Pandemija sudavė stiprų smūgį Britanijos ekonomikai. Balandį, per pirmąjį plataus masto karantino mėnesį, šalies ekonomika susitraukė 20,4 proc. ir tai yra viena iš didžiausių recesijų jos istorijoje. Londonas dabar yra labai keistas miestas, kartais atrodo, kad žmonės jį paliko. Tačiau galvoje reikia turėti svarbią aplinkybę. Tai yra vadinamasis pasaulio miestas, kuris yra milžiniškas globalios traukos centras. Pernai Britaniją aplankė 40,9 mln. svečių, o praėjusį rugpjūtį Londone, kuriame nuolat gyvena 8,98 mln. žmonių, šurmuliavo daugiau kaip 4 mln. turistų minia.
Taigi, šis miestas, visa jo infrastruktūra, viešbučių, restoranų, konferencijų, parodų, pramogų industrija bei kultūros sektorius yra pritaikytas būtent tokiems srautams. Pavyzdžiui, mieste yra 2,1 mln. kvadratinių metrų konferencijoms skirtų erdvių, o „Tate Modern“ galeriją pernai aplankė 5,9 mln. žmonių. Pasauliui užsidarius įvyko neregėto masto smukimas. Vaizdžiai tariant, dabar Londonas yra „Vespa“ su „Bugatti“ varikliu. Tai vaizdžiai rodo ir „Harrods“ parduotuvės lankomumo statistika: dabar geriausią pasaulio universalinę parduotuvę, vieną iš didžiųjų Londono turistų atrakcijų, kasdien aplanko vidutiniškai 4 500 žmonų, o iki pandemijos jų būdavo daugiau kaip 80 000. Liepą viešbučių užimtumas buvo 22,8 proc., o mažmeninės prekybos apimtys 58,3 proc. mažesnės nei pernai tuo pat metu.
Vyriausybės pateikiami skaičiai rodo, kad 8 proc. Jungtinės Karalystės darbo jėgos yra susijusi su svetingumo sektoriumi. Balandį 80 proc. šio sektoriaus įmonių sustabdė veiklą, o 1,4 mln. darbuotojų buvo išleisti apmokamų atostogų – daugiausiai, palyginti su kitais pramonės sektoriais. Tos apmokamos atostogos (angl. furlough) yra vyriausybės finansuojama schema, kai siekiant išsaugoti darbo vietas, darbuotojams ji moka 80 proc. atlygimo, bet ne daugiau kaip 2 500 svarų per mėnesį. Ši darbo vietų išsaugojimo programa baigsis spalio pabaigoje ir skaičiuojama, kad tuo metu atostogose bus 3 mln. žmonių, bet į darbą grįš tik maždaug trečdalis, o kiti taps bedarbiais.
Tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis visas mažmeninės prekybos ir paslaugų sektorius susikoncentravo į vietinius klientus, bet to akivaizdžiai nepakanka. „Bank of England“ ekspertai išanalizavo daugybę bankų sąskaitų ir konstatavo, balandį namų ūkių išlaidos sumažėjo daugiau kaip 40 proc.
Pažvelkime į restoranų sektorių. Ši Britanijos pramonės šaka, kurioje veikia daugiau kaip 86 000 restoranų, vertinama 38 mlrd. svarų. Baruose, restoranuose ir kavinėse dirba daugiau kaip 1,8 mln. žmonių. Vien Londone yra daugiau kaip 1 400 įvairių viešojo maitinimo įstaigų, o liepą bendri restoranų ir barų pardavimai buvo 44,7 proc. mažesni.
Nors įvairių karantino suvaržymų palaipsniui mažėja, bet žvelgiant į Londoną ir dairantis į kavines bei restoranus, apima labai prieštaringos mintys. Štai anądien vaikštinėjome po Pikadilį ir nusprendėme išgerti kavos mūsų pamėgtoje prancūziško tipo kavinėje „Zedel“. Ketvirtą valandą po pietų ji dar nedirbo. Kiek vėliau nusprendėme išgerti kavos netoliese esančioje mažytėje, bet labai gerą kavą verdančioje „Hagen“. Buvo kelios minutės po penkių, o ši jau nedirbo. Už prašmatnių Bond gatvės fasadų yra jauki restoranėlių ir kavinių alėja „Mews of Mayfair“. Iš visų jų dabar dirba tik viena. Leido prisėsti tik valandai, nes pavakare visi staliukai lauke buvo užsakyti. Paklausiau italo padavėjo, atnešusio puikaus espreso, kodėl nedirba kaimynai. Tas šyptelėjo ir atsakė, kad „jie bijo“. Be to, norint dirbti naujomis sąlygomis, reikia apmokyti personalą, įsigyti dezinfekcijos priemonių, o tai kainuoja. Taigi, bepigu bijoti, kai vyriausybė tau už tai moka... Apskritai žiūrint į šią panoramą matai aiškiai: tie, kurie dirba, pas tuos ir yra klientų.
