Pašnekovo teigimu, Lietuvos žemės ūkis didžiausią krizę per pastaruosius 16 metų, kol esame Europos Sąjungos dalimi, išgyveno per paskutinius tris metus, kai dėl nedėkingų orų ūkininkai prarado nemažą dalį derliaus, o tai turėjo didelės įtakos ir žemės ūkio technikos rinkai.
„2017 metai buvo ypač lietingi, paskendo didelė dalis derliaus, likusi dalis buvo prastos kokybės, o 2018 ir 2019 m. ūkius kankino sausra. Į žemės ūkio techniką ūkiai investuoja iš pelno, o perkamoji galia 2019 m. Lietuvoje buvo žemiausia per šiuolaikinio žemės ūkio istoriją“, – teigia G. Kvietkauskas.
Pasak jo, matydami nedėkingą situaciją rinkoje, „EWA“ pernai metais ėmėsi kaštų optimizavimo ir išlaidų mažinimo procesų, kurie, kaip parodė dabartinė situacija, leido tinkamai pasiruošti atėjus krizei bei kitaip, nei daliai Lietuvos verslo, nesitaikyti į žmogiškųjų resursų mažinimą.
„Šalyje paskelbus karantiną, šoką patyrė visas verslo sektorius, ne išimtis ir žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės. Tačiau mes tiek į praėjusių metų lokalią agrosektoriaus krizę, tiek į šių metų karantiną pažvelgėme kaip į laikiną iššūkį. Versle visada būna duobių ir pakilimų, todėl mums svarbiausiu prioritetu tapo išlaikyti žmones. Neprarasti serviso, pardavimų kompetencijų, nes žemės ūkio technikos verslas yra pagrįstas asmeninių santykių tarp įmonės, jos darbuotojų, pardavėjo ir galutinio pirkėjo. Tokie santykiai atsiranda ne per vienerius metus. Kartais traktoriaus pardavimas gali užtrukti ir du metus. Todėl supratome, kad žmonių kaita yra pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti įmonei, puoselėjančiai ilgalaikius santykius su savo klientais“, – pasakoja G. Kvietkauskas.
Galvoja apie ateitį
Šiuo metu „EWA“ dirba 70 nuolatinių darbuotojų, kuriuos, pasak įmonės vadovo, ne tik pavyko išsaugoti, bet ir sutelkti dar efektingesniam darbui.
„Kad ir koks sunkus laikmetis, nusprendėme jokiu būdu neišsižadėti savo darbuotojų ir nemažinti jiems algų. Mums svarbu, kad pasibaigus šiai krizei, liktų ar net sustiprėtų darbuotojų kompetencijos. Dabar į šią situaciją ateiname su sustiprėjusia ir vieninga komanda. Visos krizės anksčiau ar vėliau baigiasi, atsistoti ant kojų reikės, o verslo varomoji galia yra žmonės, kurie jį ir kuria“, – teigia G. Kvietkauskas.
Pašnekovas sutinka, kad šalį sukausčius karantinui, daugelis verslininkų stipriai nukentėjo ir kartais atsisakyti darbuotojų tapo neišvengiama. Visgi, pasak jo, egzistuoja ir tokia dalis verslo, kuri, prisidengdama esama situacija, mažina algas arba atleidžia savo darbuotojus.
„Tiems, kas nebuvo pasiruošę ir neturėjo panašių patirčių, išgyventi šį momentą tikrai yra sudėtinga. Tačiau manome, kad sąžiningas ir sąmoningas verslas neturėtų nukreipti strėlių į savo darbuotojus. Dabar matome, kad tikrai yra nemažai verslų, kurie piktnaudžiauja koronaviruso pandemija tam, kad galėtų pagrįsti algų mažinimą, atleidimus iš darbo ir pan.
