Prie diskusijos prisijungęs „Kaišiadorių paukštyno“ ir „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas pirmiausia pasidalijo savo įžvalgomis apie jau pasibaigiančius metus ir jų atneštus iššūkius.

Reikia galvoti, kaip išlaikyti, ką jau esame pasiekę

„Sveikinu visus, kad išgyveno (red. gamybos sektorius) ir buvo be galo sunku. Išgyvenome, atvirai pasakius, tik dėl didelio susifokusavimo, kartais atrodytų nežmoniškų pastangų viso kolektyvo ir, kaip žinia, mums šiek tiek padėjo ir valstybė. Tikrai norisi padėkoti tiek darbuotojams, tiek žmonėms, kurie dalyvavo iš valstybės pusės“, – kalbėjo jis, pridėdamas, kad į ateitį vis dar žiūri optimistiškai.

Žvelgdamas į 2021 m. perspektyvą D. Gudačiauskas paminėjo, kad besibaigiantys metai parodė beatodairiškos globalizacijos pabaigą, o eksportuotojams tai buvo stipri žinia, kad vyksta rinkų persiskirstymas, valstybės užuot atsiveriančios naujoms šalims, užsidarinės, kad išsaugotų savo verslus.

Darius Gudačiauskas

„Todėl ypatingai turime būti protingi pasirinkdami investavimo kryptis ir rinkas bei susidėliojant žingsnius, kad neiškristumėme iš to verslo, kurį taip sunkiai išsikovojome per nepriklausomybės metus. Tai nėra vien verslo užduotis, tai yra ir valstybės užduotis. Man labai norėtųsi, kad mes kartu su valstybės vadovais kalbėtume mažiau apie ne itin svarbius šiuo metu dalykus, kaip regioninė plėtra, smulkių ūkių skatinimas, o kalbėtume apie tai, iš ko valstybė ir verslas gaus pajamas ateityje, kaip išlikti sėkmingu žaidėju besikeičiančiame pasaulyje“, – tęsė įmonės vadovas.

Kas neleido Lietuvai per daug nugrimzti?

Apžvelgdamas jau praėjusius metus „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardijo faktorius, kurie neleido pandemijos metais Lietuvos ekonomikai nugrimzti taip giliai, kaip iš pradžių buvo prognozuojama.

„Buvo keli veiksniai. Pirmas – mums pasisekė, kad nebuvome labai priklausomi nuo atvykstamojo turizmo. Apskritai iš Lietuvos išvykdami turistai atostogauti iš Lietuvos išveždavo daugiau negu į Lietuvą atveža užsienio turistai. Tai užsivėrus sienoms praradimų ir nebuvo. Juolab, Lietuvos gyventojai su entuziazmu buvo pasiruošę tuos pinigus leisti Lietuvoje“, – pabrėžė laidos dalyvis.

Antras veiksnys – Lietuvos gana palanki eksporto struktūra. Pasak N. Mačiulio, eksportas pirmaisiais pandemijos metais sugebėjo nekristi, o augimą greitai atstatyti.

Nerijus Mačiulis

„Turime konkurencingas Lietuvos įmones, kurių gaminamų prekių paklausa Europos Sąjungoje ir už jos ribų nesumažėjo“, – pastebėjo pašnekovas.

Dar viena priežastis – plataus masto, nors ir ne visada nukreipta ten kur reikėjo, valstybės parama. Tai paskatino vidaus vartojimą, kas padėjo minimizuoti ir praradimus darbo rinkoje ir nematėme didelės bankrotų bangos.

Pasiteiravus, ko turėtume laukti šalies ekonomikoje po antros pandemijos bangos, N. Mačiulis teigė, kad ekonominės pasekmės bus mažesnės nei po pirmojo karantino.

„Matome, gyventojų vartojimas neženkliai sumažėjo, gyventojai išmoko pirkti nuotolinių būdu. Taip, pasikeitė jų krepšelis – mažiau perkama paslaugų, daugiau perkama prekių. Taip pat matome kitą svarbų veiksnį – eksportuotojams nėra taip blogai kaip buvo šių metų pavasarį. Tuomet ir tarptautinė prekyba buvo sutrikusi: daugelio šalių eksportas krito. Dabar matome Lietuvos eksporto naujus rekordus kiekvieną mėnesį ir užsakymų skaičiai nemažėja“, – apibendrino jis.

Iš kitos pusės svarbi aplinkybė, kad kitais metais vis dar bus sektorių, kuriuose paklausa išliks sumažėjusi ir įmonės gali susidurti su likvidumo ir mokumo problemomis. Tačiau čia pagalbos ranką ištiesti jau pasižadėjusi valstybė.

Galimybės atsivėrė ne visiems

D. Gudačiauskas sutiko, kad kiekviena krizė atneša galimybių, tačiau reikėtų apie kiekvieną sektorių kalbėti atskirai.



„Kai kuriose industrijose išlieka išgyvenimo klausimas, pavyzdžiui, paukštienos gamyboje ir prekyboje lieka išlikimo klausimas. Dėl sutrikusių turizmo srautų, industrija susitraukė apie 30 proc., o kainos žemiau savikainos. Didieji gamintojai spaudžia mažiukus išnykti iš rinkų“, – savo atstovaujamą sektorių apibūdino laidos dalyvis.


Darius Gudačiauskas

Todėl, pasak jo, čia labai svarbu, kad valstybė ekonomikai gaivinti skirtus pinigus ne mėtytų į kairę ir dešinę, bet padėtų gamintojams išlikti jau esamose rinkose.

Išryškėjo dvi tendencijos

N. Mačiulis taip pat pastebėjo, kad pasaulyje pandemija įnešė struktūrinių pokyčių, kurie išliks net pandemijai pasibaigus.

„Kalbant apie tolimesnį Lietuvos ekonominį kelią, tikrai jo neįmanoma įsivaizduoti Lietuvai konkuruojant pasaulinėje gamybos grandinėje tik pigia darbo jėga ar savo buvimu Europos Sąjungoje“, – tvirtino jis.

Pasak laidos dalyvio, šiemet pasaulyje išryškėjo dvi labai aiškios tendencijos – tvarumas ir išmanumas. Todėl Lietuva, norėdama išlikti konkurencinga paslaugų sektoriuje ir pramonėje, turėtų galvoti ne apie pigią darbo jėgą, o robotizaciją, dirbtinį intelektą ir visas galimybes, kurias atneša naujausios technologijos. Būtent pasitelkiant šiuos dalykus galima rasti naujų rinkų ar išlaikyti jau turimas.

Nerijus Mačiulis

„O tvarumo aspektas dar labiau išryškėja. Jei žiūrėtume visų vyriausybių gelbėjimo planus, centrinių bankų politiką, pinigai nukreipiami ne tik į trumpalaikių pasekmių minimizavimą, bet ir ekonomikos transformąciją: mažinti žmonijos pėdsaką planetoje, taršą. Tai tikriausiai matysime ir mokestinėje Europos Sąjungos politikoje, pavyzdžiui, labiau apmokestinant taršą“, – savo įžvalgomis dalijosi ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)