Didžiulėje Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) teritorijoje įsikūrusios dešimtys įmonių. Visos jos priklauso miesto teritorijai, išskyrus vieną – PET taros gamintoją „Neo Group“. Būtent pavasarį paskelbus karantinui, įmonė suskubo padėti sveikatos apsaugos priemonėmis ligoninėms rajone. Nepaisant vietos iššūkių įmonė džiaugėsi, kad pandemija nesumažino gamybos apimčių, o ir eksportas, kuris sudaro didžiąją dalį pardavimų, susidūrė tik su laikinomis ir minimaliomis logistikos problemomis.
Visgi vienas aktualiausių iššūkių vienai iš didžiausių Europoje PET gamintojų – tvarumas ir diskusijos apie plastiką.
„Tvarumas nėra viena apie gamtosaugą, tai gyvybiškai svarbus dalykas mūsų įmonei. Jei nebūsime tvarūs, neturėsime perspektyvos“, – sako „Retal Industries“, kuriam priklauso „Neo Group“, Europos regiono Teisės skyriaus direktorius Povilas Likša.
Jam pritaria ir Klaipėdos LEZ įsikūrusios gamyklos personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Žilienė: „Tvarumas – tai sprendimas, ar būsi versle už kelerių metų ar ne, tai tavo pasirinkimas“.
Pasak P. Likšos, investicijos į tvarumą ne visada greitai apsiperka, bet galvojantis apie tolimą perspektyvą verslas turi suprasti, kad tai neišvengiama norint išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje.
Bendrovė „Neo Group“ apie tvarumą mąsto ne tik organizuojant veiklą, įdarbinant atsinaujinančius energijos šaltinius ar atsisakant spausdintų dokumentų, bet ir rūpinantis savo gaminiu. Šiuo metu kaip tik bendrovė investuoja daug resursų naujam būdui perdirbti plastiką cheminiu būdu. Tai leistų perdirbti tuos plastiko gaminius, kurių kol kas nepavyksta dėl jų užterštumo, pavyzdžiui, maisto likučiais.
Pajėgos pereiti į žiedinę ekonomiką
P. Likša neneigia, kad paskutiniu metu plastiko sektorius sulaukia nemažai negatyvių epitetų, tačiau pats mato, kad kol kas šio sektoriaus perspektyvos šviesios. Tiesiog visa rinka turi persiorientuoti iš linijinės į žiedinę ekonomiką.
„Jau kuris laikas iš visuomenės girdime poreikį žalinti gamybą ir būti draugiškesniems aplinkai. Matome, kad plastikinės atliekos tikrai žaloja aplinką ir tai tęstis negali, todėl imamės tam tikrų iniciatyvų, kad pereitume prie žiedinės ekonomikos. Ir didžiąja dalimi tos iniciatyvos yra savanoriškos“, – tikino pašnekovas.
Pasak „Retal Industries“ atstovo, verslas supranta, kad visuomenės lūkesčiai yra pagrįsti ir teisingi.
„Mes to požiūrio ir laikomės. Suprantame, kad jei bus priimti tam tikri reguliavimai valstybės ar ES lygiu, taisyklės bus visiems vienodos, visi rinkos dalyviai turės žaisti pagal tas pačias taisykles“, – svarstė pašnekovas, kartu pridėdamas, kad jo atstovaujamam verslui siekti visiško tvarumo lengviau, nes PET lengviau perdirbamas nei kiti plastikai.
Kalbėdamas apie plastiko perdirbimą P. Likša paminėjo, kad pagrindinis iššūkis šioje srityje – mechaninis perdirbimas, kuris leidžia vėl sugrąžinti į ciklą tik mažiausiai užterštą pakuotę, o visa kita keliauja į deginimą.
„Spręsdama šią problemą „Neo Group“ kuria technologiją, kuri įgalins plastiko pakuotę perdirbti cheminiu būdu. Tikimės, kad jau artimiausiu metu ją galėsime paleisti. Žinoma, tai reikalauja papildomų investicijų įmonei, bet taip tikimės prisidėti prie žiedinės plastiko ekonomikos kūrimo, o kartu užtikriname ir savo, kaip verslo atstovų, gyvybingumą“, – savo požiūriu dalijosi P. Likša.
Investicijas į inovacijas įmonių grupės atstovas mato ir kaip veiklos tęstinumo garantą: jei įmonė nieko nedarys, o ekonomika pereis prie žiedinės, pirminio plastiko gamintojų gali ir nebereikėti.
Iššūkis dėl panaudotų plastiko pakuočių poreikio
Naujos technologijos perdirbti plastiką – ne vienintelis iššūkis vienai didžiausių Europoje plastiko pakuočių gamintojai. Pagreitį į žiedinę ekonomiką gali sulėtinti ir antrinės žaliavos – panaudotų pakuočių, skirtų perdirbti, – trūkumas.