Visa tai pasimatys tada, kai tokie verslai pradės jausti kūrybinio potencialo stygių, nes tiesiog nebeturės žmonių, kurie tą procesą galėtų užtikrinti. Na, o ir patys darbuotojai nebenorės grįžti į darbo vietą, kurioje su jais buvo pasielgta nesąžiningai. Verslas prasideda nuo žmonių, todėl negalima švaistyti savo brangiausio resurso. Tie, kas šiuo metu elgiasi drastiškai, matyt, negalvoja apie savo ateitį“, – sako G. Kvietkauskas.
Toks pat darbas, tik su mažiau resursų
Tam, kad įmonė ir toliau sėkmingai tęstų veiką, o darbuotojai išsaugotų darbo vietas, pasak „EWA“ vadovo, teko taupyti, tačiau ne darbuotojų algų sąskaita.
„Dar 2019 metais pradėjome taupyti ten, kur galėjome. Pavyzdžiui, taikome saikingesnę rinkodarą, optimizavome daugumą rutininių procesų. Dalį paslaugų, kurias pirkdavome iš išorės, pradėjome daryti patys. Dirbdami kriziniu laikotarpiu, pastebėjome ir pačių darbuotojų savimonės augimą. Matome, kad daugelį procesų, net ir skirdami mažesnius kaštus, galime atlikti lygiai taip pat efektyviai, kaip ir dirbant normaliomis sąlygomis“, – tikina G. Kvietkauskas.
Pasak jo, kūrybiškesnis požiūris į darbą ir prisitaikymas prie esamos situacijos leidžia norimą rezultatą pasiekti ir kitomis priemonėmis.
„Pavyzdžiui, balandžio 2 d. turėjo startuoti didžiausia Lietuvoje žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“. Žinoma, dėl karantino kaip ir visi kiti renginiai, ji buvo atšaukta. Tačiau tai mūsų nesustabdė – savo socialiniuose kanaluose suorganizavome virtualų technikos pristatymą. Kaštai, nepalyginamai mažesni, tačiau tai ta pati technika, kurią ir norėjome parodyti klientams“, – pasakoja pašnekovas.
G. Kvietkauskas sako, kad dabar įmonėje darbas vyksta laikantis visų įmanomų saugumo priemonių: tie, kas turi galimybę, dirba iš namų, o aptarnaujantis personalas užtikrina net ir klientų apsaugą.
„Praktiškai visa administracija dirba nuotoliniu būdu ir tik ypatingais atvejais atvyksta į darbo vietą. Žinoma, negalima sakyti, kad tai neapsunkina darbo su klientais. Žemės ūkio technika nėra pigi, todėl sunku pagalvoti, kad klientas pirks traktorių prieš tai jo neišbandęs. Dabar su klientais bendraujame skambučiais, tačiau, jei reikia susitikti gyvai, pasirūpiname ne tik savo darbuotojų apsauga – apsauginėmis kaukėmis, pirštinėmis, bet ir duodame apsaugos priemones klientams. Serviso tarnyba vyksta remonto darbams į ūkius, tačiau stengiamės išvengti tiesioginio kontakto su klientu. Darbuotojams esame palikę galimybę atsisakyti susitikti su klientu, jei pastarasis nenori ir nesilaiko saugumo“, – pasakoja „EWA“ vadovas.
Kokią įtaką žemės ūkiui turės koronaviruso pandemija?
G. Kvietkauskas sako, žemės ūkis yra mažiausiai iš visų verslo sektorių paveikus ekonominėms krizėms. Pasak jo, skirtingai nuo kitų verslo šakų, kuriose pajamas, pelną ir išlaidas įprastai skaičiuojama kiekvieną mėnesį, ūkininkai vertina visus metus, todėl net ir karantinas visų metų kontekste gali padaryti tik minimalią žalą.
