Jo naudojimo apimtys nemažėja: kasmet pasaulyje pagaminama maždaug 359 mln. tonų plastiko produkcijos. Akivaizdu, kad dėl tokio plastiko kiekio ir jo ilgaamžiškumo neigiamas poveikis aplinkai ir gyvūnams yra neišvengiamas. Galiausiai buvo prieita prie bendros nuomonės, jog plastikas – netvari medžiaga. Visgi yra būdų išspręsti šį opų klausimą, skelbia BBC.
Pagrindinė problema yra ne pats plastikas kaip medžiaga, bet mūsų tiesinis ekonomikos modelis: prekės yra pagaminamos, suvartojamos ir išmetamos. Vadovaujantis šiuo modeliu, daroma prielaida, kad ekonomikos augimas bus nesibaigiantis, ir neatsižvelgiama į ribotus planetos išteklius. Kita vertus, plastiko atliekų gyvavimo ciklą galima pakreipti kita linkme, pavyzdžiui, paversti tvirta, patikima ir tvaria statybine medžiaga.
Dauguma žmonių mano, kad plastiko perdirbimas yra labai ribotas procesas, t. y. galima perdirbti tik kelių rūšių plastiką. Toks požiūris nestebina, nes perdirbamo plastiko kiekis iš tiesų yra nedidelis.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kasmet sunaudojama 5 mln. tonų plastiko, tačiau perdirbama vos 370 tūkst. tonų, arba 7 proc.
Nors perdirbtas pasižymi prastesnėmis savybėmis, kurti naujas medžiagas galima
Technologiniu požiūriu visi polimerai yra 100 proc. perdirbami. Kai kurie iš jų pasižymi tobulu gyvavimo ciklu: juos galima naudoti vėl ir vėl tai pačiai produkcijai gaminti. Tam tikrų rūšių plastiką perdirbti labai paprasta – tereikia susmulkinti, išlydyti, ir galima gaminti naują prekę.
Tiesa, perdirbtas plastikas gali pasižymėti prastesnėmis mechaninėmis ypatybėmis, palyginti su neperdirbtu, nes kiekvieną kartą išlydžius ir perdirbus plastiką, polimerų grandinės susilpnėja. Laimei, šią problemą galima išspręsti sumaišius perdirbtą plastiką su specialiais priedais arba neperdirbtu plastiku. Sėkmingo plastiko perdirbimo pramoniniu būdu pavyzdžiai yra polietileno tereftalatas, arba PET, naudojamas minkštiems gėrimų buteliukams gaminti, ir polistirenas.
Visų kitų rūšių plastiką iš esmės taip pat įmanoma perdirbti ir paversti nauja medžiaga įvairiam panaudojimui. Blogiausiu atveju bet kokias plastiko atliekas galima susmulkinti ir panaudoti kaip asfalto užpildą arba pirolizuoti (suskaidyti kaitinant) kurui gaminti.
Japonijos įmonė „Blest Corporation“ siūlo kilnojamąsias perdirbimo mašinas, lengvai ir nebrangiai paverčiančias plastiko atliekas kuru. Bėda ta, kad šiuo metu daugumos plastiko rūšių perdirbimas yra nepelninga ir sunkiai įgyvendinama veikla. Polimerus, tokius kaip guma, elastomerus, termoaktyviuosius polimerus ir mišraus plastiko atliekas perdirbimo pramonės įmonės patogiai vadina neperdirbamomis. Deja, šių medžiagų atliekų kiekis visame pasaulyje yra siaubingai didelis ir vis auga.
O jeigu jas būtų galima panaudoti sukurti ką nors naudinga visuomenei?
Laimę šioje srityje bando nemažai universitetų ir verslininkų. Dauguma sprendimų yra orientuoti į mišraus plastiko atliekas, kardinaliai pakeičiant jų panaudojimo paskirtį. Pavyzdžiui, keletas dizaino agentūrų iš plastiko atliekų sukūrė statybines medžiagas.
