Kėdainių konservų fabriko“ generalinis direktorius Andrius Viazovkis, priėmęs Delfi „Atsakingo požiūrio“ žurnalistus, ne tik atveria gamybines patalpas fotografo objektyvui, bet ir pasakoja apie artimiausius įmonės planus ir karantino metu kilusius iššūkius.

76 metų patirtį skaičiuojančios gamybinės įmonės istorijoje – ne vienas sunkmetis, tačiau pandemija buvo netikėtas iššūkis visiems.

– Kaip praėjo karantinas? Kaip teko dirbti virš pasaulio užsitraukus nežinomybei?

– Karantinas užklupo netikėtai, kaip ir visą Lietuvą. Pirmomis dienomis iš tiesų buvo sudėtinga, nes reikėjo rasti priešnuodžius susidariusiai situacijai. Esame gamybinė įmonė ir mums be galo buvo svarbu ją suvaldyti.

Pirmas dalykas buvo tas, kad turėjome toliau gaminti, dirbti. Esame maisto pramonės sektorius ir pirmojo būtinumo prekės yra būtinybė. Nuo pirmų dienų daug pastangų dėjome visai įmanomai prevencijai: dalis apsaugos priemonių reikalavimų atkeliavo iš valstybinių rekomendacijų, dalį sukūrėme su visa komanda, dalis atėjo iš „Vikondos“ grupės.

Kad toliau vyktų gamyba, turėjome atskirti pamainose darbinius taškus pagal linijas – kad nebūtų susikirtimo taškų. Jei būtume turėję nors vieną COVID–19 atvejį, būtų reikėję izoliuotis vienai pamainai, bet ne visai įmonei.

Antras dalykas, ką padarėme, tai visiškai atskyrėme administraciją nuo gamybos, kad nebūtų nereikalingo migravimo per patalpas. Apsaugos poste buvo įrengta temperatūros matavimo zona, taip pat pasirūpinome visomis apsaugos priemonėmis darbuotojams. Visi paviršiai buvo dezinfekuojami kas kelias valandas. Žmonių suėjimo vietos buvo atskirtos taip, kad pamainos nesusitiktų. Lygiai taip pat buvo dezinfekuojami autobusai, su kuriais darbuotojus vežame į darbą. Tarp pamainų padaryta pusės valandos pertrauka, kad vieniems išėjus iš patalpų jos būtų dezifekuojamos.

Praktiškai kiekvieną dieną darbuotojams duodavome anketas, kur jie atsakydavo asmeninius klausimus – ar artimoje aplinkoje žmonės nėra grįžę iš užsienio, ar neturėjo kontakto su sergančiais pacientais.

Priemonių paketas buvo pakankamai didelis. Jis išties šiek tiek trikdė darbą, žmonėms buvo ne visada patogu, bet džiaugiuosi, kad visi pažiūrėjo į šitą klausimą rimtai. Tai leido mums viso karantino metu dirbti nesustojant.

– Daliai gamintojų teko kaip reikiant mažinti gamybos apimtis. Dėl padidėjusios ilgo galiojimo produktų paklausos karantino metu jums tikriausiai teko kaip tik jas didinti?

– Taip, iš tiesų. Ką pamatėme karantino metu, kad ilgo galiojimo produktus vartotojai pirko daug aktyviau. Jei palyginsime šių metų pirmąjį ketvirtį su pernai, tai pardavimai ūgtelėjo 12 proc., kai planavome 10 proc. Antrą ketvirtį skaičiuojame 25 proc. augimą, kas iš tiesų yra didelis augimas.

Kita vertus, tai buvo mums didelis iššūkis, nes turėjome gaminti daugiau nei esame suplanavę, turėjome palaikyti tam tikrus atsargų likučius. Iš kitos pusės, džiaugiuosi, kad šita situacija mus pamokė, kad mes galime rasti sprendimus, kaip sudėtingose situacijose susiburti į kumštį ir judėti į priekį. Šioje nepatogioje situacijoje atradome nemažai naujų klientų.

– Restoranai, kavinės vėl atidaryti, žmonės tikriausiai jau nebekaupia atsargų. Ar pavyks ir toliau išlaikyti išaugusius pardavimus?

– Taip, mes aptarnaujame viešo maitinimo paslaugų sektorių (HORECA –red.). Tiesa, kad kovo–gegužės mėnesiais pajutome didelį smukimą šioje rinkoje, bet nuo birželio matome grįžtančius klientus, smarkiai augančius užsakymus, gal net didesnius nei planavome šiam vasaros laikotarpiui. Lietuviai užsisėdėjo namuose per karantiną, todėl važiuoja į pajūrį, eina į miestą, ieško pramogų.

Andrius Viazovskis

– Lankant gamybines įmonės nesigirdi nerimo dėl pranašautos krizės po karantino. Ar tikrai viskas taip gerai?

– Kaip bebūtų banalu, žmonės valgė ir valgys. Nemanau, kad krizė galėtų paliesti maisto, vaistų ir gėrimų sektorių. Tikiu, kad prekės ir toliau bus vartojamos, tik viskas priklauso, kaip mes ar konkurentai sugebės dirbti rinkoje.

