Apie visa tai laidoje kalbėjo „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas bei „Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Jaunius Špakauskas.
Kaip prekybos draudimai paveiks šalies ekonomiką? Kas padės mažesniems verslams išbūti antrąją karantino bangą? Kada verslai gali tikėtis situacijos pagerėjimo? Šiuos klausimus diskusijoje kėlė specialistai.
Ekonomikos rezultatai – geresni nei buvo prognozuota
„Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas įsitikinęs, kad situacija, kurioje yra Lietuva – tai pavėluotos reakcijos ir apribojimų pasekmė.
„Šiuo metu Lietuva yra praradusi viruso kontrolę, o tai labai baugina visuomenę ir ekonomiką – staiga viskas sustojo. Tai tęstis ilgai negali, nes visuomenė neapsikęs. Todėl reikia planuoti jau dabar – kaip mes išeisime iš karantino, kaip atrodys švelninimas“, – tikino ekonomistas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad iš verslo pusės situacija nėra tokia bloga – bendri ekonominiai rodikliai yra vieni geriausių Europos Sąjungoje ir aukštesni, nei buvo prognozuota.
„Nemanau, kad situacija yra labai tragiška. Reikia kalbėti apie atskiras verslo sritis – pandemija palietė labai stipriai tik kai kurias jų. Kalbant apie paslaugų sektorių, jis Lietuvoje išsilaikė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje.
Vis dėlto bendra emocija būsena yra sudėtinga, nes daugėja užsikrėtusių įvairiose įmonėse, tad kyla sunkumų su darbuotojais“, – laidoje kalbėjo D. Arlauskas.
Jau reikia kalbėti, kaip gelbėsime mažuosius verslus
Anot D. Arlausko, dabartinė epidemiologinė situacija kelia labai daug baimės, todėl atsiranda skubotų sprendimų ir bandymų gelbėti situaciją verslo sąskaita.
„Svarbiausia įvertinti, kur didžiausia užsikrėtimo rizika. Sveikas protas sako, kad nereikia uždaryti prekybos centrų, bet reikia užtikrinti atstumą tarp žmonių, apsaugos priemonių laikymąsi. Kažkas turi gaminti, kažkas turi vartoti – tačiau mums reikia ekspertų, kurie patartų, kaip tai daryti saugiausiai“, – įsitikinęs darbdavių konfederacijos vadovas.
Specialisto teigimu, kai sunku susitarti, kokios prekės ir paslaugos yra būtinos, daug lengviau apsispręsti, kas tikrai nėra būtina.
„Turbūt nereikia, kad veiktų naktiniai klubai, nereikia važiuoti į šiltus kraštus ilsėtis. Yra dalykai, kurie labai aiškiai nėra būtini. Vis dėlto kalbant apie prekybos sektorių, daug svarbiau įpareigoti prekybos tinklus laikytis visų normų. Jei jų nesilaiko – imti ir uždaryti. Tą patį taikyti ir mažiems verslams. Daug svarbiau, kad mes laikytumės ne paklusnumo, o pasitikėjimo principo“, – įsitikinęs D. Arlauskas.
Ekonomistas P. Kunčinas pridėjo, kad nebūtinųjų prekių ir paslaugų draudimas gali lemti tai, kad nelygybė tarp didžiųjų ir mažųjų verslo žaidėjų tik dar labiau padidės.
„Po pandemijos bus klausimas, kaip mes gelbėsime mažesnius verslus, praradusius savo rinką. Reikėtų atkreipti didžiulį dėmesį būtent šiai problemai, o ne produktų kategorijoms, kurias draudžiama ar galima parduoti“, – teigė specialistas.
Pasak P. Kunčino, šiuo metu verslams labiausiai reikia kantrybės ir pasiruošimo ateinantiems metams.
„Pinigų stokos nebus, reikia ruoštis paklausos grandinės atgaivinimui, klientų išlaikymui ir nepamiršti aiškios komunikacijos“, – patarimais verslams dalijosi pašnekovas.
