Šiuo metu šalis laukia, kada Pasaulio bankas (PB) patvirtins 2 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų, skirtų finansuoti ambicingą prisitaikymo prie klimato kaitos planą, pirmoji kreditų dalis turėtų šalį pasiekti jau kitų metų pradžioje.
„Derybos jau pasiekė galutinę stadiją, Bangladešui mėginant pritraukti lėšų iš tarptautinių donorų. Pasaulio bankas yra tik vienas iš jų“, – interviu sakė Shamsulas Alamas, Bangladešo planavimo komisijos vyresnysis sekretorius. Buvo kreiptasi ir į Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą.
Pasaulio banko lėšos bus skirtos „Delta Plan 2100“, šiuo planu siekiama minimizuoti žalą, kurią gali sukelti šalies upės bei estuarijos per potvynius.
„Nuolatinė upių erozija kasmet priverčia apie dešimtis tūkstančius žmonių keltis į kitą vietą“, – sakė Mercy Tembon, Pasaulio banko Bangladešo skyriaus direktorė. Šalies pasiūlymu sujungiami vandens bei žemės valdymo ir ekonominės plėtros projektai, ir tai gali padėti „sumažinti skurdą ir atverti ekonominių galimybių“, pridūrė M. Trembon.
Pirmasis plano etapas apima 80 projektų, tokių kaip melioracija, užtvankų statymas ir saugių navigacinių kanalų formavimas, o jam įgyvendinti iki 2030 metų prireiks, apie 38 mlrd. dolerių investicijų.
Net atsižvelgus į švelniausius pasaulinio atšilimo scenarijus, kai oro temperatūros kilimas išliks žemiau 1,5° Celsijaus ribos, lyginant su ikiindustrinio laikotarpio temperatūra, 600 000 bangladešiečių visam laikui praras savo namus. Pagal blogiausią scenarijų be namų likti gali iki trijų milijonų šalies gyventojų, rodo pelno nesiekianti palaikymo grupė „Climate Central“. Beje, net į tokį aukštą rodiklį neįtraukiami milijonai kitų žmonių, kurie periodiškai bus priversti kraustytis.
Bangladešo vyriausybė, pripažindama didžiulį iššūkį, pritarė „Delta Plan“ 2018 metais. Šalis šiuo metu investuoja 0,8 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) į su vandeniu susijusius projektus, ir ši investicijų suma, kad atitiktų plano reikalavimus, iki 2030 metų turėtų išaugti iki maždaug 2,5 proc., teigia Sh. Alamas.
Net jeigu Pasaulio banko lėšos šalį pasieks, pritraukti likusią dalį nebus lengva. Šalis pasiskolino 2,7 mlrd. dolerių šiais metais pandemijai įveikti. O gegužę Bangladešui smogė dar ir ciklonas „Amphan“, kuris privertė evakuotis 2,4 mln. žmonių. Lyg to nebūtų gana, liepą užgriuvo potvyniai.
Kiekviena krizė pareikalauja iš šalies lėšų atsigavimui, o tai neišvengiamai susiję su skolinimosi didinimu. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) birželį paskelbė prognozę, pagal kurią su nelaimėmis susijęs skolinimasis padidins Bangladešo valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį nuo 36 proc. 2019 m. pabaigoje iki maždaug 41 proc. BVP artimiausiais metais.
„Klimato kaita yra prioritetas Bangladešo plėtros uždavinių spektre, nes šalis yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ekstremalioms oro sąlygoms, – teigiama TVF ataskaitoje. – Be to, vis labiau propaguojant „žaliąjį“ atsigavimą, Bangladešas turi geras galimybes pritraukti užsienio investicijų, kurios prisidėtų prie klimato kaitos sušvelninimo.“
