Vis daugiau renkasi dirbti savarankiškai

„Verslios Lietuvos“ verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė pasakoja, kad šalyje pastebima tendencija – augantis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius.

„2018 m. savarankiškai dirbančių asmenų skaičius buvo 168 784. Pastebima, kad šis skaičius Lietuvoje kasmet palaipsniui vis auga. 2014 m. savarankiškai dirbančiųjų buvo 126864, 2015 m. – 139127, 2016 m. – 148389, 2017 m. – 160836, o 2018 m. – 168784“, – teigė specialistė.

Pasak I. Juozapavičienės, būtent darbas savarankiškai gali būti vadinamas populiariausia verslo forma Lietuvoje.

„Jei pastaruosius skaičius palygintume su įmonėmis, jas skirstant pagal darbuotojų skaičių, tai 2018 m. labai mažų įmonių, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų, buvo 72 980. Įmonių, kuriose dirbo 10–19 darbuotojų, buvo 7 682, tų, kuriose dirbo 20–49 darbuotojai, – 4 729, o įdarbinusių 50–249 žmonių – 2 327. Bendrovių, kuriose darbuotojų skaičius siekė 250 ir daugiau, skaičiuojama 381“, – vardijo pašnekovė.

Dar vienas ryškus lietuviško verslo bruožas – daugiausiai vyraujančios labai mažos įmonės.

Inga Juozapavičienė

Tarp pasirinkimo motyvų – mažesni mokesčiai

I. Juozapavičienė, paklausta, kodėl tiek daug tautiečių renkasi savarankišką darbą, išskyrė dvi priežastis – savarankiškumo siekį ir norą mokėti mažesnius mokesčius. Pastarasis variantas, ekspertės teigimu, žalingas ne tik valstybei, bet ir pačiai įmonei.

„Ar tai gerai? Jei dėl savarankiškumo, tuomet taip. Dirbant savarankiškai galima turėti veikimo laisvę, pačiam priimti sprendimus, ugdyti asmeninį verslumą. Jei ši forma pasirenkama dėl mažesnių mokesčių, tuomet tai nėra gerai, kadangi gali apriboti įmonės plėtrą ar paskatinti veikti šešėlyje“, – kalbėjo pašnekovė.

Nepaisant ryškių ir anksčiau įvardintų savarankiško darbo pliusų, specialistės teigimu, savarankiškai dirbantieji susiduria su šiam verslo tipui būdingais iššūkiais ir problemomis.

Grafikos dizainerio darbas
Foto: Shutterstock

„Savarankiškai dirbančiųjų socialinė apsauga yra mažesnė. Tokia forma veikiantys verslai – mažiau našūs ir ne tokie konkurencingi, lyginant su įmonėmis. Jų augimo lubos gana aiškios ir žemos“, – tvirtino „Verslios Lietuvos“ atstovė.

Susivienijimai – bendra nauda įmonėms

I. Juozapavičienės teigimu, įmonių susivienijimai – partnerystės, įmonių grupės, klasteriai – daug privalumų bendrovėms suteikiančios verslo formos.

„Tai suteikia galimybę gauti papildomą finansavimą, paskatina inovacijų diegimą, padeda pritraukti talentus ir investicijas. Tyrimai rodo, kad įmonėms susivienijus, galima paspartinti pajamų augimą, pagerinti įdarbinimo procesą ir produktyvumo augimą, kuris šiandien įmonėms tapo tikru iššūkiu“, – kalbėjo pašnekovė.

Tam pritaria ir įmonių grupės „BOD group“ komunikacijos vadovas Martynas Rusteika.

250 žmonių įdarbinusi ir 6 bendroves jungianti įmonių grupė šiandien vienija tris saulės technologijų įmones ir po vieną lęšių gamybos įmonę, kompaktinių diskų gamyklą bei vieną infrastruktūros bendrovę. Pasak M. Rusteikos, įmonių grupė siekia, kad visi jos nariai siektų bendrų tikslų vieningai.

„Visos bendrovės veikia kaip savarankiškos, nepriklausomos įmonės, kurias kontroliuoja valdančioji bendrovė. Įmonių grupės valdyba nustato visų įmonių plėtros strategiją ir veiklos rezultatų tikslus bei kontroliuoja, kad jų būtų laikomasi“, – tikino įmonių grupės atstovas.

