Per pirmąjį karantiną mes neturėjome pavyzdžių, iš kurių galėtume mokytis. Atėjus antrajai bangai turime unikalią galimybę mokytis iš pirmojo karantino patirties.

Saugoti darbuotojus

Didelėje dalyje Lietuvos industrijų žmogiškieji ištekliai turi lemiamą įtaką verslo sėkmei.

Sudėtingu metu susitelkti ir išlaikyti visas darbo vietas yra kritiškai svarbus uždavinys tiek įmonei, tiek ir šalies ekonomikai. Šie procesai yra tiesiogiai susiję – kuo ilgiau bus išlaikytos darbo vietos, tuo greičiau įsivažiuos ir atsities smūgį patyrusi ekonomika.

Suprasdami tai, mes pasirinkome nemažinti darbo vietų skaičiaus.

Nusprendėme, kad padėdami darbuotojams ir dirbdami kaip komanda kartu praeisime tiek gerus, tiek blogus laikus.

Išsaugojus darbuotojus karantino metu įmonė atsigaus greičiau jam pasibaigus.

Bendradarbiauti

Prisiminkime, kad smogus krizei surėmėme pečius ir kartu ieškojome geriausio sprendimo. Mažiau nei per savaitę susikūrė stipriausios socialinės iniciatyvos – Edmundo Jakilaičio inicijuota akcija „Stiprūs kartu“ ir dar daugybė kitų.

Verslas taip pat prisidėjo – skyrė finansavimą, padėjo nevyriausybinėms organizacijoms, medikams, bendruomenei. Šis laikotarpis parodė, kad verslas, socialinės iniciatyvos ir valdžia, dirbdami kartu, gali rasti geriausius situacijos sprendimo būdus.

Foto: DELFI / Modesta Meškė

Krizės metu mes bendradarbiavome su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir informavome vartotojus apie besikeičiančią pandemijos šalyje situaciją. Ypatingai didelį krūvį krizės metu patyrusiems medikams suteikėme galimybę naršyti nemokamai, o senjorams – sukūrėme bendravimo internete mokymosi platformą.

Lietuva tapo viena geriausiai krizę atlaikiusių šalių dėl to, kad per krizę ėjome kartu, palaikydami vieni kitus.

Perimti geriausią patirtį

COVID-19 pandemijos žala ekonomikai yra didžiulė, tačiau įveikiama. Jei Europos centrinis bankas efektyviai rems verslus, infrastruktūrinius projektus, kad žmonės turėtų darbo – ekonomika greitai įsivažiuos. Tokio scenarijaus metu, net ir ištikus kitai bangai, jau 2021 metų pabaigoje galėtume grįžti į ikikrizinį ekonomikos lygį.

Pasaulyje matėme daug skirtingų praktikų, kaip šalys valdė pandemijos situaciją. Didelė dalis šalių, pavyzdžiui, Prancūzija ar Italija, visiškai užsidarė ir sustabdė ekonominius procesus. Buvo ir tokių kaip Švedija, kurioje buvo pateiktos rekomendacijos, tačiau visiškai griežto sustabdymo nebuvo.

Arba Vokietijoje, kurioje valdžia apibrėžė, prie kokių sąlygų visiškai atidarys ekonomiką. Toks racionalumas krizės metu leido išvengti visuotinės panikos ir streso, tačiau Vokietijos ekonomika itin stipriai nukentėjo dėl to, kad net 40 proc. šalies BVP sudaro į istorines žemumas kritęs eksportas.

Ekonominis nuosmukis Lietuvoje buvo vienas mažiausių pasaulyje. Iš ekonominės perspektyvos susitvarkėme geriau nei Baltijos seserys. Todėl epidemija praėjo greičiau, o uždarymas Lietuvoje buvo trumpesnis, aiškesnis, nurodymai irgi buvo aiškesni.

Skirtingi krizės valdymo modeliai veikia skirtingose šalyse. Lietuvoje turime vertinti globalią situaciją ir pavyzdžius, bet imtis tokių priemonių, kurios tinka lokaliai. Ir svarbiausia žinoti, kad visos krizės praeina, tad praeis ir ši.

Skaitmenizuoti verslą

Ši krizė skatino skaitmenizacijos, ypatingai elektroninės komercijos sektoriuje, progresą. Pavyzdžiui, iki tol siaurai auditorijai žinomos „Zoom“ ar „Shopify“ platformos tapo vienomis populiariausių.

Po šios karantino patirties tapo akivaizdu, kad galima sėkmingai dirbti per atstumą. Ryškiausios tendencijos, kurios lydės ir ateityje, yra dvi: mažės darbo kelionių, todėl daugės virtualių susitikimų bei mažės biurų skaičius, nes darbuotojai gali dirbti ir iš namų.

Darbas namuose, derinamas su darbu biure gali duoti ypač gerų rezultatų. Tad ir ateityje šio modelio nederėtų skubėti atsisakyti, o darbo vietos pobūdį parinkti netgi pagal dirbančių specialistų profilį.

Priimti pokyčius ir prie jų prisitaikyti ne visada lengva. Tačiau gebėjimas mokytis iš praeities ir kitų šalių patirties padeda pasiruošti galimiems scenarijams.

Priimti greitus sprendimus

Lietuvos valdžia regiono kontekste pademonstravo ryžtą ir gebėjimą priimti bei įgyvendinti greitus sprendimus. Jį reikia ne tik išlaikyti toliau, bet ir iš jo pasimokyti: visuose lygiuose, visi vadovai – tiek įmonių, tiek ir valstybiniame sektoriuje – turi gebėti priimti greitus sprendimus.

Tai yra įmanoma, jei vadovai įgalina savo darbuotojus, suteikia jiems laisvę spręsti ir galimybę prisiimti atsakomybę. Darbuotojas, žinantis, kad jo indėlis svarbus ir vertinamas įmonėje ar valstybės tarnyboje, prisiims atsakomybę už rezultatus, kaip ir įmonė ar valstybė prisiima atsakomybę už jį. Ir tuomet – sėkmė garantuota.

Foto: Shutterstock

Suprasdami, kad mūsų veiksmai lemia valstybės ar įmonės sėkmę, mes jausimės už ją atsakingi. Atsakingas požiūris prasideda nuo nedidelių dalykų, nuo vieno asmens. Pavyzdžiui, kiekvienas šalies gyventojas prisiima atsakomybę dėvėti veido kaukes ir supranta, kad toks jo elgesys taps indėliu į greitesnį šalies ekonominį ir socialinį atsigavimą.

Ateinančiam rudeniui būsime pasiruošę, jei prisiminsime šias pamokas, o tokiu atveju – antroji krizės banga baigsis greičiau ir lengviau.