„Vikondos“ koncerno valdybos pirmininkė ir akcijų paketo valdytoja J. Blažytė tikina, kad verslo pasaulį labiausiai kritiškai vertina politikai, o tokį neigiamą vertinimą perima ir visuomenė. Vis dėlto, pasak verslininkės, gerovės valstybė neįmanoma be stiprios ekonomikos, o taip pat ir inovatyvių verslų – tik tada bus padėtas gerovės pagrindas, apie kurį vis dažniau kalba aukščiausi šalies politikai.

Kai JAV kalba apie tai, kas sukūrė Ameriką, jie prisimena ne tik prezidentą George Washingtoną, bet ir bankininkus Rockeffelerius, Morganus. Jei kalbėtumėme apie 1990 m. Lietuvą ir jos sukūrėjus, kiltų visokių visuotinių pasmerkimų. Kaip manote, kodėl mes taip demonizuojame verslą?

Manau, tikrai ne visi žmonės taip mano, bet kritinė masė – tikrai. Matau tik tokias tendencijas, kad politikai mėgsta demonizuoti verslą, nes labai nepatogu pripažinti, kad atėjau valdyti valstybės visai nesuprasdamas, ką reikia daryti. Bet labai patogu pasakyti, kad dėl visko kaltas verslininkas – kad jis mažai dalijasi. Vyksta toks atsakomybių ping-pongas tarp politikų ir verslininkų, kai pirmieji perkelia visą atsakomybę už bėdas būtent mums, verslininkams. Tada ir formuojasi tas nelabai geras įvaizdis.

Ar jums svarbu, ką apie jus mano žmonės kaip apie verslininkę?

Svarbu, ką mano verslo partneriai – tie žmonės, su kuriais turiu reikalų, nes nuomonė apie mane gali daryti įtaką mano veiklai. O kodėl turėtų rūpėti svetimų žmonių nuomonė – nežinau.

Pastaruoju metu labai madinga kalbėti apie gerovės valstybę. Kaip jūs manote, ar jūsų koncerne dirbantys daugiau nei 800 darbuotojų jau gyvena tokioje valstybėje?

Mūsų koncerno darbuotojai yra ir Lietuvos dalis, tai jie gyvena kaip ir likę žmonės. Todėl nesinori išskirti koncerno darbuotojų kaip atskiros žmonių grupės ar lipdyti kažkokias etiketės.

Ko, jūsų manymu, reikia, kad Lietuva taptų gerovės valstybe?

Gerovės valstybė turi turėti pamatą – ekonominę gerovę. Jei valstybė neturės gero biudžeto, gerovės nebus. Pamirštame svarbiausią dalyką – pamato kūrimą. O pamatą sukurti gali verslas, investicijos, aišku ir valstybės galėtų nurodyti verslui kryptis, kuriomis jie galėtų judėti. O vėliau ant pamato galima statyti ir vertybes – lygybę, teisybę. Tačiau kai nėra pinigų, lozungai neveiks, nes skamba jie gražiai, o realybė – kitokia.

Ar daug žmonių iš jūsų įmonės ateina ir paprašo duoti papildomo darbo, kad galėtų daugiau užsidirbti?

Taip, žinoma, yra tokių darbuotojų, kurie nori užsidirbti papildomai. Ir jie gauna iš mūsų teigiamus atsakymus. Darbuotojų dabar apskritai trūksta. O jei geras darbuotojas nori dirbti papildomai už papildomą užmokestį – mes labai atviri tam. Manau, kad apie penktadalis žmonių pasiprašo papildomo darbo ir jiems tos galimybės suteikiamos – tik svarbu išmokti kažką naujo, pavyzdžiui, dirbti su robotizuota įranga.

Ar yra tokių žmonių, kurie tiesiogiai kreipias į jus ir prašo finansinės pagalbos?

Tokius prašymus priima mano sekretorė ir labdaros fondas. Pastaruoju metu mes turime kelias pagalbos strategijas ir kryptis, ties kuriomis dirbame, ir per daug nesiblaškome – šiuo metu fokusuojamės ties švietimu.

Tai jums svarbiau duoti žmogui meškerę, o ne žuvį?

Ne tik meškerę duoti, bet ir išmokyti žvejoti, nes galite ją turėti, bet nemokėti.

Gyvename permanentinio mokesčių keitimo laikotarpiu – jis niekaip nesibaigia. Ar įmanoma tokiu mokesčių keitimu sukurti ekonominę gerovę?

Tiesą sakant, mūsų valstybė man dabar panaši į lėktuvą, kuris skrenda autopilotu. Toks jausmas, kad nebematome jokių idėjų. Tiesiog didiname mokesčius, nes pensininkai skundžiasi. Mokytojai pastreikavo – vėl didina mokesčius. Tarsi valdžios regėjimo laukas susitraukė iki mažiausio taško. Valstybė labiau kenčia nuo idėjų bado, o ne nuo pinigų.

Jūs gynėte individualia veikla užsiimančius žmones. Kodėl susirūpinote jų interesais?

