Tačiau kelionių organizatoriaus „Novaturo“ direktorė Audronė Keinytė nusiteikusi teigiamai ir užtikrintai pasakoja šiemet besitikinti daug geresnių įmonės rezultatų nei praėjusiais metais.
Būtent apie tai, kokius sunkumus pavyko įveikti turizmo sektoriui, kaip šiais metais keliausime ir kur galima įžvelgti teigiamų pokyčių, interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbamės su vieno iš didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių vadove.
– Turizmas – vienas iš labiausiai paveiktų pandemijos sektorių. Papasakokite, kaip pavyko išgyventi praėjusius metus ir kokiais sprendimais lengvinote įmonės padėtį.
– Ši pandemija tikrai paveikė visus sektorius. Nors kai kurie verslai sugebėjo rasti naujų galimybių ir pandemijos akivaizdoje išaugti, turizmas, deja, net atlikdamas pačius įvairiausius ir kūrybiškiausius sprendimus, neturėjo galimybės pagerinti savo rezultatų.
Visus praėjusių metų mėnesius gyvenome krizės valdymo nuotaikomis. Visi sprendimai ir veiksmai buvo nukreipti dviem kryptimis – likvidumo ir veiklos tęstinumo. Tai apima ir finansinių srautų kontrolę, finansavimo užtikrinimą, ir esamų įsipareigojimų, sutarčių peržiūrėjimą.
Vienas iš labai svarbių veiksmų buvo optimizuoti kaštus, peržiūrėti žmogiškuosius išteklius.
Tam, kad galėtume užtikrinti likvidumą ir veiklos tęstinumą, neišvengiamai turėjome daug dirbti ir su valstybe – naudotis visomis įmanomomis jos teikiamomis pagalbos priemonėmis, ieškoti tam tikrų bendrų susitarimų, kad šis verslas turėtų galimybę veikti.
Kartu turėjome daug dirbti, kad išlaikytume esamus klientus ar pasiūlytume jiems pačius geriausius sprendimus. Nuo kovo mėnesio buvo atšauktos beveik visos kelionės. Turizmo sektoriuje didžioji dalis kelionių įsigyjama iš anksto, todėl jau buvome pardavę didžiąją dalį 2020 m. vasarai. Taigi turėjome laiku, greitai ir operatyviai priimti racionalius ir klientams patogius sprendimus. Jiems buvo pasiūlyta pakeisti kelionę šiems metams už tą pačią kainą, pasirinkti kelionės kuponą arba susigrąžinti pinigus.
Taip pat stengėmės, esant bet kokiai galimybei, vykdyti veiklą. Jei tik leido atsakingų institucijų reguliavimas ir rekomendacijos, o labiausiai mūsų veiklą reglamentuoja Užsienio reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai, stengėmės visuomet pasiūlyti keliautojams tam tikrų atostogų krypčių.
Nereikia pamiršti, kad, be viso to, ruošėmės ateičiai, jog kuo greičiau galėtume pasiūlyti 2021 m. atostogų kryptis ir suformuotume visą paslaugų portfelį. Pernai pasiūlėme savo klientams poilsį Baltijos šalyse. Šis produktas buvo sėkmingas, tad žadame ir toliau vystyti.
Pandemijos kontekste labai aktualus klausimas – saugumas, todėl klientams pasiūlėme įsigyti naują paslaugą, kuri užtikrina galimybę pakeisti kelionę į kitą, jei prieš kelionę klientui patvirtinamas teigiamas koronaviruso testas.
– Kada supratote, kad pandemija – tai ne trumpalaikis sukrėtimas, bet bene vienas didžiausių iššūkių, iki šiol kilusių turizmo sektoriuje?
– Kad į turizmo sektorių atslenka juodoji gulbė, supratome jau vasario antroje pusėje, kai sužinojome apie viruso plitimą Italijos kalnuose. Todėl nuo pat karantino pradžios jau buvome maksimaliai susitelkę į krizės valdymą: turėjome daug klientų, likusių šalyse, kurios užvėrė sienas, reikėjo juos sugrąžinti. Taip pat jau turėjome didelį skaičių kelionių rezervacijų ateinančiam vasaros sezonui, todėl privalėjome intensyviai dirbti ir su šiais klientais.
Apie veiklos atnaujinimą tam tikra apimtimi galvojome nuo pat karantino pradžios. Ir kai tik pasidarė aišku, kad karantinas baigiasi birželio viduryje, nuo pat liepos pradžios pasiūlėme kelionių tomis kryptimis, kur galėjome vykti. Deja, jų buvo nedaug. Pavyzdžiui, kelionės vyko tik į Graikijos kurortus, bet gerokai mažesnėmis apimtimis nei įprasta vasaros sezonu.