„Pagal pirminę teoriją visas naujai pagamintas plastikas turėtų būti iš perdirbto plastiko. Tačiau reikia suprasti, kad viso į rinką išeinančio plastiko surinkti nepavyks. Vis dar skaičiuojama, kad PET rinka auga apie 5 proc. per metus, todėl tų atliekų nesusidarys, kiek reikėtų. Be to, dalis PET, skirto perdirbimui, nukeliauja į kitus sektorius, pavyzdžiui, pakavimo juostų gaminimą“, – pokalbį tęsė P. Likša.
Todėl vienu iš naujų galvos skausmų plastiko gamintojams gali tapti tai, iš kur gauti pakankamai panaudoto PET. Juolab, kad didelė dalis Lietuvoje pagaminto plastiko gaminių dar ir eksportu iškeliauja iš šalies.
Poreikis naudoti perdirbtą plastiką savo produkcijai „Neo Group“ atkeliauja ir iš užsienio užsakovų.
„Vartotojų poreikius jaučiame per savo klientų užklausas. Nemaža mūsų dalis produkcijos parduodama didiesiems pasauliniams žaidėjams, gėrimų gamintojams, o jie nori turėti perdirbtos žaliavos produkcijoje, todėl mums tenka atitinkamai prisitaikyti“, – pridėjo pašnekovas.
Sugrįždamas prie taršos plastiku problemos ir jo perdirbimo P. Likša pabrėžė, kad verslas vien savo jėgomis sukurti žiedinės ekonomikos negali. Čia svarbus verslo, valdžios ir gyventojų bendradarbiavimas. Visų pirma, gyventojai turi mesti šiukšles ten, kur reikia, valstybė turi užtikrinti, kad būtų sukurta rūšiavimo infrastruktūra ir ji veiktų efektyviai, o tuomet jau ir verslas pasirūpins pačiu perdirbimu.
Iki 2030 m. įmonė žada savo gamyboje naudoti 30 proc. perdirbtos žaliavos. Tačiau ir „Neo Group“ komunikacijos vadovė R. Žilienė išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvoje tiesiog galime pritrūkti panaudotos plastiko taros.
„Mūsų pajėgumams tai labai dideli kiekiai. Kyla klausimas, ar turėsime pakankamai žaliavos, kad linija galėtų pakankamai gaminti. Jei visuomenė, verslas – visi nepasijungs, neturėsime iš ko laikytis šio plano“, – teigė ji.
Iš įmonės pagamintos produkcijos, tik 25 proc. lieka Lietuvoje, net ir surinkus visą panaudotą PET tarą Lietuvoje, reikiamo kiekio naujiems gaminiams su perdirbtu plastiku neužteks.
Kalbėti ne apie šiukšles, o apie atliekų tvarkymą
„Neo Group“ komunikacijos vadovė R. Žilienė taip pat pasidalijo argumentais, kurie apgina plastiką prieš jo kritikus.
„Plastiko tarša yra viena, bet iš jo gaminama tara, kuri leidžia ilgiau išlaikyti maistą. Nenaudojant plastiko pakuočių, maisto atliekos būtų dar diesnė problema. Todėl vietoj to, kad naudotumėmės interneto folkloru, reikėtų atidžiau pasižiūrėti į mokslinius tyrimus, į kuriuos dažniausiai nėra įsigilinama“, – savo pastebėjimais dalijosi ji.
Be to, pašnekovė siūlo dėmesį nukreipti ne į tai, koks plastikas blogas, o į tai, kaip susidoroti su atliekomis, kad jos būtų surinktos, atrinktos ir perdirbamos.
P. Likša taip pat pabrėžė, kad plastiko gamintojai yra suinteresuoti, kad panaudotas plastikas būtų surinktas, nes dabar dėl per mažo antrinės žaliavos kiekio kainos yra kaip reikiant išaugusios. Pavyzdžiui, jei pirminis plastikas kainuoja 700 eur/t, tai perdirbtas net dvigubai brangiau. Todėl perdirbto plastiko naudojimas gamintojams kaip reikiant išaugina galutinio produkto kainą.
„Tuomet galime ir kelti klausimą, ar vartotojas, kovojantis prieš klimato kaitą, yra pasiruošęs mokėti brangiau už produktą, kuris yra įpakuotas į perdirbtą pakuotę. Todėl čia turi įvykti visuomenėje lūžis, o ne tik pareiškimai, bet ir prisidėjimas pinigine, kad būtų sukurta žiedinė ekonomika“, – pridėjo jis.
Būtent dėl visuomenėje kylančių klausimų, susijusių su plastiku, „Neo Group“ organizuoja edukacines ekskursijas, kurių metu pasakojama apie plastiko perdirbimą.
„Norime parodyti, kad plastikas nėra šiukšlė, o žaliava. Mes skatiname, kad panaudotas butelis būtų resursas kažką kito gaminti – ar kitam buteliui, ar kitam plastiko gaminiui“, – reziumavo R. Žilienė.