Dažnai tenka aiškinti, kad man rūpi ne tik įmonė, bet ir valstybės ateitis. Žmonės, užsiimantys individualia veikla, yra aukso fondas, nes jie prisiima atsakomybę už savo gyvenimą, prisiima riziką, nors neturi jokių gynėjų ar profsąjungų – jie tiesiog dirba. Todėl suvienodinti juos su tais darbuotojais, kurie turi garantijas ir gynėjus, yra neteisinga. Man atrodo, kad individuali veikla yra lyg tiltas nuo samdomo darbo iki verslininko – samdomame darbe rizikos nedaug, versle – labai daug, o individuali veikla yra kažkur per vidurį.

Mąstytojas Charles Handy yra pasakęs, kad žmogus turi ne etato ieškoti, o formuoti savo portfelį.

Aš taip pat darbuotojams sakau, kad reikia ieškoti ne darbdavio, o darbo.

Kokia darbuotojo savybė jums labiausiai nepatinka?

Jei darbuotojas neatitinka lūkesčių, jis pas mus nedirba. Susitinki, suderini vertybes ir požiūrius, jei tinka – tai puiku, jei ne – einame skirtingais keliais.

Ką reikia mokėti, kad įmonė išsilaikytų globalioje rinkoje?

Reikia mokėti valdyti informaciją – žinoti, kas vyksta pasaulyje ir kur link jis juda. Jei anksčiau reikėjo daugiau dirbti, dabar reikia daugiau galvoti ir šnipinėti viso pasaulio masteliu. Reikia taikytis prie tų pokyčių, tirti rinką, suprasti, kas kokius produktus mėgsta ir gamina. Stebim ne tik rinkas, bet ir bendraujame su gyventojais. Tiesiog reikia domėtis.

Kiek valstybė galėtų prisidėti prie šio proceso?

Tai pagrindinis komercijos atašė darbas, tačiau tam neskiriamas pakankamas dėmesys. Negaliu tiksliai pasakyti, bet JAV mes turime kelis komercijos etašė, o Izraelis, pavyzdžiui, turi apie 40. Kitos šalys turi dešimtimis kartų daugiau komercijos atašė užsienio šalyse, o mes turime tik krūvas valdininkų, kurie neatlieka reikalingiausio darbo.

Kiek kartų per metus jus pakviečia į Seimą ar Užsienio reikalų ministeriją kalbėti apie šiuos dalykus?

Negaliu skųstis, nes tikrai kviečia, tik kyla klausimas dėl ko: ar tikrai nori padėti, ar tam, kad užsidėtų varnelę į ataskaitą. Toks jausmas, kad daugiau dėl varnelių.

Kiek jūs turite investuoti į aukšto lygio vadybininkus jūsų įmonėje? Nes prieš 30 metų vienas ir tas pats žmogus buvo ir krovikas, ir buhalteris, ir vadovas.

Priklauso nuo verslo specifikos. Mūsų verslas yra vidutinių technologijų profilio verslas. Vis dėlto darbuotojus reikia mokyti ne tik technologinių, bet ir komunikacijos, ir psichologijos įgūdžių, tai investuoti būtina. O jei nesinori investuoti, reikia tada brangiai pirkti. Kai kurie pyksta, kad vadovų atlyginimai labai dideli, bet jų tokia kaina rinkoje. Jei valstybė būtų daugiau investavusi į vadovų ruošimą, jie nebūtų tokie brangūs.

O žmonės noriai važiuoja į Kėdainius?

Viskas – pinigų klausimas. Kažkas sako, kad regionuose yra pigiau dirbti. Priešingai – kaip tik mes turime mokėti didesnius atlyginimus, kad darbuotojai atvažiuotų pas mus dirbti. Vis tiek žmonėms reikia palikti šeimą Vilniuje, išsinuomoti ar nusipirkti butą Kėdainiuose. Dauguma regioninių darbuotojų yra mobilūs ir jų išlaidos yra didesnės.

Jei jus pakviestų į mokyklą, kurioje vaikai svajoja tapti valdininkais, kokius argumentus sakytumėte, kad vis dėlto geriau būti verslininku?

Aš nenorėčiau agituoti būti verslininku, nes žmogus turi turėti prigimtines savybes tam, o jei nėra iš vaikystės išvystytas atsakomybės jausmas, sugebėjimas ir pasiryžimas dirbti neskaičiuojant darbo valandų – žmogus tada turi rinktis lengvesnį darbą. Nersi į verslą nepasiruošus – susigadinsi sveikatą ir gyvenimą.

O kas jus motyvuoja užsiimti verslu?

Man tai – kūryba. Kuri projektus, komandas. Pinigai buvo svarbu pirmaisiais metais, kai pradėjome. Pirmiausia turėjome patenkinti materialinius poreikius ir tai buvo svarbu, kol mes užsitikrinome normalias ir komfortiškas gyvenimo sąlygas. Vėliau kyli Maslow piramide aukštyn ir atsiranda savirealizacijos poreikis.

Dauguma žmonių svajoja turėti daug pinigų. Kai gauna daug pinigų, dažnai juos greitai ir praranda. Kas jums pinigai?

Pinigai – instrumentas poreikiams tenkintis. Materialius jau esu patenkinus, o dabar laikas savirealizacijai. Kai turi pinigų, gali kurti naujus projektus ir nebebijoti rizikuoti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (82)