Kaip pasakoja pašnekovas, tokia verslo forma sudaro sąlygas įmonėms greičiau augti, pritraukti daugiau ir kokybiškų specialistų bei veikti produktyviau.

„Valdančioji bendrovė užtikrina visų įmonių finansinių, nekilnojamojo turto, žmogiškųjų ir intelektinių išteklių efektyvų valdymą bei dalinimąsi jais. Taip užtikrinamas valdomų bendrovių spartesnis vystymasis, pagerinama sukauptų žinių ir patirties apykaita, grupės įmonės dalinasi bendrais inžineriniais resursais, gali efektyviau investuoti į nekilnojamą turtą ir pan.“, – teigė M. Rusteika.

Kalbėdamas apie resursų ir išteklių dalinimąsi tarp įmonių, kaip pavyzdį pašnekovas paminėjo neseniai iš Trakų rajono į įmonių grupės technologijų centrą perkeltą „Bod Lenses“ gamybą, kuri leido išnaudoti bendrą gamybinę ir logistikos infrastruktūrą.

Klasteriai – kad maži taptų stipresniais

Dar vienas iš pavyzdžių, kai įmonės veikia partnerystės principu, yra klasteriai. Pasak I. Juozapavičienės, jų nariai siekia suvienyti jėgas tam, kad būtų gaunama abipusė nauda, greičiau vyktų naujų produktų, paslaugų ar technologijų kūrimo procesai bei jų įvedimas į rinką, būtų skatinamos inovacijos bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Nors klasterių nariais gali būti ne tik įmonės, bet ir asociacijos bei universitetai, Lietuvoje jų yra apie 60. Kaip pastebi specialistai, šalyje vyrauja maži, iš 12–15 narių susidedantys, klasteriai.

Foto: Shutterstock

Vienas tokio įmonių ir institucijų susivienijimų pavyzdžių Lietuvoje – „Smart food“ klasteris. Šiuo metu jis vienija 27 narius, veikiančius maisto pramonės sektoriuje, kurie bendrai yra sukūrę daugiau nei 4000 darbo vietų. Pastarosios bendrovės didelę ar net didžiausią dalį savo gaminamų produktų eksportuoja.

Kaip pasakoja klasterio koordinatorius Giedrius Bagušinskas, „Smart food“ jungia smulkias ar vidutinio dydžio įmones ir taip leidžia joms sėkmingiau konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungoje.

„Būdamas skruzdėlės dydžio tu mažiau būsi pastebimas, bet jei skruzdės pasistato namą – skruzdėlyną – miške jos jau kur kas geriau matomos“, – klasterio naudą apibūdino pašnekovas.

Toks įmonių susivienijimas, kaip pasakojo G. Bagušinskas, padeda suburti verslus bei mokslo institucijas ir kuria jų bendrą tinklą. Tai tampa naudinga įmonėms-narėms, pavyzdžiui, šios gali įgyvendinti bendrus projektus ar kartu teikti paraiškas ES projektams.

G. Bagušinsko teigimu, klasteris įmonėms leidžia vykdyti bendrus pirkimus, turėti didesnę derybinę galią ir sutaupyti.

„Pavyzdžiui, įmonės gali pirkti žaliavas, paslaugas, dėl kurių visos derasi kaip didelis vienetas. Taip bendrovės išlošia finansiškai“, – pavyzdį pateikė atstovas.

Ne mažiau svarbus ir tinklo narių tarpusavio bendradarbiavimas, pavyzdžiui, švietimo įstaigų ir įmonių. Pašnekovo teigimu, tai leidžia spręsti įmonių grupei aktualias bendras problemas, o neretai – mažesniais kaštais.

„Maisto sektoriuje veikiantiems verslams tampa svarbu išspręsti įvairias problemas, pavyzdžiui, kaip prailginti produkto gyvavimo laikotarpį nenaudojant chemijos, kaip pagerinti jo skonines savybes ir pan. Būtent mokslo institucijos ir ten dirbantys žmonės savo įrankiais ir patirtimi padeda spręsti šiuos uždavinius“, – kalbėjo G. Bagušinskas.