„Tai nauja realybė, kurioje visi turime anksčiau ar vėliau pradėti veikti“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Tadas Gudaitis, kalbėdamas apie vis dažniau girdimą trijų raidžių trumpinį ESG.
ESG (angl. environmental, social and corporate governance) apibūdina aplinkosaugos, socialinės ir korporatyvinio valdymo atsakomybės principus, kurių besilaikanti įmonė gali būti laikoma tvaria ir darniai besivystančia.
Tendencija tik labiau stiprės
„Tvarūs investiciniai sprendimai tampa norma, tai matome ir turime pripažinti. Todėl atitinkamai savo fondus valdome atsižvelgiant į aukštesnius nei vidutinius tvarumo reikalavimus. Pagal tvarumo reikalavimus siekiama, kad mūsų portfelyje tvarumo reikalavimus atitinkančių įmonių standartai būtų aukščiausi ar aukščiau vidurkio“, – pasakojo pensijų fondų valdytojos atstovas.
Įmonė skaičiuoja, kad kas trečias fonde esantis euras jau yra investuotas į ESG standartus atitinkančias investicijas.
Kad grąžos patrauklumas nebėra pats svarbiausias kriterijus renkantis, kur investuoti, pripažįsta ir „SEB investicijų valdymo“ investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis.
„Investicijų tvarumo kriterijus yra įtrauktas į mūsų investicinių sprendimų priėmimo procesą. Be to, kad atsižvelgiame į SEB grupės sudarytą „juodąjį sąrašą“, taikomą investicijoms į atskirų įmonių akcijas ar obligacijas, taikome ir griežtus tvarumo reikalavimus ir aktyviai valdomų fondų, į kuriuos investuojame, valdytojams. – pasakojo jis. – Iš jų reikalaujame, kad valdymo įmonės būtų pasirašiusios Jungtinių Tautų Tvaraus investavimo principų (angl. UN PRI) deklaraciją“.
P. Kabelis skaičiuoja, kad šiuo metu jo atstovaujama bendrovė tiesiogiai ir per investicinius fondus, kurie laikosi aiškių atsakingo investavimo principų, yra investavusi apie 40 proc. pensijų fondų turto.
„Tai nereiškia, kad 60 proc. turto yra investuojama netvariai, tačiau kol kas nėra bendro sutarimo, kaip traktuoti tokias investicijas, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos“, – aiškino jis, pridėdamas, kad tvarių investicijų svoris pensijų fonduose paskutiniais metais nuosekliai didėjo ir toliau tikrai didės.
Ar nenukenčia grąža?
Visuomenėje dar įprasta manyti, kad tai, kas tvaru, saugo aplinką, sąžininga ir atsakinga iš verslo pusės, dažnai kainuoja daugiau. Atitinkamai reikėtų galvoti, kad atsakingai, darniai ir tvariai veikiantis verslas galimai uždirbtų ir mažiau pelno, kuris neštų investuotojams mažesnę grąžą. Visgi visi portalo Delfi kalbinti pensijų fondų atstovai tikino, kad kaip tik yra atvirkščiai.
„Tai, kad tvarios investicijos aukoja grąžą, pavadinčiau mitu. Kiek rodo tarptautinių nepriklausomų kompanijų pensijų fondų analizės, tvarios investicijos linkusios generuoti net daugiau nei vidutiniškai grąžos“, – kalbėjo T. Gudaitis.
Pasak jo, tai galima matyti ir jo atstovaujamos bendrovės valdomų pensijų fondų veikloje.
„Jei palyginsime grąžą iš mūsų investicijų į aukštesnio ar aukščiausio tvarumo kriterijus atitinkantį verslą pirmos pandemijos bangos metu, matysime, kad tai pensijų fondų dalyviams padėjo išsaugoti apie 10 mln. eurų vertės“, – iliustravo pašnekovas.
Jam pritaria ir „Luminor investicijų valdymo“ Pensijų turto valdymo grupės vadovas, fondų valdytojas Andrius Adomkus.
„Absoliuti dauguma investicijų į aktyviai valdomus „Luminor“ socialiai atsakingo investavimo strategiją taikančius fondus pernai grąža lenkė ir rinkos vidurkį atspindinčius lyginamuosius indeksus, ir juos sekančius pasyvaus investavimo ar vadinamuosius biržose prekiaujamus fondus, – kalbėjo jis. – Tarp didžiausią teigiamą įtaką mūsų pensijų fondų grąžai šiemet ir pernai galima būtent ir išskirti didelę portfelio dalį sudarančias investicijas į tvarią ir socialiai atsakingą veiklą vystančias įmones visame pasaulyje“.