Tikėjomės, kad veiklą galėsime vykdyti atsižvelgdami į tuo metu esamus ribojimus, bet, deja, pradžioje pandemijos Europoje buvo daug chaoso, o valstybių tvarkos keitėsi labai dažnai, teko nutraukti tam tikrus skrydžius. Šiandien jau turime visai kitokią situaciją. Tikriausiai buvo suprasta, kad judėjimas tarp šalių, jei yra griežtai reguliuojamas ir užtikrinamas keleivių saugumas, nedaro tokios didelės įtakos virusui plisti. Jei tokie judėjimo reguliavimai tarp valstybių, kokie yra dabar Europos Sąjungoje, būtų buvę vasarą, praėjusių metų rezultatai būtų buvę daug geresni.
– Jau kuris laikas kalbama, kad turime išmokti gyventi su virusu. Sunku prognozuoti, kaip situacija pasaulyje keisis. Ar gyventojai pasiryžę keliauti bei atostogauti ir sunkesnėmis sąlygomis, pavyzdžiui, esant prievolei atvykus į šalį pateikti neigiamą koronaviruso testą, dėvėti kaukes viešose vietose ar tada, kai restoranų ir barų veikla apribota?
– Naujoji realybė parodė, kad visko uždaryti ir apriboti tikriausiai negalime. Žmonės turi toliau keliauti, turi veikti ir verslas. Viso pasaulio ekonomika priklauso nuo to, kaip išmoksime gyventi su virusu ir prie jo prisitaikyti. Prasidėjusi vakcinacija yra didelis optimizmo pliūpsnis visam sektoriui, o tai reiškia, kad galime prognozuoti turizmo sektoriaus atsigavimą.
Net jei vakcinacija vyks sparčiai, tikime, kad ir toliau išliks tam tikrų saugumo reikalavimų, kurie bus taikomi turizmo ir su juo susijusių paslaugų sektoriui – nuo aviacijos vežėjų iki viešbučių. Galiu tik pasidžiaugti, kad visa turizmo infrastruktūra prisitaikė prie šios situacijos. Pati pernai aplankiau visas mūsų siūlomas kryptis, kad įsitikinčiau, kiek jos yra saugios, ir galiu drąsiai patvirtinti, jog atostogauti šią vasarą buvo galima saugiai užsienio šalyse – ir tuose pačiuose Kipro ar Graikijos kurortuose. Net ir tos kryptys, į kur negalėjome pasiūlyti kelionių (Turkija, Kanarai), puikiai prisitaikė prie naujos realybės.
Šiandien, jau praėjus nemažai laiko nuo pandemijos pradžios, kiekviena šalis išmoko pamokas ir priėmė tam tikrus sprendimus, norėdama reguliuoti turistų atvykimą: beveik kiekviena šalis reikalauja privalomo testo, kuris būtų atliktas prieš 48–72 valandas. Taip pat įvesti procedūriniai reikalavimai: užpildyti anketas, gauti QR kodus, turėti apgyvendinimą patvirtinančius dokumentus. Tai tik darkart parodo, kad turistus priimančios šalys rimtai vertina situaciją ir siekia pažaboti viruso plėtrą, labai griežtai kontroliuoja atvykstančiųjų srautus, siekdamos, jog virusas būtų maksimaliai suvaldytas.
– Paskutiniu metu vis daugiau lietuvių pamėgo keliones į egzotines šalis. Tačiau dalis jų iki šiol yra panaikinusios galimybes atvykti su turistinėmis vizomis. Ar galima tikėtis, kad artimiausiu metu galėsime atostogauti tik Europos Sąjungos šalyse?
– Praėjusių metų paskutiniai du ketvirčiai parodė, kad paprasčiausias ir lengviausias būdas – atostogauti Europos Sąjungoje, nes judėjimas tarp ES šalių ne taip lanksčiau reguliuojamas.
Trečiųjų šalių klausimas dar neišspręstas. Pagal Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas dar nepatariama vykti į trečiąsias šalis. Viena yra tai, kaip mūsų atsakingos institucijos pateikia rekomendacijas, kita – kaip į turistus žiūri juos priimančios šalys.
Taip, didžioji dalis tolimųjų kraštų vis dar atsargiai vertina turistų judėjimą ir atvykimą. Taigi šiandien dar nesinorėtų prognozuoti, kada ir kokia šalis atvers turistams savo sienas.
Savo portfelyje tikrai turėjome didelį skaičių egzotinių šalių, pavyzdžiui, Tailandas, Seišeliai, Vietnamas, Kuba, Meksika, Mauricijus, ir jos buvo populiarios. Matome, kad ir dabar susidomėjimas yra, žmonės išsiilgę egzotinių kraštų; tikimės, kad 2021–2022 m. žiemos sezonu jau turėsime galimybę pasiūlyti poilsį ir tolimosiose šalyse. Visgi šiandien tai yra daugiau mūsų lūkesčiai nei faktais paremta informacija.
Čia norėčiau priminti ir Turkiją bei Egiptą. Turkija vasaros sezono metu labiausiai pamėgta Baltijos šalių turistų, o Egiptas – žiemą. Labai tikimės, kad mūsų valstybės atsakingos institucijos priims teigiamų sprendimų, pašvelnins rekomendacijas ir kelionės į šias šalis galės vykti.
