Tačiau jo verslas, maisto mažmenininkė „Dino Polska SDA“, sulaukia ypatingo dėmesio. Jos akcijos per šiuos metus pabrango net 88 proc. ir yra vienos iš augimo lyderių „Stoxx Europe 600“ indekso įmonių kategorijoje, kai tuo tarpu nemažai daliai tradicinių mažmenininkių sunkiai sekasi įveikti koronaviruso pandemijos padarinius. Karantinas, įvestas COVID-19 plitimui sustabdyti, tik dar labiau padidino „Dino“, kuri orientuojasi į kaimo vietovių rinkas, pardavimus.
„Dino“ investuotojų, regis, nejaudina tas faktas, jog jie negali susitikti su bendrovės įkūrėju, – telefonu sakė „Wood & Co.“ analitikas Lukaszas Wachelko. – Kai kurie iš jų net nėra matę „Dino“ parduotuvės, bet bendrovės gebėjimas laviruoti per pandemiją suteikia savininkui papildo patikimumo.“
Susiklosčiusi situacija padidino T. Biernackio turtą iki 3,6 mlrd. JAV dolerių, ir, kaip rodo „Bloomberg Billionaires Index“ indeksas, sumažino atotrūkį nuo turtingiausio Lenkijoje žmogaus, sintetinio kaučiuko magnato Michalo Solowowo.
T. Biernackis garsėja savo taupumu, nenoru samdytis papildomą personalą ar kitaip išlaidauti. Jo oficialioje biografijoje, skelbiamoje įmonės tinklalapyje ir brošiūroje, nerasite jokios informacijos apie jo išsilavinimą ar veiklą iki „Dino“ įkūrimo daugiau kaip prieš du dešimtmečius – laikotarpiu, kai žlugus komunizmui verslininkams atsirado pirma galimybė pasinaudoti ekonomine šalies pertvarka.
T. Biernackis atmetė prašymus pakomentuoti šiam straipsniui, remdamasis bendrovės informavimo politika, sakė Grzegorzas Urazinskis, „Dino“ ryšių su investuotojais skyriaus vadovas.
„Dino“, įkurtą 1999 metais, sėkmė lydėjo dar iki COVID-19 pandemijos, kuri tik paspartino verslovės augimą.
Metinis įmonės pelnas nuo 2015 m. išaugo trigubai, o jos parduotuvių tinklas išsiplėtė dvylika kartų per mažiau nei dešimtmetį. Dėl pandemijos įvedus karantiną, pirkėjai ėmė plūsti į jos parduotuves, norėdami apsirūpinti prekių – konservuoto maisto, pasterizuoto pieno, muilo ir pagrindinių kosmetikos priemonių – atsargomis. Bendrovė, kuri nesiūlo pristatymo internetu paslaugų, lapkritį pranešė, kad kadangi ketina toliau plėstis Lenkijos rinkoje, ji viliasi, kad jai pavyks padidinti pelningumą.
Didžiausia rizika „Dino“ rinkos vertei yra lėtesni naujų parduotuvių atidarymo tempai, bet kol kas investuotojai džiaugiasi sparčiu augimu ir sutinka mokėti daugiau už akcijas, sakė Piotras Boguszas, „MBank SA“ analitikas.
T. Biernackis savo pirmą parduotuvę atidarė Gostynyje, vakariniame Lenkijos mieste, ir netrukus suprato, kad, užuot varžęsis su milžinais didesniuose miestuose, jis galėtų drąsiai plėstis kaimyninėse vietovėse. Jam įsigijus mėsos perdirbimo įmonę 2003 m., „Dino“ tapo magnetu klientams, ieškantiems šviežių produktų.
Kai seniausias Lenkijos privataus kapitalo fondas, „Enterprise Investors“, įsigijo 49 proc. akcijų 2010 m., mažmenininkė toliau plėtėsi ir investavo lėšas į naujus logistikos centrus. Jos vietiniai prekybos centrai tiekė visas būtinas prekes ir netrukus tapo alternatyva „hyper“ formato prekybos centrams. Raudonas ir žalias „Dino“ logotipas tapo gerai žinomas vakarinėje Lenkijoje, ir bendrovė po truputį įžengė į kitus regionus.
„Enterprise Investors“ pardavė savo turėtas akcijas per pradinį viešąjį platinimą po septynerių metų, kaip tik tuo metu, kai lenkų mažmenininkai sulaukė paramos iš valstybės, suteikusios naujų subsidijų šeimoms. „Dino“ buvo tobula šalies klestinčios masinio vartojimo prekių rinkos atstovė. Įmonių grupė „Jeronimo Martins“, valdanti didžiausią šalies prekybos centrų grandinę, turėjo patirties dirbant su tuo metu vargstančia Portugalija bei Kolumbija, tuo tarpu maisto produktų didmenininkė „Eurocash“ sprendė struktūrines problemas mažesnėse, nepriklausomose parduotuvėse, kurias aprūpindavo prekėmis.
Nuo pat savo debiuto 2017 m. „Dino“ akcijų vertė šoktelėjo aštuoneriopai, padidinusi įmonės rinkos vertę iki 7 mlrd. JAV dolerių. Rugsėjo 30 d. duomenimis, mažmenininkė turėjo 1 371 parduotuvę – gerokai daugiau nei 2017 metų pabaigoje (775), be to, jai priklauso žemė, kurioje jos įsikūrusios.
„Bendrovė naudojasi mažiau urbanizuotų vietovių niša, kur konkurencija daug mažesnė, o pirkėjų disponuojamosios pajamos didėja dėl vykdomų socialinio skatinimo programų bei minimalaus atlyginimo augimo“, – sakė Krzysztofas Kawa, „Ipopema Securities SA“ analitikas. Jo prognozėmis, parduotuvių skaičius ilguoju laikotarpiu gali išaugti trigubai.
