Viena iš ekonomikos teorijų teigia, kad didžiausią ekonominę naudą valstybės gali gauti gamindamos tik tai, kas efektyviausia, o kitų prekių poreikį patenkinti vertėtų tarptautiniais mainais, importuojant. Deja, ši teorija gali skaudžiai kirsti šalies viduje, kai užsidaro sienos. Tokia grėsmė iškilo ir pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai.
Kol žiniasklaidoje mirgėjo nuotraukos iš JAV ar Jungtinės Karalystės ištuštintų parduotuvių, Lietuvoje nebent trumpam lentynos ištuštėdavo: prekybos tinklai greitai jas vėl užpildydavo produkcija. Galime tik pasidžiaugti, kad atėjus dar vienam sunkmečiui nepaisant už mūsų sienų esančios situacijos turėtume galėti būti ramūs, kad maisto mums nepritrūks.
Prekybos tinklai tikina, kad karantino metu problemų su maisto produktų tiekimu iš užsienio beveik nejautė, o staigiai išaugus tam tikrų prekių paklausai, produktų poreikį pavykdavo patenkinti atsisukus į vietos gamintojus.
O jei ateis dar viena koronaviruso banga, šįkart galime būti ramūs. Lietuvoje pasigaminame maisto produktų pakankamai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvos žemės ūkis į rinką pateikė daugiau produkcijos nei reikia vidaus rinkai beveik visose kategorijose.
Paruošta daugiau pieno, jautienos, paukštienos, kviečių, rugių, kiaušinių. Lietuvos poreikiui patenkinti pilnai tik trūko šiek tiek kiaulienos, daržovių ir vaisių. Tiesa, maisto produktų poreikis skaičiuojamas bendrai, todėl čia patenka ir egzotiniai vaisiai ir daržovės, kurių Lietuvoje užsiauginti nepavyktų.
Apie lietuviškos maisto produktų svarbą supranta ir patys pirkėjai. Prekybos tinklų atstovai pastebi, kad lietuviai savo šalies produkcijai yra ištikimi. Visgi, galutinį pasirinkimą kartais vis dar nulemia kaina.
Trečdalis renkasi lietuvišką prekę
Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse šviežio maisto kategorijose lietuviškos prekės sudaro apie 80 proc. Kaip pastebi prekybos tinklo pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas, karantino metu minėtame prekybos tinkle lietuviškų prekių pardavimai krito 8 proc. Tačiau kritimas buvo laikinas ir dabar jau stebimos kitos tendencijos.
„Karantino metu apskritai keitėsi pirkimo tendencijos – žmonės parduotuvėse lankėsi rečiau, planuodavo didesnius apsipirkimus, daugiau gamindavo namuose. Šiuo metu labiausiai augo šių lietuviškų prekių pardavimai: šaldytų miltinių gaminių – 53 proc., šaldytų daržovių, vaisių, uogų, grybų – keturis kartus, šaldytų „Linkėjimai iš kaimo“ prekių – 82 proc., šaldytos mėsos ir miltinės konditerijos – 31 proc., kiaušinių – 19 proc. Šviežios mėsos, daržovių, konservų pardavimai augo 9–12 proc.“, – vardijo pašnekovas.
M. Tilmantas teigė, kad pirkėjų simpatijos lietuviškai produkcijai nėra naujiena. Kaip rodo prekybos tinklo apklausos, trečdalis pirkėjų visada renkasi tik lietuvišką produkciją.
„Tyrimai rodo, kad pagrindiniai kriterijai, lemiantys apsisprendimą renkantis prekę, yra kaina, kokybė ir produkto sudėtis. Įdomiausia tai, kad kokybės faktorius yra stipriai susijęs su produkto lietuviška kilme“, – pastebėjo prekybos tinklo atstovas.
Prieš kelerius metus atlikta bendrovės pirkėjų apklausa parodė, kad lietuviškos prekės asocijuojasi dažniausiai su šviežumu, natūralumu, geresne kokybe ir skoniu.
