Tik po nepriklausomybės atgavimo įsikūrusi baldų įmonė „Narbutas“ Lietuvos rinkai pirmieji pristatė kompiuterinį stalą, o šiandien, beveik po 30 metų gamybos, siūlo naujoviškus akustinius baldus, sulaikančius garsą. Kas laukia ateities baldų rinkos – belieka spėlioti.

Papasakokite, kaip iš fiziko tapote baldų gamintoju?

Po nepriklausomybės buvo metas, kai visi galvojome apie verslą. Aš tada buvau atsakingas už lazerinių ir optinių stalų gamybą, bet pasirodė kompiuteriai ir taip gimė idėja pradėti gaminti kompiuterinius stalus. Nors kaip baldas gal jis ir ne pats patraukliausias, bet buvo noras daryti savo verslą.

Būdamas fizikas, turėjote pakankamai žinių, kaip sukurti stalą?

Tikru mokslininku niekada nebuvau, be to, norint vadovauti kažkokiam verslui, nebūtina būti jo specialistu. Fiziką bestudijuodamas išmokau mokytis ir logiškai mąstyti ir visa tai padėjo.
Gamyba – paprasčiausias dalykas versle, bet sunkesnis dalykas yra rinkodara, o pats sudėtingiausias – kaip vadovauti žmonėms ir juos suburti.

Esate pasakęs, kad kompanija veiklos pradžioje negalėjo sukurti itin gerų sąlygų, bet jūs pažadėjote, kad kompanija rūpinsis savo darbuotojais. Įsikūrėte 1991 m. Iš kur jau tada žinojote, kaip svarbu rūpintis savo darbuotojais?

Man tai atrodo natūralu, augau šeimoj su tokiomis vertybėmis.

Kaip jūs rūpinatės darbuotojais?

Šiandien mūsų kompanijoje dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, tai mano rūpinimasis darbuotojais transformavosi į mūsų vertybes, kurias turime ir kuriomis tikime. Pirma vertybė – žmogus ir pasitikėjimas. Svarbu, kad žmogus pasitikėtų kompanija, o ji – žmogumi. Kita vertybė – atsakomybė, abipusė, tiek iš kompanijos, tiek iš žmogaus.

Petras Narbutas

Šiandien baldus gaminate Ukmergėje. Vis girdime, kad mažesni miestai tuštėja. O kaip situacija Ukmergėje?

Kai priėmėme sprendimą statyti fabriką Ukmergės rajone, ten gyveno 31 tūkst. žmonių, o šiandien – 22 tūkst. Per tą laiką, nuo 2005 m. sumažėjo beveik trečdaliu. Bet ji sparčiai plečiasi ir praėjusiais metais Ukmergės rajonas sumažėjo kiek mažiau nei dviem šimtais žmonių. Esu tikras, kad šiais metais bus padidėjimas. Šiuo metu gamykloje dirba aštuoni šimtai žmonių, o kitais metais planuojame sukurti dar keturis šimtus darbo vietų. Tik bijau, kad ukmergiškių neužteks.

Daug kalbama Lietuvoje apie mažai perdirbamą tekstilę. Gal jūs turite planuose tokią naudoti savo gaminiuose?

Matote, mes gaminame įvairios gamybos baldus. Tekstilę naudojame kėdėse, ją pačią perkame. Daug perdirbtų medžiagų nenaudojame, bet naudojame perdirbtą plastiką. O plačiausiai naudojam medienos drožlių plokštes, kurios gaminamos praktiškai iš šiukšlių.

Kalbama daug apie žiedinę ekonomiką. Ar turite sugalvoję mechanizmų kaip joje dalyvauti?

Manau, kad verslas negali būti atsakingesnis nei yra vartotojai. Paprastai, viskas kainuoja papildomai ir žiūrim, kiek vartotojai gali mokėti. Mums tai rūpi, tačiau visi šie dalykai dar tik ateityje.

Jūs komunikuojate, kad gaminate ilgalaikius baldus. Ar mūsų vartotojiškame pasaulyje žmogui yra svarbu, kad baldas būtų ilgalaikis?

Mes gaminame biuro baldus ir 99,9 proc. vartotojų yra įmonės. Kai kalbame apie ilgaamžiškumą, tai daug kas galvoja apie daiktą kaip apie amžiną, bet gi kartais norisi pasikeisti. Tas pats ir su biuro baldais – keičiasi ir mados, ir technologijos. Įmonėse baldai dažniausiai pasensta morališkai, o ne fiziškai.

Galėtumėte papasakoti, kaip atrodė baldai, kuriuos gaminote prieš 30 metų ir kaip jie atrodo dabar?

Mes pradėjome nuo stalo kompiuteriui – tas stalas susidėjo iš dviejų stalų – stalo rašymui ir stalo darbui su kompiuteriu. Dar buvo lentynėle spausdintuvui, lentynėlė susidėti dokumentams. Tada kilo idėja, kad norint prie to stalo patogiau judėti, reikia kėdės su ratukais – niekas tokios tada negamino. Kompiuteriai augo didėjo, vėliau mažėjo, o šiandien išvis žmonės nebenori stalų, nori judėti. Mes dabar gaminame ne be baldus, o biurų erdves.

Ko iš esmės reikia šiuolaikiniam žmogui biure?

Gerai jaustis, beveik kaip namie ir kad nebūtų per daug garsu. Reikia sukurti atmosferą.

Jūs taip pat siūlote tylaus kambario įkūrimą su akustiniais baldais. Gal galite plačiau papasakoti?

Tai tokios erdvės, kuriose nors visiškos tylos nėra, bet ten yra tyliau, įmanoma geriau susikaupti. Visiškos tylos nėra, nes ji neigiamai veikia. Tai tokia tyla, kad būtų geriau pakalbėti ramiai.

Žinau, kad šių metų konkurse „Red dot“ jūsų gaminiai laimėjo dizaino apdovanojimą. Kuo komisiją sužavėjo jūsų baldai?

Sunku pasakyti. Dizaino apdovanojimas pelnomas už kompleksinius dalykus – naujovišką paskirtį, dizainą, išvaizdą. Čia buvo visko visuma.

Jei mintimis nusikeltume 10–15 metų į priekį. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip biuro baldai atrodys ateityje?

Pasaulis greitėja. Aš nežinau, kas bus po tiek metų. Nežinau, kokie žmonės tada gyvens. Yra dalykų, kurie netinka. Ateina dirbtinis intelektas, ar apskritai liks poreikis baldams? Sudėtinga, kai kuriam strategijas penkiems metams į priekį, o nuo idėjos iki produkto įgyvendinimo kartais ir treji metai praeina. O per tiek gali labai daug pasikeisti.

Kokius iššūkius ir tikslus sau, kaip atsakingai įmonei, esate išsikėlę?

Noriu pasakyti, kad nėra atsakingo verslo. Kas yra verslas, kas yra įmonė? Ar registro įrašas, pastatas, įrengimai? Ar tai žmonės? Kai kokį sprendimą padaro įmonė, mes galime sakyti, kad tai atsakinga įmonė. Ne, yra atsakingi žmonės. Aš manau, kad atsakingi turi būti visi žmonės, ne tik verslininkai.