Užimtumo tarnybos duomenimis, iki liepos 9 d. subsidijas valstybei jau buvo grąžinusios UAB „Felit“, UAB „IKEA Industry Lietuva“, UAB „Švyturys–Utenos alus“, UAB „AUGA Grūduva“ ir ŽŪB „Agrobokštai“. Kol kas iš viso valstybei grąžinta 29,8 tūkst. eur.
Primename, kad subsidija už prastovas gali siekti 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur bruto (1,5 MMA), arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur bruto (arba 1 MMA).
Iki liepos 7 d. iš viso pagal šią subsidiją buvo išmokėta 123,9 mln. eurų subsidijų 23,6 tūkst. darbdavių Lietuvoje. Finansinės paramos prašyta 189,8 tūkst. į prastovas išleistų darbuotojų.
Užimtumo tarnyba pastebi, kad ir pasibaigus karantinui vis dar sulaukiama įmonių kreipimosi dėl prastovų subsidijų. Tai daryti įmonės gali, kol šalyje paskelbta ekstremali situacija. Vis dėlto kreipimųsi augimo nebėra. Skelbiama, kad nemaža dalis įmonių grąžino darbuotojus į darbus ir pradeda kreiptis dėl naujos rūšies subsidijų po prastovų.
Subsidiją buvo galima gauti ne tik išleidus darbuotojus į prastovą, bet ir įdarbinant naujus darbuotojus. Taip įdarbinant remiamus bedarbius po karantino buvo sukurtos 632 darbo vietos. Daugiausia įdarbintų žmonių didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių remonto, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apgyvendinimo paslaugų, statybos sektoriuose.
Grąžino, nes jaučiasi nepaveikti krizės
Viena iš įmonių grupių, nusprendusių grąžinti gautą subsidiją už prastovas, – „AUGA group“. Skelbiama, kad iš visų grupės bendrovių į prastovas buvo išėję 24 darbuotojai. Į prastovas jie išleisti buvo dėl padidintos rizikos arba dėl amžiaus, gretutinių ligų. Kaip skelbia įmonių grupė, siūloma buvo pasinaudoti šia galimybe ir daugiau darbuotojų, tačiau jie atsisakė, nes darbo sąlygos ir saugos užtikrinimas atrodė priimtini, neįžvelgė grėsmės. Šiuo metu į prastovas išėję darbuotojai jau sugrįžę į darbus.
Tarp subsidijas grąžinusių grupės įmonių – „AUGA Grūduva“, „Agrobokštai“ ir „Baltic champs“. Kaip teigia grupės atstovai, kitos įmonės paramos dėl prastovų nėra gavusios. Kita atsisakytos paramos dalis – apie 100 tūkst. eur – yra susijusi ne su prastovomis, o su išmokomis už pienines karves.
„Šį sprendimą priėmėme atsižvelgdami į tai, kad mūsų sektorius buvo bene mažiausiai paveiktas COVID–19 krizės Lietuvoje. Prisijungiame prie kitų atsakingų verslų, kurie grąžina valstybės paramą. Tikimės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir daugiau Lietuvos įmonių, o sugrįžę pinigai bus panaudoti ten, kur jų labiau reikia, likviduojant krizės padarinius bei skatinant šalies ekonomiką“, – portalui Delfi komentavo „AUGA group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius.
Grąžinti nuspręsta, įvertinus finansinę situaciją
Tarp įmonių, grąžinusių subsidijas už prastovas, ir „Švyturys–Utenos alus“. Kaip teigė įmonės korporatyvinių reikalų
ir komunikacijos direktorius Dainius Smailys, labiausiai karantinas paveikė pardavimo skyriaus darbuotojus, dirbančius su viešbučių ir maitinimų įstaigų sektoriumi.
Į prastovas įmonei teko išleisti 33 darbuotojus, dar 5 vietoje prastovų sutiko laikinai visiškai pakeisti darbo pobūdį ir išvyko padirbėti į daryklą Utenoje. Šiuo metu visi darbuotojai iš prastovų jau sugrįžę į darbus. Bendrovei pavyko išsisukti nesumažinus darbuotojų skaičiaus.
Subsidijų bendrovė prašė tik už balandžio mėnesio prastovas ir jai buvo išmokėta 9,3 tūkst. eurų.
„Grąžinti paramą įmonė nutarė įvertinusi, kad įmonės finansinė situacija šiuo metu geresnė nei prognozuota, o nuo pandemijos yra kur kas labiau nukentėjusių verslų. Mūsų rezultatus per karantiną labiausiai paveikė tai, kad 2,5 mėnesio buvo sustojęs restoranų verslas, generuojantis apie 20 proc. „Švyturys–Utenos alus“ pardavimų. Tačiau gelbėjo butelinio alaus pardavimai parduotuvėms, išlikę tokie pat. Iš pradžių kankino nežinomybė, bet blogiausias scenarijus neišsipildė, todėl nusprendėme, kad yra įmonių, kurios nukentėjo kur kas labiau – kad ir minėtojo barų ir restoranų (HoReCa) sektoriaus įmonės“, – teigė D. Smailys.
Kartu jis pridėjo, kad daugiau subsidijų ar paramos iš valstybės įmonė nėra gavusi. Bendrovė tik kelių pagrindinių tiekėjų yra paprašiusi laikinai pailginti atsiskaitymo terminus.
Pasiteiravus, kokios pagalbos iš valstybės įmonė norėtų, jei į šalį atsiristų antra pandemijos banda, įmonės atstovas teigė, kad kol kas sunku prognozuoti situaciją.
„Manome, jog svarbu išlaikyti galimybę darbdaviams išleisti darbuotojus į prastovas ir gauti subsidijas. Didelei smulkaus verslo daliai darbo užmokesčio subsidijos taip pat labai padėjo išgyventi ir buvo tikrai sveikintinos. Taip pat tai, kad darbuotojai, turintys mažamečių vaikų, galėjo jais rūpintis pasinaudodami valstybės apmokamu nedarbingumu – tai svarbu. Kryptis teisinga, tik norėtųsi aiškesnių taisyklių ir sąlygų bei paprastesnio administravimo“, – savo požiūriu dalijosi pašnekovas.
Paramos prašė tik už kovo mėnesį
Bendrovės „Ikea“ Mažmeninės prekybos vadovas Baltijos šalims Johannesas R. Johannessonas teigė, kad baldais prekiaujanti įmonė valstybės paramos prašė tik už kovo mėnesį. Gauta kompensacija sudarė apie 10,4 tūkst. eur, tačiau jau gegužę nuspręsta ją grąžinti ir nebesikreipti dėl papildomos paramos.
„Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į „Ikea“ veiklos rezultatus karantino metu ir po jo: uždarius parduotuvę ženkliai augo e. prekyba, o parduotuvę atidarius, tiek lankytojų skaičiaus, tiek apyvartos dinamika viršijo pradines prognozes“, – teigė jis.
Įmonė skaičiuoja, kad balandį dirbo tik kas antras „Ikea“ darbuotojas. Visi likusieji buvo prastovose, kasmetinėse atostogose ar turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Po parduotuvės atidarymo, per gegužę iki karantino pabaigos, visi darbuotojai po truputį sugrįžo į savo darbo vietas.
Kadangi įmonė pateko į nukentėjusiųjų nuo COVID–19 sąrašą, jai taip pat buvo suteikta galimybė atidėti mokesčių mokėjimą, tačiau atidėtus mokesčius bendrovė jau sumokėjo gegužės pabaigoje.