Perdirbtas plastikas čerpėms, dailylentėms gaminti
Plastikas yra tvirtas, ilgaamžis, nelaidus vandeniui, lengvas, nesunkiai liejamas ir perdirbamas, t. y. pasižymi pagrindinėmis statybinių medžiagų savybėmis. Tik įsivaizduokite, jeigu visas plastiko atliekas būtų galima paversti statybinėmis medžiagomis mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Dabartinės iniciatyvos yra daug žadančios, tačiau atliekų pavertimas statybinėmis medžiagomis pramoniniu mastu kol kas yra negalimas.
Brazilė Sibele Cestari tyrinėja plastiko atliekas turėdama konkretų tikslą rasti įdomių būdų, kaip jas pašalinti iš aplinkos. Nuo 2009-ųjų mokslininkė sukūrė įvairių statybinių medžiagų, pagamintų iš plastiko atliekų, sumaišytų su įvairiomis kitomis atliekomis. Nuo žemės ūkio atliekų, tokių kaip cukranendrių išspaudos (Brazilijos cukraus pramonės šalutinis produktas), ir kavos tirščių iki betono atliekų ir statybinio laužo derinių su perdirbtu plastiku – yra daug būdų sukurti medžiagų, iš kurių galima gaminti plytas, čerpes, plastikines dailylentes ir kitas naudingas statybines medžiagas.
Šiuo metu su savo komanda ji bando sukurti perspektyvius statybinius blokus iš perdirbto plastiko. Mokslininkai pagamino keletą potencialių variantų, naudodami neperdirbtą ir perdirbtą plastiką (spalvotus PET buteliukus, polipropileną, polietileną) bei kitas vietos atliekų srauto medžiagas, tokias kaip kanapių pluoštas, pjuvenos, betono atliekos ir boksito nuosėdos. Dabar jie koreguoja medžiagų ypatybes, kad galėtų taikyti rotacinio liejimo technologiją, idealiai tinkančią dideliems tuščiaviduriams dirbiniams gaminti. Dr. S. Cestari ir jos kolegos nori, kad naujųjų statybinių blokų sudėtyje būtų kaip įmanoma daugiau perdirbto plastiko. 25 proc. perdirbto plastiko turintys blokai pademonstravo itin geras savybes mechaninių bandymų metu. Kitas žingsnis – 50 proc., 75 proc. ir 100 proc. perdirbto plastiko blokų bandymai.
Inovatoriai nepamiršo ir statybinių blokų estetikos. Perdirbto spalvoto plastiko mišiniai dažniausiai tampa pilki arba juodi. Norėdami paįvairinti spalvas, jie paruošė neperdirbto ir perdirbto plastiko mišinių, kuriais padengs pagrindinius blokus.
Prireiks politinės valios
Taigi, galbūt plastikas nėra problema, o kelias tvaresnio gyvenimo link. Gamtinių ar atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas nebūtinai nekenkia aplinkai. Polimero ekologinis pėdsakas yra mažesnis negu gamtinių medžiagų, kurioms reikia nemažai ariamosios žemės, švaraus vandens, trąšų ir laiko atsinaujinti.
Remiantis organizacija „Global Footprint Network“, prieš pandemiją gamtinių išteklių paklausa 1,75 karto viršijo jų atsargas. Naudojant „neperdirbamas“ atliekas ir kuriant plastiko pagrindu gaminamas alternatyvas gamtinėms medžiagoms, galima sumažinti minėtąją paklausą ir palikti švaresnę bei tvaresnę planetą ateities kartoms.
Iš perdirbto plastiko gaminamos statybinės medžiagos kol kas neišpopuliarėjo statybų sektoriuje – prototipai daugiausia naudojami demonstracinėms instaliacijoms. Prireiks politinės valios ir plataus masto informuotumo aplinkos apsaugos klausimais, norint pritraukti daugiau investicijų į plastiko perdirbimo potencialą.
Tikėkimės, jog situacija pradeda keistis dėl augančio visuomenės spaudimo išspręsti taršos plastiko atliekomis problemą. Vyriausybėms ir pramonės šakoms populiarinant žiedinės ekonomikos modelį, panašu, kad rinkoje atsiras vietos plastiko iniciatyvoms, skirtoms pakeisti tradicines statybines medžiagas, o žmonės joms pritars.
