Savo ruožtu verslo atstovai pastebi, kad pirmasis karantinas buvo pilnas nežinomybės ir nepasiruošimo, tačiau dabar, išmokus pamokas ir daugiau žinant apie virusą, būtų galima kovoti su pandemija ne visiškai įšaldžius ekonominį šalies gyvenimą. Be to, kai kurios paslaugos, teikiamos tik gyvai, yra būtinos verslui išlikti ir veikti nuotoliniu būdu.
„Antradienį renkasi mūsų suburta medikų ir mokslininkų grupė, kurios prašysime pateikti konkrečius siūlymus dėl naujų priemonių. Iškart po to vyks COVID-19 komiteto posėdis, tada – sprendimai“, – dar ilgąjį savaitgalį informavo visuomenę S. Skvernelis.
Į politiko pasisakymus sureagavo ir verslas. „Tele2“ vadovas Petras Masiulis feisbuke komentavo, kad sprendimas viską vėl uždaryti griežtam karantinui „sunaikintų ne tik virusą trumpam, bet ir daugybę darbo vietų ilgam. Ir padidintų valstybės skolą ateities kartoms“. Telekomunikacijų bendrovės vadovas įžvelgė, kad nereikėtų naiviai tikėtis, kad ir šis karantinas bus paskutinis. Juk virusas net ir įvedus karantiną niekur nedings.
„Galima galvoti apie potencialius 2–3 karantinus. Su šia perspektyva ir reikia spręsti, ką daryti šį kartą. Manau, nereikia būti super protingu, kad suprastum, jog šalis sunkiai pakeltų dar vieną tokį patį karantiną kaip pavasarį, o įvedus 2 ar 3 tokius karantinus, būtų šakės“, – niūriai socialiniame tinkle kalbėjo P. Masiulis.
Mobiliojo parašo internetu gauti nepavyks
Pavasarį paskelbus visuotinį griežtą karantiną dirbti leista tik maisto prekių parduotuvėms, visi kiti fiziniai paslaugų centrai ar prekybos taškai buvo priversti užsidaryti, net neatsižvelgiant į tai, ar būtų pavykę užtikrinti visus saugumo reikalavimus.
Dabar verslo atstovai teigia, kad esame išmokę tam tikras pamokas ir taip užsidaryti kaip pavasarį sau nebeturėtume leisti. Todėl galbūt be maisto parduotuvių, įvedant net ir griežtesnį karantiną, turėtų būti suteikta galimybė verslams ir gyventojams prieiti prie tam tikrų paslaugų.
Pavyzdžiui, persikėlus į interneto erdvę tam tikroms operacijoms atlikti yra būtinas mobilusis parašas, tačiau uždarius telekomunikacijų bendrovių fizinius paslaugų centrus, gyventojai nebegali jo gauti, nes elektroniniam parašui būtinas fizinis kliento identifikavimas.
„Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pastebėjo, kad pavasarinio karantino metu bėdų gyventojams ir verslams kilo ne tik todėl, kad nebebuvo galimybės gauti elektroninio parašo, o kartu su juo dalį veiklos perkelti į interneto erdvę, bet ir dėl sustojusio notarų darbo, kuris stabdė sandorių skaičių.
„Todėl šiuo atvejų būtina peržiūrėti veiklas, kurios turi mažiausiai socialinių kontaktų ir kurios neturi tokio poveikio. Taigi, jei imtume notarus, mobiliojo parašo būtinumą išduoti, kuris būtinas dirbti nuotoliniu būdu, taip pat yra bankinės paslaugos, kurių irgi ne visų įmanoma gauti nuotoliniu būdu, tai net ir užsidarinėjant būtinosios paslaugos turi būti teikiamos ir toliau“, – kalbėjo jis.
Ne riboti, o išskaidyti srautus
Jo nuomone, telekomunikacijų bendrovių paslaugų centrai taip pat turėtų patekti tarp tų paslaugų, kurios yra būtinos sklandžiam nuotoliniam darbui.
„Pats mobilusis ryšys ir internetas yra būtinas nuotoliniam darbui, todėl tokioje vietoje, manyčiau, reikėtų protingai atsižvelgiant į poreikius, daryti išvadas. Tiek kalbant apie notarus, tiek mobiliojo ryšio paslaugų centrus, ten yra mažas kontaktų skaičius ir nėra masinių susibūrimų, todėl rizika virusui plisti, yra maža“, – argumentavo M. Ubartas.
Sprendimas, leisti veikti tik tam tikriems paslaugas teikiantiems taškams, pašnekovo teigimu, nebūtų geras sprendimas, nes karantinu kaip tik turi būti siekiama kuo labiau išskaidyti srautus ir sumažinti kontaktų skaičių, todėl esant kuo didesniam veikiančių taškų skaičiui, tuo mažiau ten buriuotųsi žmonių.
Butelio kakliuku tapo notarai
Kad būtų užtikrinta galimybė veikti sklandžiai internetu suinteresuoti ir nekilnojamojo turto vystytojai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad pavasarinio karantino metu labiausiai darbai strigo dėl sutrikusio notarų darbo.
„Pavyzdžiui, su darbu nuotoliniu būdu puikiai tvarkosi Vilniaus miesto savivaldybė, kur paslaugos persikėlė į elektroninę erdvę, nuotoliniu būdu vyksta projektų skelbimai, derinimai. Butelio kakliuku tapo notarai, kur sandoriai turi būti tvirtinami gyvai“, – pasakojo pašnekovas.