„Bendrai perkamiausi lietuviški produktai yra šviežio maisto skyriuose. Taip pat pastebime, kad vis didesnio populiarumo sulaukia ir lietuviška kosmetika, buitinė chemija, tekstilės bei namų apyvokos prekės“, – tęsė pašnekovas.
Prisimindamas karantino metą M. Tilmantas teigė, kad maisto produktų tiekimas iš užsienio šiuo laikotarpiu nebuvo jaučiamas. Tam tikrų prekių staigiai išaugusią paklausą, pavyzdžiui, ryžių, grikių, makaronų, muilo, pavyko užpildyti perkant jas iš Lietuvos gamintojų ar importuojant iš kitų šalių.
„Jaučiame didžiulę atsakomybę padėti Lietuvos gamintojams ir augintojams pristatyti savo produkciją bei sudaryti kuo didesnes galimybes savo gaminius realizuoti mūsų tinklo parduotuvėse. Nuolat inicijuojame įvairias kampanijas, pavyzdžiui, pernai vykdėme itin plataus masto kampaniją „Ačiū, Lietuva“, kurios tikslas buvo paskatinti pirkėjus rinktis Lietuvos gamintojų ir ūkininkų produkciją“, – akcentavo prekybos tinklo atstovas.
Pasijautė mėsos ir žuvies konservų trūkumas
Prekybos tinklo „Iki“ komercijos ir rinkodaros tarnybos Bakalėjos, gėrimų ir ne maisto prekių departamento vadovas Mindaguas Tamošiūnas taip pat pastebėjo, kad karantinas parodė, kaip svarbu turėti išvystytą ir stiprią prekių gamybą savo šalyje. Dėl to parduotuvių tinklas pradėjo akciją, palaikančią vietos gamintojus. Pasak pašnekovo, paskutiniu metu visoje Europoje stebimas vietinių gamintojų palaikymas, suprantant, kad tai gali padėti išsaugoti darbo vietas, o taip pat tikėjimas, kad vietinė produkcija saugesnė nei atvežtinė.
Iš viso „Iki“ parduotuvėse lietuviški produktai ir gaminiai sudaro apie du trečdalius viso maisto prekių asortimentų. Lietuviškų prekių dalis siekia apie 70 proc. šviežios mėsos ir mėsos gaminių produkcijos, 85 proc. – pieno gaminių, 90 proc. – duonos, o vaisių ir daržovių – apie 25 proc. Prekybos tinklo atstovas tikisi, kad stiprinant bendradarbiavimą su Lietuvos gamintojai pavyks dar labiau išplėsti lietuviškos produkcijos pasiūlą.
„Apsiperkant, vienas iš svarbesnių kriterijų Lietuvoje yra kaina. Visgi matome, kad šviežių prekių kategorijose lietuviai yra lojalesni lietuviškai nei kitų šalių produkcijai. Pastebime, kad pirkdami daržoves, pieno produktus, mėsą, duonos gaminius ir kepinius, konditerijos ir kulinarijos gaminius žmonės pirmenybę teikia lietuviškai prekei“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Karantino metu šio prekės ženklo parduotuvių lentynos neištuštėjo, tačiau tam teko įdėti daugiau pastangų. Tai buvo itin svarbu karantino pradžioje, kai žmonės puolė pirkti maisto ateičiai.
M. Tamošiūnas pripažino, kad visgi nepavyko išvengti laikinų prekių pristatymo sutrikimų: „Kai kurios prekės iš labiausiai pandemijos paveiktų Pietų Europos šalių – Italijos, Ispanijos – buvo pristatytos šiek tiek vėliau nei planuota. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis tiekimas nebuvo visiškai nutrūkęs“.
Pasiteiravus, kokių lietuviškų maisto prekių galėtų būti pagaminama dar daugiau, kad galėtume pilnai patenkinti esamą poreikį, prekybos tinklo atstovas pastebėjo, kad karantino pradžioje pasijautė mėsos ir žuvies konservų trūkumas. Jų stygių teko kompensuoti importuojamomis prekėmis.
„Kalbant bendrai, tam tikrų produktų, net ir labai norėdami, neturime galimybių pasigaminti mūsų šalyje. Pavyzdžiui, dėl gamtinių sąlygų Lietuvoje kol kas neauga egzotiniai vaisiai, daržovės ar riešutai, neturime išvystytos infrastruktūros ir tradicijų auginti jūrų gėrybes“, – svarstė pašnekovas.