Nuo „McDonald‘s“ iki „Michelin“ žvaigždžių
„Einam valgyti, Rishis moka!” Dabar Britanijoje tai yra populiarus šūkis. Turimas galvoje vyriausybės kancleris Rishis Sunakas. Siekdama išjudinti restoranų ir kavinių sektorių bei paskatinti žmones daugiau judėti, šalies vyriausybė rugpjūčio 3 d. pradėjo paramos verslui programą „Eat Out to Help Out“, kitaip tariant – valgyk ir padėk, kuri truks visą rugpjūtį. Jos esmė ta, kad vyriausybė sumoka pusę sąskaitos, bet ne daugiau kaip 10 svarų vienam asmeniui. Šios nuolaidos veikia pirmadienį – trečiadienį ir netaikomos alkoholiniams gėrimams bei aptarnavimo mokesčiams.
Šioje schemoje savanoriškumo pagrindais gali dalyvauti visos įstaigos, turinčios viešojo maitinimo įmonės statusą. Programoje dalyvauja 83 068 šalies restoranai. Vyriausybė ragina žmones eiti į netoli namų esančius restoranėlius ar kavines ir taip paremti savo bendruomenę. Šioje programoje dalyvaujančius restoranus lengva susirasti interaktyviame žemėlapyje pagal pašto indeksą. Pirmąją dieną sistemoje buvo užfiksuota 3,3 mln. paieškų.
Vyriausybės duomenimis, per pirmąją „Eat Out to Help Out“ programos savaitę rugpjūčio 3 – 9 dienomis ja buvo pasinaudota 10 540 394 kartų ir iždui tai kainavo 105,4 mln. svarų. Svarbu ir tai, nėra jokių apribojimų, kiek kartų galima naudotis tomis nuolaidomis, nėra jokių vaučerių, o pinigai restoranams pervedami labai operatyviai – per 5 dienas.
Praėjusį penktadienį R. Sunakas paskelbė kreipimąsi į londoniečius. Jis pasidžiaugė, kad per pandemiją miesto gyventojai pademonstravo ištvermę, dvasią ir pasiaukojimą, o tai lėmė mažus Covid-19 plitimo skaičius. Laikantis atsargumo priemonių, kancleris paragino visus londoniečius grįžti į biurus, darbo vietas, eiti apsipirkti ir mėgautis gyvenimu restoranuose bei baruose.
„Sugrįžkit ir vėl užkurkit Londoną!” – paragino vyriausybės kancleris R. Sunakas.
Na, tai einam ir pasižiūrėkime, kaip tai atrodo realybėje. Štai visiems gerai žinomas „McDonald‘s“, kurie visame pasaulyje praktiškai vienodi arba labai panašūs. Žiūrim: „Big Mac“ sumuštinis, bulvytės ir gėrimas su nuolaida kainuoja 2,30 svaro (2,55 EUR). Kitas Lietuvoje pažįstamas tinklas „KFC“. Čia rinkinio, kurio užtektų dviem, kaina 6,95 svaro (7,71 EUR). Populiariame kavinių tinkle „Costa“ kavos galima išgerti visai pigiai, bet reikalinga nedidelė gudrybė: būtina prašyti kavos ne išsinešti skirtame kartoniniame puodelyje, o įprastame, tuomet jis tekainuos 32 pensus (35 ct).
Tačiau įdomu tai, kad skirtingai nei manyta, į „Eat Out to Help Out“ programą įsijungė ir aukštos klasės Londono restoranai bei kavinės – nuo Noting Hilo braserijų iki Meiferio „Michelin“ žvaigždėmis pasidabinusių restoranų. Jei norite rimtai pasėdėti šio kalibro restoranuose, tai 10 svarų nuolaida nieko nereiškia, bet juose galima tiesiog smagiai pabūti, užkąsti arba visai pigiai išgerti kavos ar arbatos su puikiu desertu. Štai pačioje Čelsio širdyje, Sloane aikštėje esanti mitinė ir orių vietinių dažniausiai nusėsta „Colbert“. Tikra ir autentiška prancūziškų cafés oazė Londone. Mėgstu jų „Steak Tartare“ su puikia skrudinta duona (13,50 svaro). Stalo vanduo nieko nekainuos, o desertui galite užsisakyti „Salted Caramel Éclair“ (5,95 svaro). Dar primeskit 5 svarus arbatinukui geros arbatos ir visa sąskaita bus 24,45 svaro. R. Sunakas „prisidės“ 10 svarų, taigi jūsų galutinė sąskaita 14,45 svaro (16,02 EUR). Neblogai? Taip pat drąsiai galima eiti smaližiauti į „The Ivy Cafe“ ar prie pat „Ritz“ viešbučio esantį klasikinio Londono perlą „The Wolseley“, kur jus prie durų pasitiks juodai apsirengęs durininkas su klasikiniu katiliuku.
Kai kas Britanijoje gana skeptiškai vertina įvairias ekonomikos skatinimo programas ir teigia, kad jos brangiai kainuoja ir čia jau per daug socializmo. Tačiau kaip bebūtų, jos veikia. Štai šalies centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Andy Haldane‘as žiniasklaidoje teigia, kad vėl pabudęs publikos noras pirkti ir eiti į restoranus jau dabar padėjo kompensuoti maždaug pusę per karantiną patirtų nuostolių. Iki atsigavimo dar toli, bet, anot A. Haldane‘o, naujausi skaičiai rodo, kad šalies „ekonomikos stiklinė yra pusiau pilna, o ne pusiau tuščia ir realus atsigavimas jau vyksta“.