Kai kurie verslai jau nemalonėje
Visuomenei, politikams ir investuotojams vis labiau spaudžiant verslus būti tvariais ir atsakingais, kai kurie sektoriai jau jaučia pasekmes pritraukiant investicijas. Kad ir kaip atsakingai su darbuotojais elgtųsi naftos ar anglies kasimo kompanijos, tabako gaminių, alkoholio gamintojai, lošimų verslas, daugelis sutiks, kad jiems būti apskritai tvariems ir darniems sudėtingoka. Todėl atsiranda vis daugiau sektorių, kurie iš investuotojų sulaukia vis mažiau palankumo. Tai pripažįsta ir „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.
„Taip, tokių investicijų patrauklumas, o tuo pačiu ir paklausa jau yra sumažėjusi. Nemažai investicinių fondų arba apskritai išima kai kuriuos sektorius iš savo investavimo paletės, arba ženkliai apriboja tokių sektorių svorį savo strategijose ir renkasi tik tas įmones, kurios, nors ir veikdamos nepatraukliame sektoriuje, imasi veiksmų mažindamos neigiamą savo veiklos įtaką aplinkai ir visuomenei“, – komentavo jis.
Tuo metu „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad „blogieji“ verslai nėra visiškai apeinami investuotojų. Jis įsitikinęs, kad net ir darnumo principams prieštaraujančiuose sektoriuose veikiančios įmonės gali nuveikti daug, siekdamos minimalizuoti poveikį – mažiau aplinką teršiantis naftos perdirbimas, mažesnę žalą darantys tabako gaminiai.
„Kai kas sakytų, jog geriau visai to nebūtų, ir jie yra teisūs. Bet siekis mažinti žalą taip pat yra didelis pasiekimas“, – pastebi jis.
Kalbėdamas apie savo atstovaujamus pensijų fondus jis pridėjo, kad griežtus ESG standartus atitinkančių investicijų dalis „INVL Asset Management“ valdomuose fonduose sudaro apie trečdalį.
Apie tai, kad tam tikrų sektorių nereikia nuteisti ir pasiųsti myriop, kalba ir „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas T. Gudaitis. Pasak jo, vertinant įmones pagal jų tvarumo, socialinės atsakomybės, valdysenos ir darnaus vystymo standartus atsižvelgiama ir į tai, kiek įmonės pasiruošusios keistis.
„Vertindami investicijas žiūrime į tris sritis – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena. Kiekvienas verslas yra originalus ir mes žiūrime į kombinaciją – galbūt vienas aspektas svarbesnis nei kitas. Investuotojams yra svarbu ir tai, kaip verslas pasiruošęs keistis, todėl į tai žiūrima kaip į procesą, ar verslas nori ir planuoja keistis“, – akcentavo jis.
Siūlo skatinti tvarumo raštingumą
Pasiteiravus, kas verčia verslus tapti tvariais, T. Gudaitis pirmiausia įvardijo visuomenę.
Tiesa, nereikia nuvertinti, pasak jo, ir investuotojų galios: „Jei verslas supras, kad netvarus verslas nepritraukia investicijų arba verčia jų kapitalą brangti, jie taip pat bus priversti keistis“.
Savo ruožtu „Luminor investicijų valdymo“ fondų valdytojas Andrius Adomkus pastebi, kad Europoje jau kuris laikas „žalioji“ politika padeda įmonėms vis labiau orientuotis į aukštus tvarumo standartus. Ambicingų planų pasigirsta jau ir Kinijoje. Džiugesio prideda ir JAV prezidento rinkimų rezultatai, kurie leidžia tikėtis, kad šioje šalyje taip pat nebus pamirštas darnus vystymasis, o visai neseniai didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė „Blackrock“, valdanti 7 trln. JAV dolerių klientų turto, paskelbė, kad balsuodama akcininkų susirinkimuose nuo šiol aktyviai spaus įmones, į kurias investuoja per savo valdomą fondų portfelį, daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai.
„Didėjant ESG svarbai didžiausiose pasaulio šalyse, stebimas ir finansų rinkų reguliavimo bei priežiūros institucijų skatinimas tam skirti didesnį dėmesį. Gali būti, kad netrukus socialiai atsakingo investavimo gairės gali virsti visuotiniais reikalavimais ir to negalima ignoruoti“, – įžvelgė jis.
Panašiai situaciją mato ir „INVL Asset Management“ atstovas V. Rūkas.
„Po truputį ESG principai tampa privalomumu, o Europa yra lyderė šioje srityje. Laikytis ESG principų yra prasminga – jie svarbūs ir tos įmonės darbuotojams, ir klientams, galiausiai, ir finansuotojams, – pastebėjimais dalijosi jis. – Be to, esant sparčiai klimato kaitai ir žmonių gyvenimo būdo pokyčiams, investuotojams ir vartotojams ekologija ir tvarumas tampa vis svarbesnė tema, o ypač jaunos kartos atstovams (angl. millennials), kurie vardan švaresnės ir skaidresnės aplinkos sutiktų atsisakyti papildomos grąžos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje išgarsėjusios Gretos Tunberg siekis ir veiksmai mažinti klimato kaitą bei kitos jaunimo iniciatyvos švarinti pasaulį“.