– Bendraujate su verslais atostogų šalyse. Kokios ten nuotaikos? Ar situacijai pagerėjus į mėgstamas atostogų vietas sugrįžę lietuviai neras bankrutavusių viešbučių ir restoranų?
– Visose atostogų šalyse situacija labai panaši. Žinoma, šiokių tokių skirtumų yra. Pavyzdžiui, kai lietuviai praėjusią vasarą negalėjo vykti į Turkiją, ten kelionės vyko iš Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos. Taigi šalis turistų srautą turėjo.
Kalbant bendrai apie viešbučius, po pirmojo karantino vieni nusprendė veiklą vykdyti ir atsidaryti, kiti – ne. Labai žavi tų, kurie nusprendė veikti, prisitaikymas ir adaptacija, kaip jie sugebėjo nesumažinti paslaugos kokybės.
Taip, didelė dalis viešbučių nusprendė dar neatsidaryti. Paklausa kaip reikiant sumenko, bet smuko ir pasiūla. Tačiau tai nereiškia, kad viešbučiai bankrutavo, tiesiog jie priėmė laikinų sprendimų ir keičiantis pandemijos situacijai keisis ir pasiūla.
– Jei visgi šiemet turizmo sektoriaus lauks tokie pat sunkūs metai kaip pernai, ar sugebėsite išsilaikyti dar vienus tokius metus?
– Kadangi vakcinacija jau prasidėjusi, tikimės, kad šie metai bus kitokie. Kitas dalykas – išmokome visas pamokas ne tik mes, bet ir valstybės. Iš pradžių buvo labai daug chaoso, nestabilių ir greitai kintančių sprendimų, kurie veikė mūsų veiklos galimybes. Tikiuosi, kad dabar sprendimai bus daug stabilesni ir atsiras galimybė šiemet veiklą vykdyti gerokai stabiliau. Taigi šiemet apimtys turėtų būti geresnės nei pernai.
Taip pat labai svarbus elementas esant pandemijai – valstybės parama. Svarbu, kad būtų priimami racionalūs sprendimai dėl subsidijų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams, nes ilgą laiką matėme, kad tokių verslų, kuriems taikoma valstybės pagalba, imtis buvo labai plati. Siūlome priskirti turizmą prie labiausiai nukentėjusių sektorių ir atitinkamai subsidijas turizmui vertinti individualizuotai. Parama turėtų būti pritaikyta visam sektoriui, neišskiriant nei mažų, nei didelių, nes dažnu atveju turizmo srityje nuo didelių priklauso mažų likimas.
– Tai kur ir kada lietuviai turėtų pradėti ruoštis atostogauti?
– Kas nenori keliauti toliau, galės ilsėtis Baltijos šalių kurortuose. Visgi mūsų pagrindinė veikla – išvykstamasis turizmas. Nuo vasario vėl bus siūlomos kryptys, kur galima keliauti šiomis dienomis, – Kanarų salos. Tikimės, kad galėsime ir slidinėjimą pasiūlyti. Laukiame valstybės atsakingų institucijų sprendimų ir galbūt atsiras galimybė pasiūlyti ir Egiptą, nuo balandžio mėnesio – Turkijos kurortus.
O vasarą, manau, galėsime atostogauti ES šalyse – Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Kroatijos, Juodkalnijos kurortuose.
– Praėjusiais metais dalis turizmo sektoriaus darbuotojų neteko darbų, dalis pasitraukė dėl neapibrėžtumo rinkoje. Kaip manote, ar situacijai dėl pandemijos susitvarkius ir turizmo sektoriui vėl pradėjus kilti, nebus susidurta su darbuotojų trūkumu, nes jie per šį sunkų metą galbūt įsitvirtins kitose srityse?
– Mūsų viena iš didžiausių stiprybių ir yra darbuotojai – didelė dalis jų ilgamečiai ir turintys didelį žinių bagažą šioje sferoje. Be to, jie buvo lojalūs ir įsitraukę į kelionių industriją. Darbuotojų atžvilgiu mes bandėme ieškoti pačių palankiausių sprendimų tiek darbuotojams, tiek įmonei. Stengėmės išlaikyti tą darbuotojų sukurtą vertę, kuri užtikrino mūsų konkurencinę stiprybę.
Sunkiausiu metu optimizuoti kaštų žmogiškųjų išteklių klausimu negalėjome maksimaliai, nes turėjome didelį krūvį darbų su esamais klientais ir rezervacijomis. Deja, visgi dalies darbuotojų negalėjome išlaikyti, tačiau esame nusprendę išlaikyti branduolį ir tą darome, kad būtume visiškai pasiruošę atnaujinti veiklą ir išliktume stiprūs.
Kalbant apie darbuotojų pritraukimą, reikia pripažinti, kad turint omeny universalias specialybes, tokias kaip rinkodara, teisė, turizmo sektorius dabar nepasižymi patrauklumu. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad krizės akivaizdoje kai kurie darbuotojai solidarizavosi ir nekvestionuodami trumpalaikės šio sektoriaus padėties drąsiai kartu ėmėsi krizės valdymo veiksmų ir toliau dirba koja kojon.