Norėtų daugiau specializuotiems poreikiams skirtų produktų
Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė taip pat pastebi, kad karantino pradžioje staigiai ūgtelėjo lietuviškų prekių pardavimai, tačiau tai susiję su bendru pokyčiu žmonėms suskubus įsigyti ilgesnio vartojimo produktų.
„Karantino laikotarpiu lietuviškų prekių pardavimai ir jų pokytis atspindėjo bendrą pirkėjų elgesį, kai padidėjus koronaviruso grėsmei šalyje, nuo keliasdešimt iki kelių kartų augo ilgo galiojimo prekių, tokių kaip įvairios kruopos, makaronai, miltai, aliejus, mėsos ir žuvies konservai, pardavimai. Antras pirkimų šuolis, o kartu – ir lietuviškų prekių pardavimai augo paskelbus karantiną. Tuomet pirkėjai gausiai pirko lietuviškus šviežius maisto – mėsos, pieno, duonos produktus, taip pat – daržoves, vaisius bei taip ruošėsi leisti laiką ir gaminti šeimos nariams namuose“, – pastebėjo ji. Karantino metu didesnių prekių pristatymo iš užsienio tiekimo problemų prekybos tinkle nebūta, išskyrus kelis atvejus, kai prekės vėlavo. Kad parduotuvėse nepasijustų vėlavimas, buvo atsigręžta į vietos gamintojus. Pavyzdžiui, kondensuotas pienas, majonezas buvo pakeistas lietuviškų gamintojų prekėmis.
Prekybos tinklo atstovė tikina, kad prekių kilmė – vienas iš svarbiausių kriterijų, lemiančių prekių pasirinkimą. Pasak jos, perkant kasdienio vartojimo prekes, kaip pienas, duona, mėsa, pirkėjai lietuvišką kilmę vertina kaip privalumą, sieja su kokybe ir šviežumu.
„Vis tik kategorijose, kuriose prekės ženklas nėra toks svarbus, pavyzdžiui, kruopos, cukrus, pakankamai svarbiu kriterijumi išlieka jų kaina“, – pridėjo R. Keršienė.
Prekybos tinklo atstovai pastebi, kad lietuviškoms prekėms pirkėjai prioritetą teikia rinkdamiesi šviežius maisto, ypač pieno produktus – pieną, kefyrą, varškę. Bakalėjos prekių kategorijoje pirkėjai lietuviškoms prekėms prioritetą teikia miltų, alaus, geriamo vandens kategorijose.
Pasiteiravus, kokių maisto produktų galėtume Lietuvoje gaminti daugiau, prekybos tinklo atstovė paminėjo specialius mitybos poreikius tenkinančius produktus, pavyzdžiui, maistą vegetarams, veganams. Taip pat norėtųsi daugiau naujovių tose prekių kategorijose, kur ir taip dominuoja lietuvių gamintojų produkcija, pavyzdžiui, pieno sektoriuje.
Siūlo pagalvoti ne tik apie maisto produktus
Panaši situacija karantino metu su lietuviškos produkcijos pardavimais buvo ir prekybos tinkle „Norfa“. Bendrovės atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad ir prieš karantiną ir po jo tarp lietuviškų prekių populiariausi ir toliau išlieka duonos, pieno produktų ir mėsos gaminiai.
„Žemės ūkis Lietuvoje yra pakankamai išvystytas, todėl didelių trūkumų nejaučiame, gal tik galėtų daugiau būti užauginama uogų, bet mūsų klimatas nepastovus ir sudėtingas, todėl sunku būti daugiau jų reikalauti“, – kalbėjo pašnekovas.
Sunku pakeisti ir sezoniškumą, dėl kurio kartais parduotuvėse tenka pirkti importuotas daržoves ar vaisius, kol neprasideda vietos sezonas.
D. Ryliškis kartu paminėjo, kad karantinas leido pamatyti, kad šalies viduje turėtume apsirūpinti ne tik maisto produktais.