Todėl pasak jo, paskelbus griežtesnį karantiną būtų svarbu užtikrinti, kad notaro paslaugos, jei ne gyvai, tai būtų užtikrinamos nuotoliniu būdu.
Be to, pasak M. Statulevičiaus, vien skelbti griežtesnius ribojimus neužtenka, kartu valdžia turi pranešti ir apie pagalbą verslui.
„Jei valstybė pasako, kad įvedami tam tikri ribojimai, reikia pasakyti ir kokios bus taikomos kompensacinės priemonės, kaip buvo ir pavasarį, kai buvo rasta būdų, sukurtos naujos paramos priemonės, pavyzdžiui, nuomos kompensavimas, kad tikrai padėjo prekybos verslams“, – pridėjo jis.
Įvardija kaip kritines paslaugas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis portalui Delfi teigė, kad verslo funkcionavimui ir gyvybingumui kritiškai būtinos tokios paslaugos, kaip prekybos, telekomunikacijų, finansinės ir mokėjimų, notarų ir antstolių paslaugos.
Mes tikimės, kad nebus uždraustos šios veiklos, nes tai yra kritinės paslaugos. Jos nekelia rizikų, kurios susijusios su pandemijos sklaida, nes jos yra labai tikslinės, o ne masinis aptarnavimas, bet yra būtinos ir svarbios“, – komentavo jis.
Į banką reikia atvykti norint atnaujinti prisijungimo priemones
Karantino metu svarbu verslui ir gyventojams, kad nenutrūktų ir galimybė pasinaudoti bankinėmis paslaugomis. Nors šiuo metu šalyje veikiantys bankai daug paslaugų suteikia nuotoliniu būdu, visgi, pavyzdžiui, norint atnaujinti prisijungimo priemones prie internetinės bankininkystės, į skyrių atvykti reikia.
„Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, apie pusę telefonu besikreipusių klientų klausimų pavyksta išspręsti nuotoliniu būdu ir į skyrių atvykti nė nebereikia. Pagamintas mokėjimo korteles galima užsisakyti internetu ir gauti jas paštu“, – komentavo asociacijos laikinasis prezidentas Aidas Budrys.
Visgi, kaip jau minėta, į patį skyrių teks fiziškai atvykti, jei, pavyzdžiui, reikia gauti naują PIN kodų generatorių.
„Svarstant apsilankyti skyriuje, klientams patariama pirmiausia susipažinti su aktualia informacija dėl paslaugų teikimo konkretaus banko interneto svetainėje bei užsiregistruoti vizitui iš anksto. Išvengus laukimo eilėje, sutaupoma vertingo laiko ir išvengiama nereikalingų kontaktų“, – patarimu dalijosi pašnekovas.
Lietuvoje veikiantys bankai taip pat skiria daug dėmesio užtikrinti saugumui bankų skyriuose: patalpos ir bankomatai yra reguliariai dezinfekuojami, skyriuose laikomasi saugaus atstumo, bankų darbuotojai aprūpinti apsaugos bei dezinfekcijos priemonėmis.
Notarinių paslaugų poreikis didelis
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis komentavo, kad pirmosios pandemijos bangos metu Teisingumo ministro įsakymu notarų biurų veikla buvo sustabdyta, tačiau tik keturioms dienoms.
„Nes notarinių veiksmų poreikis, ypač verslui, pasirodė esąs didelis ir nenutrūkstamas. Kol kas nesame informuoti apie ketinimus dėl pandemijos antrosios bangos stabdyti notarų biurų darbo ir Lietuvos notarų rūmai tokių siūlymų neinicijuos“, – kalbėjo notaras.
Pasak jo, notarai ir jų darbuotojai yra pasiruošę ir gali vykdyti savo pareigas ir karantino sąlygomis.
„Be to, Seime pateiktos svarstyti Notariato įstatymo pataisos, kurios įteisintų nuotolinius notarinius veiksmus. Šis projektas Vyriausybės buvo teikiamas skubos tvarka, tačiau dabar jo svarstymas sustojo. Technologinės galimybės atlikti notarinius veiksmus per saugų nuotolinį ryšį jau egzistuoja. Estijoje ir Latvijoje ši galimybė įteisinta atitinkamai nuo 2020 m. vasario ir 2018 m. liepos. Pandemijos metu šis nuotolinių veiksmų legalizavimas pasiteisino. Jei notaro nuotolinės paslaugos būtų įteisintos Lietuvoje, būtų būtinas laikas naujos tvarkos įsigaliojimui, tačiau ateityje pandemijų ar kitų ekstremalių nutikimų atveju notaro paslaugos taptų dar geriau pasiekiamos“, – pastebėjo M. Stračkaitis.
Kalbėdamas apie notarų darbą biuruose pašnekovas pabrėžė, kad biuruose aptarnaujami tik iš anksto užsirašę klientai.
„Jų apsilankymo notarų biure laiką stengiamasi maksimaliai sutrumpinti, nes notariniam veiksmui maksimaliai pasiruošiama nuotoliniu būdu. Biuruose klientams privalu dėvėti kaukes arba respiratorius, dezinfekuotis rankas, laikytis saugaus atstumo. Notarai ir biurų darbuotojai taip pat vilki apsaugines priemones, biurai dažnai vėdinami, juose reguliariai dezinfekuojami paviršiai. Todėl laikomės nuomonės, kad, laikantis visų taisyklių, apsilankymas pas notarą karantino metu nėra išskirtinis savo rizika“, – vardijo jis.