Nemanau, kad krizė ištiks Lietuvos maisto pramonę. Ji gali tik ištikti, jei bus antra, dar stipresnė pandemijos banga su rimtesniais padariniais, jei mūsų gamykla užsidarytų. Tačiau ir tada krizė būtų tiekime, bet ne vartojime, nes nuo maisto mes niekur nepabėgsime.

– Jei sulauktume antros bangos, kuri sustabdytų žaliavų patiekimą į šalį, kokią įtaką tai darytų jūsų gamybai?

– Mūsų gaminamų produktų daugiau nei 80 proc. žaliavų yra perkamos iš Lietuvos ūkių, todėl nemanau, kad tai darytų įtakos gamybinėms apimtims.

– Prieš daugiau nei metus stojęs prie „Kėdainių konservų fabriko“ vairo žadėjote daug naujovių, inovacijų. Kaip karantinas ir pandemija pakeitė jūsų planus?

– Karantinas buvo tas metas, kai dėmesys buvo nukreiptas į tai, kad gamintume ir galėtume į rinką pateikti reikiamų produktų. Turėjome net iš Vyriausybės užklausas, ar, jei pandemija truktų ilgiau, galėtume sukaupti valstybei reikalingą rezervą, aprūpinti ilgo galiojimo produktais Lietuvą.

Dalis planų, naujovių pasistūmė į priekį, tačiau tai nereiškia, kad nedirbame su naujienomis. Šiai dienai esame padarę 70 proc. naujienų plano pirmam pusmečiui.

Visgi dabar sudėtingiau su patekimu į rinką: prekybos tinklai dirbo tuo režimu, kad pirkėjai būtų aprūpinti produktais, kurie jau yra rinkoje. Todėl planai šiek tiek pasistūmė į priekį. Nuo dabar iki rugsėjo aktyviai dirbame įvedinėdami naujienas, o lentynose nauji produktai turėtų pasimatyti rugsėjį–spalį.

Taip pat šiek tiek pristojo mūsų eksporto projektai, nes sienos pridarytos ir dauguma eksporto partnerių savo projektus taip pat šiek tiek nukėlė į priekį. Tačiau tikimės, kad antrame pusmetyje visi projektai vėl pajudės į priekį.

Kalbant apie naujienas, tai mes pasigaminome Kithcen Masters prekinį ženklą, su kuriuo startuojame Latvijos ir Estijos rinkose.

– Kalbant apie eksporto rinkas, kurie projektai labiausiai stojo?

– Mes labai stipriai dirbame su mūsų etninėmis rinkomis – lietuviais išeiviais JAV, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Sėkmingai ten kasmet augame 5–7 proc. Parduodame nemažai ir privačių etikečių prekinių ženklų didiesiems tinklams Švedijoje, Vokietijoje. Eksportuojame net į Japoniją, Australiją, Izraelį.

Andrius Viazovskis

Su esamais klientais turime įvairių projektų, kur siūlome naujienas, adaptuojame skonius prie vietos rinkų. Tai užtrunka laike: yra pilotiniai, testiniai laikotarpiai. Tai tokie darbai nusikėlė. Tikimės, pagyvėjimą pajusti antrame pusmetyje.

– Paskelbus karantiną verslas prašė valstybės pagalbos. Atrodytų, kad jums jos nereikėjo. Ko iš valdžios norėtumėte, jei pasikartotų antra banga?

– Tie verslai, kurie susitvarkė su gamyba, tiekimu, logistika, tikiu, kad pragyveno karantiną ganėtinai neblogai. Mums tiesioginės paramos nereikėjo, bet mums labai svarbi visa ekonominė bazė, kurią reglamentuoja valstybė – tai sienų uždarymas, koridorių padarymas tiek žaliavų tiekimui, tiek produkcijai išvežti. Svarbu, kad tokiu metu prevencinių veiksmų paketas neapkrautų verslo.

Tikiu, kad pirmojo būtinumo prekių sektoriuje pagalbos verslams reikėjo mažiau, bet visi paslaugų ar nepirmo būtinumo prekių sektoriai išgyveno krizę, kuri jaučiasi dar ir šiandien.

– Tai pesimistinių nuotaikų jūsų įmonėje nebėra?

– Sakyčiau, kad COVID–19 raida, ar turėsime antrą ar trečią bangą, priklausys nuo mūsų pačių. Jei sugebėsime įsisavinti pamokas, suprasti, kaip svarbu atsakingas elgesys tiek versle, tiek kasdieniame gyvenime, jei gebėsime laikytis rekomendacijų ir nepasiduoti masinei panikai, tikiu, kad galime turėti tik įvežtinius infekcijos atvejus iš trečiųjų šalių. Lietuvoje tikrai galime išlaikyti tokį lygmenį, kad nepapultume į dar vieną karantiną.

Mes ir toliau esame atsargūs, nors taikomos apsaugos priemonės įmonėje šiuo metu švelnesnės, tačiau esant informacijai apie augančius susirgimų skaičius, mes grąžiname griežtas priemones.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)