Nors interviu cikle „Kava su vadovu“ T. Podvorski prisipažino esantis optimistas, visgi kartu jis prasitaria, kokiomis nuotaikomis planuoja gyventi ir ateinančius metus.

– Sakoma, kad kiekvienoje krizėje ar sunkume galima ieškoti ir gerų dalykų. Kalbant apie į pabaigą artėjančius šiuos metus, ar rastumėte teigiamų dalykų, ko padėjo išmokti pandemija?

– Kad ir kokia liūdna būtų patirtis, mažų mažiausiai ji duoda pamokų. Žinoma, kol kas sunku pasakyti, ar esame jos viduryje, ar dar tik pradžioje, kiek ji laiko tęsis, bet akivaizdžių pamokų jau yra.

Pirma, tai – darbas iš namų, kurį visi biuruose išbandėme. Prieš pandemiją buvo įvairių diskusijų, svarstymų, kad galbūt nuotolinis darbas gali būti naudojamas kaip motyvacija darbuotojams. Ir štai per vieną dieną nutiko taip, kad vietoj diskusijų visi išėjome dirbti iš namų. Tai buvo geras testas, ko be pandemijos tikriausiai nebūtume padarę.

Ką pastebėjome, yra tai, kad dalį žmonių nuotolinis darbas motyvuoja, tik, žinoma, tai turi būti sutarta su žmogumi, o daliai – tai nebūtų motyvacija, o atvirkščiai – darbo sąlygų bloginimas.

Kita pamoka, su kuria susidūrėme, – pažintis su klientais. Pamatėme, kaip klientai reaguoja į tokias situacijas – kiek jie linkę į paniką, kiek tokiomis sąlygomis nori viską keisti, kiek ieško pokyčių ar laukia pasiūlymų iš partnerių.

Taip pat šie metai leido išmokti priimti sprendimus tokiomis sąlygomis, kokių anksčiau nebuvome patyrę: kai nežinai, kas bus rytoj, kokie bus Vyriausybės sprendimai, kurie turi įtakos verslui ir žmonių gyvenimui.

– Paminėjote, kad pandemija padėjo geriau pažinti klientą. Gal galite smulkiau papasakoti, kaip į pandemiją reagavo jūsų klientai?

– Iš kliento pusės pamatėme, kad įvyko lūžis: klientai išsiskirstė į skirtingas grupes. Nuo skirtingų kraštutinumų iki aukso vidurio ieškojimo. Dalis klientų pasidavė tam tikrai panikai, suskubo nutraukti turimas draudimo sutartis. Tačiau, manau, tai vyko ne tik su draudimo paslaugomis, bet ir kitomis. Tačiau vėliau patys suprato, kad suskubo, sugrįžo prie naujų sutarčių sudarymo.

– Dabar jau paskelbtas ir antrasis karantinas. Ar klientai reaguoja kitaip? Ar vėl jaučiate paniką?

– Su antru karantinu pasidavimo emocijai, panikai ar baimei mes nematome. Manau, kad pirmasis karantinas ir buvo tas testas, kurį praėjo visi. Visi suprato, kas laukia mūsų, verslas mokėsi prisitaikyti. Dabar tikrai nejaučiame, kad žmones būtų užvaldžiusios emocijos.

– O kaip į pandemiją reagavo Jūsų darbuotojai? Ar taip pat jautėte panikos?

– Kad nerimo ir nežinios buvo, tai – faktas, bet aš labai džiaugiuosi, ką mačiau savo komandoje, kolektyve: visi buvo pasiruošę mobilizuotis. Nors turėjome per kelias dienas palikti biurus ir eiti dirbti iš namų, pamatėme, kad sugebame tai padaryti visi kartu nenutraukdami nė vieno mūsų proceso.

Tadeuš Podvorski
Foto: Bendrovės archyvas

Iš kitos pusės, panikos ir nežinomybės buvo visur, o iš darbuotojų didžiausias iššūkis vadovams buvo, ir yra iki šių dienų, – komunikacija ir žinios.

Deja, ne visus sprendimus gali priimti vienas pats, neatsižvelgdamas į tai, kas vyksta aplink. Kad priimtumei kai kuriuos sprendimus, turi sulaukti, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimų. Man, kaip vadovui, ir yra sunkiausia, kai viešumoje jau atsiranda tam tikra informacija apie priimtą sprendimą, o viso sprendimo turinio dar nėra. Dažniausiai išgirstame pradžioje tik dalį informacijos, o darbuotojai jau turi lūkestį, kad vadovas iškart ir priims sprendimą. Tačiau dar būna detalių, kurių dar nežinai, todėl reikia laiko, kad turint tik visą informaciją galėtum priimti sprendimus.