„Žemės ūkis susideda iš keleto pagrindinių šakų: augalininkystė ir gyvulininkystė. Nei viena iš šių šakų tiesioginės neigiamos įtakos dėl viruso neturėtų pajausti. Pavyzdžiui, grūdų derlius jau yra laukuose, pasėtas pernai rudenį arba sėjamas šiuo metu, netrukus prasideda pavasarinė sėja. Tuo pačiu ciklu vykta ir aptarnaujamojo sektoriaus darbai – ūkiai aprūpinami technika, trąšomis ir pan. Grūdų derlius bus nuimamas liepos-rugpjūčio mėnesiais, tikiuosi, kad apie karantiną jau busime pamiršę, o jei ir ne – derlių vis tiek reiks nukulti. Ta pati situacija ir su daržovių ir gyvulių augintojais. Paprastai kalbant, gamta nelaukia, kada praeis karantinas. Nereikia pamiršti, kad žemės ūkis ir jį aptarnaujantys verslai yra maisto gamybos grandinės pradžioje – o žaliavos maisto pramonei tiekimas jokiu būdu negali sustoti net ir siaučiant pandemijai“, – sako G. Kvietkauskas.
Pašnekovas sako, kad vienintelius neigiamus dalykus įžvelgiantis dėl finansavimo šaltinių arba tiesioginio susirgimo atvejų.
„Jei ūkiams bus sunku pasiekti skolintą kapitalą, natūraliai jų perkamoji galia bus mažesnė. Jei ūkis susirgs, tada – taip pat rizika. Visgi, paradoksalu, bet žemės ūkis nevisiškai paklūsta ekonomikos ciklų bangoms. Nesvarbu, ar krizė, ar ne, žemės ūkyje pagrindinis sėkmės faktorius yra palanki gamta. Panašu, kad šių metų orų prognozės yra pozityvios, tikimasi gero derliaus, o ir kainos yra palankios“, – teigia verslininkas.
Kas laukia žemės ūkio technikos pardavėjų?
Tai, kad per tris pastaruosius metus žemės ūkio rinka išgyveno stagnaciją, pasak G. Kvietkausko, tai suformavo ženklų investicijų į žemės ūkio techniką vakuumą, kuris per artimiausius metus turėtų sprogti.
„Ekonomiškai atsigaunat ūkiui kaip vienetui, po truputį juda ir investicijos. Ar 2020 metai yra „sprogimo“ laikotarpis – kol kas abejoju, nes prie visų problemų dar turime ir situaciją su ūkių finansavimo šaltiniais, kai nuo pernai metų Lietuvos rinka išgyvena bankų konkurencinę krizę, o tai turi įtakos ir mūsų klientams, kurie ne visada gali įsigyti techniką dėl susiformavusio atsargesnio bankų požiūrio į žemės ūkį, – teigia pašnekovas. – Tokiais sunkiai prognozuojamais metais labai svarbu, kad sklandžiai vyktų ES subsidijų žemės ūkiui įsisavinimo procesas.“
Tačiau, pasak jo, dabar rinkoje pastebimas technikos pardavimų augimas ir prognozuojami derlingi metai ūkininkams. Tai signalizuoja, kad stabilumas turėtų išlikti, o artimiausiais metais net ir sugrįžti į prieškrizinį laikotarpį.
„Mes patys santūriai vertiname 2020 metų planą. Skaičiuodami biudžetą, matėme santūrų augimą, bet kiek tai paveiks pandemija, priklausys nuo to, kiek laiko bus uždarytos kai kurios žemės ūkio technikos gamyklos Europoje. Faktas, kad dėl to tiekimo grandinėje gali atsirasti trikdžių – gali būti ne laiku pristatomos prekės, vėluojami užsakymai ir pan.
Visgi, pernykštė patirtis privertė atsargiai prognozuoti biudžetą ir preciziškai planuotis technikos atsargas, todėl dabar matome, kad net ir dabartinė situacija mūsų tiekimo grandinei didelės įtakos neturės. Jei šie metai bus geri visam žemės ūkiui, atsigaus ūkininkų perkamoji galia ir rudeninis derlius bus kokybiškas, galima prognozuoti, kad 2021 bus tie metai, kai žemės ūkio technikos pirkimai atsigaus ir grįš į stabilius laikus“, – sako G. Kvietkauskas.