A. Svidrius teigia, kad kol kas alternatyvos atsisakyti visiškai porolono nėra.
