Nors Virdžinijos valstijoje įsikūręs „Smithfield“ yra pirmasis savo pramonės atstovas, viešai paskelbiantis apie tokį savo tiesioginės veiklos tikslą, šis pažadas yra mažiau ambicingas nei kitų pramonės šakų įsipareigojimai, pavyzdžiui, „Unilever NV“ planas sumažinti tiek savo, tiek tiekėjų emisijas arba „Microsoft Corp.“ planas apskritai atsisakyti anglies dioksido. Kiaulienos gamintojo planas apima tik tas emisijas, kurios yra susijusios su jo veikla JAV.
Mėsos pramonė patiria investuotojų ir mažmenininkų spaudimą sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau daugelis jos atstovų susiduria su sunkumais – iš dalies dėl to, kad superka gyvulius iš trečiųjų šalių ūkininkų. „Smithfield“ pasižadėjimas greičiausiai turės didesnį poveikį, nes kompanija kontroliuoja maždaug 50 proc. savo kiaulienos gamybos.
„Šiuo klausimu mes norime pirmauti industrijoje: niekas to nedaro šitokiu dydžiu ir mastu“, – interviu pabrėžė „Smithfield“ prezidentas ir generalinis direktorius Kenas Sullivanas.
2019 m. kiaulienos gamintojo paliekamas anglies pėdsakas siekė apie 1,6 milijono tonų – tai apima visas „Smithfield“ operacijas JAV ir užsienyje, arba vadinamąsias 1-ojo ir 2-ojo lygio emisijas, į kurias įtraukiami ir degalai, sudeginami transporto priemonėms eksploatuoti ir elektros energijai jėgainėse gaminti. Į šį skaičių neįtraukiama didžioji dauguma visų išmetamų teršalų – vadinamosios 3-ojo lygio emisijos, apimančios mėšlo tvarkymą, pašarų gamybą ir produkcijos vartojimą už „Smithfield“ priklausančių ūkių ribų.
Naujasis tikslas
Pasak „Smithfield“ vyriausiojo tvarumo vadovo Stewarto Leetho, įmonės paskelbtas naujasis kompanijos tikslas – eliminuoti apie 18 proc. visų savo išmetamųjų teršalų. Tai papildo pažadą iki 2025 m. 25 proc. sumažinti bendrą emisijų kiekį, įskaitant 3-ojo lygio emisijas.
Siekdama šio tikslo, kompanija naudos tokias technikas kaip nuvažiuoto kilometražo mažinimas, metano, kurį išskiria kiaulių fermos, surinkimas ir trąšų naudojimo laukuose, kuriuose auginami pašarai gyvuliams, optimizavimas.
„Smithfield“, kurio akcijų dauguma priklauso Honkonge listinguojamai kompanijai „WH Group“, šiemet sulaukė aršios kritikos, kai tūkstančiai jo gamyklų ir kitų konkuruojančių mėsos gamintojų darbuotojų pasigavo koronavirusą. Kai kurios gamyklos buvo uždarytos, kol prezidentas Donaldas Trumpas neišleido vykdomojo įsakymo, leidžiančio mėsos perdirbimo gamykloms veikti ir toliau.
Mėsos gamintojai taip pat susiduria su nuolat augančia augalinių alternatyvų, kai kuriems vartotojams patrauklių dėl savo ekologiškesnio įvaizdžio, konkurencija. Yra paskaičiuota, kad žemės ūkis išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei transportas, ir iš dalies už tai yra atsakinga gyvulininkystė.
Konkurentai „Tyson Foods Inc.“ ir „Cargill Inc.“ įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį 30 proc., įskaitant 3-ojo lygio emisijas.
„Smithfield“ ir „Dominion Energy“ iki 2028 m. investuos po 250 milijonų dolerių į statybos projektus, kuriuose bus panaudojamas kiaulių ūkiuose surinktas metanas – už papildomus kaštus, nes turės „žalią pažymėjimą“.
Technologija, kaip iš kiaulių mėšlo pagaminti biodujas, buvo vystoma ir tobulinama daugelį dešimtmečių. Nors „Smithfield“ su biodujų projektais pradėjo dirbti dar pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, jis susidūrė su kliūtimis, mėgindamas užtikrinti, kad biodujos gali būti įleidžiamos į dujotiekio tinklą – ir taip susigrąžinti investicijas. Naujausiais projektais šiuos apribojimus pavyko įveikti.
„Kad kažkas būtų tvaru, tai turi būti ekonomiškai perspektyvu, antraip nepritrauks kapitalo“, – pažymėjo K. Sullivanas.
Iš savo paties veiklos mokydamasis, kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, „Smithfield“ pradėjo bendradarbiauti su rangovais, kurie teikia apie 50 proc. kompanijos kiaulių, į biodujų projektus įtraukdamas ir juos, sakė S. Leethas.
