Kaip pasakoja rūšinės kavos namų „Coffee Spells“ įkūrėja Aistė Košienė, strateginius sprendimus šiame versle teko priimti žaibiškai – viską mesti, kurį laiką „užsišaldyti“ arba investuoti ir plėstis naujomis kryptimis, rašoma pranešime spaudai.
Dirbti teko force majeure sąlygomis
„Mūsų kavos namai įsikūrę priešais vienintelę Vilniuje veikiančią žydų sinagogą. Toje Pylimo gatvės atkarpoje, kur mažai kas vyksta, todėl daugelis dar nėra pratę čia lankytis. Taigi, pirmuosius metus, kol įsibėgėsime, planavau, jog pas mus daugiau lankysis turistai. Kas nutiko? Spėjome padirbti vos tris mėnesius ir, kaip visi, užsidarėme. Ką per karantiną sužinojome? Kad turistų, galbūt, turėsime tik po metų ar dviejų. Tiksliau, išvis neaišku, kada“, – pavasario situaciją prisimena A. Košienė.
Kavos namų įkūrėja neslepia, jog pirminė jos reakcija į pandemijos sukeltus pokyčius buvo šokas. „Dar iki oficialaus karantino paskelbimo susirgau taip smarkiai, kaip niekad. Laimei, ne koronavirusu. Pirmąsias dienas, kol gydžiausi, ir kavinė nedirbo, buvau labai dideliame strese. Tačiau po poros savaičių, kaip ir daugelis, apsipratau, nusiraminau, pradėjau galvoti apie tai, ką turiu – vyrą, vaikus, namus... Įnikau į naminę rutiną, kuri man tikrai patiko. Turėjau daugiau laiko poilsiui, atsigavau ir pradėjau strategiškai galvoti apie ateitį“, – pasakoja verslininkė.
Būtent karantino periodu jai kilo mintis išplėsti rūšinės kavos namų veiklą, t. y. tiekti ne tik kavą ir kitus gėrimus, bet ir maistą. Tiesa, priimti sprendimų ji nesiryžo dar keletą savaičių. „Jau ir anksčiau mūsų lankytojai teiraudavosi maisto, taigi, galvojau, jog galime turėti ir savo pusryčių virtuvę, ir nedidelį konditerijos „fabrikėlį“. Pokyčių ėmėmės tik birželio mėnesį. Kai kas mane dėl to patraukė per dantį, sakė: Aiste, kai dabar gali dirbti, pradedi remontus... Tačiau tai nebuvo paprastas sprendimas, reikėjo laiko su juo susigyventi“, – komentuoja pašnekovė.
Sušvelninus karantino sąlygas, pavasario pabaigoje buvo galima palaipsniui sugrįžti į darbus. Tiesa, kadangi nebuvo, kam dirbti, suktis kavinėje A. Košienei teko pačiai, ir dar – su kūdikiu ant rankų. „Kai tik buvo leista priimti užsakymus išsinešimui, pirmą mėnesį dirbau vienui viena. Visą tą laiką kūdikis prabuvo kartu, kavinėje, o vyresnioji – su aukle. Kadangi mažoji rami, ją migdydavau atskiroje patalpoje ir tą laiką, kol ji miegodavo, aptarnaudavau klientus. Įdomu tai, kad dauguma net nesuprato, kad esu ne viena (juokiasi)“, – pasakoja savininkė, pridurdama, kad gegužės mėnesio pardavimai siekė vos 29 proc. vasario mėnesio apyvartos.
Plėtros darbai truko apie mėnesį
Vasarą pradėjus remonto darbus, verslo plėtra pareikalavo papildomų finansinių injekcijų. „Iki to laiko į kavos namus jau buvau investavusi daugiau kaip 40 tūkstančių eurų. Nespėjau nė kiek atidirbti ir turėjau įdėti dar bent 15 tūkstančių. Aišku, daug ką darėme patys, savo rankomis. Tarkime, mano vyras su savo broliu, inžinieriu, patys įrengė vėdinimo sistemą, vandentiekį, suvedžiojo elektrą, ir vien jau tai leido gerokai sutaupyti“, – sako verslininkė. Sėkmingai startuoti padėjo ir tai, jog įrengimo darbai vyko sklandžiai, neužtruko. „Karantino periodu visus plieninius virtuvės baldus mums pagamino per savaitę po apmokėjimo, o veikiantį konditerinį pečių, įrengtą virtuvę turėjome jau liepos mėnesį. Dalį įrangos, būtinos pradžiai, paskolino tėvai, kurie turi restoraną Zarasuose. Iki šiol dar ne viską turime, bet tikimės, kad įsivažiavus, gavus daugiau pajamų, galėsime ir vėl investuoti, atsinaujinti“, – pasakoja A. Košienė.
Svarbu pastebėti, jog plečiant veiklą teko numatyti lėšų ir papildomų etatų kūrimui. „Norėjau, kad mūsų asortimentas būtų kuo platesnis – ne tik bandelės ir pyragai, bet ir duona, o pusryčiams – tiek lengvesni skrebučiai, tiek ir sotesni varškėčiai bei kiti vėlyvųjų pusryčių patiekalai. Svarsčiau įdarbinti universalų žmogų, kuris gamintų ir maistą, ir keptų bandeles, duoną. Gal yra tokių žmonių, bet juos surasti – sunku, todėl sukūrėme dvi atskiras darbo vietas – ir konditeriui, ir virėjui“, – komentuoja verslininkė.
Jaučiasi gerokai sutvirtėję
Augančią apyvartą „Coffee Spells“ savininkė teigė pajutusi dar vasaros viduryje, o jau rugsėjo mėnesį pardavimai net du kartos viršijo vasario mėnesio uždarbį. Pasipildė ir kavos namuose dirbantis kolektyvas, kurį šiuo metu sudaro 3 baristos, konditerė ir du virėjai.
„Jau vasarą žmonės buvo išsiilgę skanios, rūšinės kavos, šviežių ir šiltų bandelių, pasibuvimų mieste. Todėl pradėję prekiauti vietoje gamintais kepiniais, po truputį sugrįžome į gyvenimą. Šiandien suprantu, kad mano sprendimas išplėsti asortimentą buvo teisingas, be kurio, turbūt, jaunas prekinis ženklas nebūtų išsilaikęs. Kavos rinka Vilniuje yra labai stipri. Negali stovėti vietoje ir laukti, kol kažkas savaime pagerės, arba tau kažką neatlygintinai duos valstybė. Ne, turi pats ieškoti išeičių“, – įsitikinusi A. Košienė.
Paklausta, kokį scenarijų yra numačiusi, jei dėl antrosios pandemijos bangos tektų ir vėl sugrįžti į karantiną, verslininkė atsako, jog šį rudenį jaučiasi žymiai labiau pasiruošę iššūkiams: „Pavasarį turėjome užsidaryti per dvi dienas, kadangi neturėjome savo virtuvės. Tie, kas galėjo gaminti, tiekė maistą į namus. Mes irgi svarstėme vežti kavą į namus, bet... Tai labai rizikinga, todėl atsisakėme šios idėjos. Na, o dabar, kai jau turime ir maisto meniu, ir įvairiausius kepinius, tikrai galėsime dirbti. Juk dėl to ir praplėtėme savo paslaugas, kad būtume tvirtesni. Dabartinė mūsų misija, kad visi trys skyriai – kava, konditerija ir virtuvė – teiktų kuo natūralesnius, kokybiškus gaminius.“