– Kaip manote, kalbant apie darbo kultūrą, ar pandemija turės ilgalaikių pokyčių? Kai kurie specialistai kalba, kad karantinas, nuotolinis darbas žudo korporatyvinę dvasią.

– Esu nusiteikęs pozityviai. Kultūra keisis, bet tikrai išliks. Tik reikia mūsų pastangų ir išradingumo. Be abejo, kol kas negalime atsakyti, kada vėl grįšime į biurus, kaip ilgai dirbsime iš namų, bet ateis laikas, kai turėsime įgalinti kūrybingumą – arba grįžtant į tai, kaip buvo, arba kuriant kažką naujo.

Šiuo metu jau pamatėme, kiek gali keistis žmogaus asmeninis rezultatas dirbant nuotoliniu būdu. Dalies rezultatai net auga, bet komandiniam darbui nuotolinio darbo įtaka – neigiama. Nebelieka komandinio kūrybiškumo. Visgi mes šiuo metu kaip tik ir ieškome, kaip ir kokiomis priemonėmis tai pakeisti.

Kaip tik šiuo metu galvojame, ką darysime vietoj kalėdinio įmonės vakarėlio, per kurį šimtai mūsų įmonės darbuotojų suvažiuodavo iš visos Lietuvos. Nesakome, kad nieko nedarysime, tikrai kažką sugalvosime, nes turime pajusti, kad esame kartu.

– Kaip keitėsi draudimo rinka pandemijos metu? Galbūt atsirado naujų paslaugų? Gal keitėsi esamų paslaugų populiarumas?

– Kalbant apie paslaugas, nesakyčiau, kad atsirado naujų paslaugų. Didžiausia įtaka buvo jaučiama paslaugoms, susijusioms su turizmu: žmonės nebegali keliauti atostogų, todėl liko tik tos paslaugos, kur vykstama darbo tikslu.

Kitų paslaugų spektre, didelių pokyčių nėra. Draudimo paslauga – garantija žmogui ar verslui, kad nutikus draudiminiam įvykiui, draudimo kompanija padėtų situacijoje judėti toliau, nesustoti. Žinoma, žmonės praleidžia daugiau laiko namie, tai padidėjo žalų skaičius namuose, palyginus su biurais. Tačiau visos rizikos liko tos pačios, gal tik tikimybės keičiasi.

Jei kalbėsime apie koronavirusą, tai jis irgi didelės įtakos draudimui, kaip sektoriui, nepadarė, nes virusas kelia riziką sveikatai, bet finansinių nuostolių neatneša: kol kas valstybė kompensuoja tyrimus, gydymą. Žinoma, ateityje tai gali keistis, tuomet gal būtų kitaip. Draudimo tikslas išlieka ir toliau toks pat – atlyginti nuostolius.

– Kokiomis nuotaikomis gyvenate prieš naujus metus? Kaip manote gyvensime kitais metais?

– Be abejo, laukiu į Lietuvą atvažiuosiančios vakcinos, bet nesu toks didelis optimistas su ja. Kad vakciną būtų galima naudoti masiškai, reikia laiko, kyla gamybos mastų, logistikos klausimų. Todėl manau, kad kitais metais gyvensime labai panašiai kaip gyvenome šiemet nuo birželio mėnesio. Nemanau, kad gyvensime taip, kaip gyvenome per pirmą karantiną. Tuomet nieko nežinojome apie virusą. Dabar, turėdami daugiau žinių galime daryti protingesnius sprendimus – tiek valstybės mastu, tiek įmonių.

Manau, kad kitais metais gyvensime ciklais, kai bus pagerėjimų ir pablogėjimų. O tai, kokie bus pablogėjimai, priklausys nuo pačių žmonių. Tai bus gyventojų elgesio pasekmės.

– Koronavirusas buvo naujas iššūkis vadovams, tačiau tikrai ne pirma krizė. Kokios svarbiausios savybės vadovui krizės metu?

– Kalbant apie bendrus bruožus, vadovas turi pirmiausiai išlikti šaltakraujis, negali pasiduoti emocijoms, nes jos veda prie klaidų. Reikia pabandyti atitrūkti nuo emocijų ir į situaciją pažiūrėti iš šono. Iš kitos pusės, negalima to per ilgai daryti. Kuo didesnė krizė, tuo greitesni turi būti sprendimai, turi būti ryžtingesnis, prisiimti didesnę riziką.

Jei kalbėtume apie vadovavimo stilių ir išskirtume demokratinį ir autokratinį, tai per krizę reikėtų linkti autokratinio vadovavimo – imtis greičiau sprendimų, bet tuo pačiu kalbėtis su savo artimiausia komanda, girdėti jų nuomonę. Todėl ir yra labai svarbu šalia turėti komandą, kuria pasitiki, o ji jau ves į priekį ir visą įmonę.