„Apsauginės kaukės, dezinfekcinis skystis, vienkartinės pirštinės – šių produktų buvo jaučiamas trūkumas, o ir kainos buvo iškilusios. Norėtųsi, kad ir mes gamintume pakankamai šios produkcijos. Būtent karantino metu visos šalys susimąstė, kad šiuo klausimu nereikėtų būti priklausomiems nuo kitų“, – akcentavo pašnekovas.
Badauti neteks
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas Albertas Gapšys ramina, kad Lietuvoje maisto produktų net ir atėjus antrai pandemijos bangai ar sutrikus tarptautinei tiekimo grandinei neturėtume pritrūkti.
„Pirmas karantino pavyzdys parodė, kad visų produktų turime pakankamai. Gali, pavyzdžiui, pritrūkti kiaulienos, bet tada jau ją reikėtų keisti į jautieną. Tai išsprendžiamas dalykas“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, net ir blokados laikais lietuviai sugebėjo išsimaitinti ir maisto produktų šalyje netrūkdavo.
„Mūsų šalies poreikiai žemės ūkio produkcijos yra iš esmės patenkinami beveik visose kategorijose, išskyrus mėsos, nes kiaulienos užsiauginame tik pusę, kiek reikėtų. Tiesa, dar ir daržovių ir vaisių suvartojame daugiau nei užsiauginame, bet tai susiję su produktais, užaugintais šiltuose kraštuose“, – aiškino ekspertas.
Jei taip nutiktų, kad nepavyktų atsivežti šiltųjų kraštų vaisių ar daržovių, juos taip pat tektų keisti Lietuvoje užauginta produkcija.
„Iš esmės, kai užsidarė sienos, prekybos centruose pajautėme tik kiaulienos trūkumą. Tačiau jos yra Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, tai žiūrint į ateitį, jei prekyba tarp ES šalių nenutrūktų, Europoje kiaulienos turime pakankamai. Iš kitos pusės, žinoma, galėtume pasistengti, kad Lietuvoje būtų auginama daugiau kiaulių“, – svarstė jis.
Pasak A. Gapšio, dar prieš trisdešimt metų Lietuvoje sugebėjome jų pakankamai užsiauginti ne tik sau, bet ir eksportuoti. Tačiau maždaug prieš 15 m. nukritus javų kainai, dalis ūkininkų nusprendė ne jais maitinti ir auginti kiaules, bet tiesiog auginti javus ir juos parduoti.
„Prie visko prisidėjo ir afrikinis kiaulių maras ir su juo susiję ribojimai ūkininkams. Norint, kad kiaulininkystė atsistatytų, reikėtų valstybės paramos žemdirbiams, kad jie būtų suinteresuoti auginti kiaules. Javų kainos yra stipriai nukritusios, todėl investavus į pažangias technologijas ir modernias fermas, šis metas būtų geras naujai pradžiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie žemės ūkio produkcijos plėtrą, A. Gapšys pridėjo, kad tam tikrose srityse didinti produkcijos galbūt nebereikėtų, arba reikėtų pajėgas nukreipti į pridėtinės vertės kūrimą – maisto produktų gamybą iš žaliavos. Pavyzdžiui, šiuo metu grūdų užsiauginame 3–4 kartus daugiau nei šalies vidaus poreikis, tačiau didelė dalis javų tiesiog eksportuojami.
„Javų eksportas yra primityviausias eksportas. Reikėtų pagalvoti apie pridėtinės vertės kūrimą“, – tęsė jis.
Būtent tai matyti pieno sektoriuje, kur pieno primelžiame du kartus daugiau nei reikia vidaus vartojimui, tačiau kartu eksportuojame daug jau perdirbto pieno produktų.
„Reikia galvoti, kaip kurti pridėtinę vertę, bet kartu nėra lengva konkuruoti eksporte, nes visur didelė konkurencija. Pavyzdžiui, grūdus daug lengviau eksportuoti nei miltus ar makaronus. Europa užpildyta šiais produktais. Visgi paskutiniu metu matome, kad net ir javų sektoriuje konkurencija didėja“, – pastebėjo A. Gapšys.
