Kaip šiuo nežinomybės laikotarpiu turėtų elgtis verslui padėti norinti valstybė? Ar reikėtų pinigus dalinti tiems, kurie, tikėtina, ir su parama neišgyvens? O gal visas jėgas reikėtų mesti į tas įmones, kurios laiko tvirtą ekonominį šalies pagrindą? Apie tai laidoje „Atsakingas požiūris“ diskutavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, „Kaišiadorių paukštyno“ ir „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Valdžia puolė gelbėti visus
„Turėtume pripažinti, kad valstybė pakankamai didele finansine apimtimi atėjo su pagalbos priemonėmis verslui ir pinigų dydžiai, kiekiai skaičiuojami šimtais milijonų eurų. Ši koncepcija sveikintina, bet be abejonės yra ir deguto šaukštų šioje medaus statinėje. Visgi jie nesumenkina valstybės paramos svarbos verslui“, – laidoje kalbėjo A. Romanovskis, įvardydamas, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) priemonės mikroįmonėms, valstybės subsidijos buvo naudingos priemonės pirmojo karantino metu.
Tuo metu D. Gudačiauskas pastebėjo, kad dalis valstybės paramos buvo skirstoma politiniais tikslais, o ne remiantis ekonominiais paskaičiavimais, pavyzdžiui, vaiko pinigai, parama pensininkams ir pan.
„Ačiū Dievui, rinkimai baigėsi ir galime diskutuoti, ko iš tiesų reikia Lietuvai, kad ji išliktų konkurencinga pasaulio rinkoje. Turime nepamiršti, kad krizė ne tik čia, bet didelė perprodukcija yra ir kitose rinkose, todėl valstybės stengiasi išlaikyti savo eksportuotojus ir rinkas. Jei nepavyks jų išlaikyti, tai šalys bus ilgam išstumtos iš pasaulinių rinkų. Paukštienos sektorius – vienas iš jų“, – įspėjo pašnekovas.
Įmonių vadovas skaičiuoja, kad jo valdomos įmonės per šių metų dešimt mėnesių prarado apie 9 mln. eurų bendrojo pelno.
„Man atrodo, kad valstybė padarė vieną didžiulę klaidą: puolė gelbėti visus, bet nepasižiūrėjo iš esmės – kas kuria vertę. Pinigai buvo išdalinti ne ten, kur reikėjo. O tiems, kam reikėjo, nebegavo“, – tęsė jis.
Iš degančio namo gelbėjami visi
Valdžios pusę atstovaujantis M. Majauskas pripažino, kad pavasarį situacija buvo labai sudėtinga: „Susidūrėme su padėtimi, kurios niekas nesitikėjo, niekas nelaukė, neturėjome nei parengtų konkrečių priemonių, nei paruošto finansavimo, o buvo sunku ir numatyti, kas labiausiai nukentės“.
Politikas šiuo atveju pasitelkė pavyzdį su degančiu namu. Pasak jo, kai į degantį namą įbėga ugniagesiai, jie nesirenka ką gelbėti: gelbėja visus, o vėliau perduoda medikams.
„Todėl ir buvo požiūris, kad gelbėjame visus, ką galime, o vėliau žiūrėsime, kokios papildomai verslams reikia pagalbos. Todėl ir buvo išleista labai daug pinigų“, – komentavo jis.
M. Majauskas išskyrė dvi kategorijas pagalbos gelbėjant šalies ekonomiką: subsidijos, paskolos, palūkanų kompensavimas įmonėms, socialinės apsaugos priemonės, kurios remia darbo vietas, ir DNR planui skirtas lėšas
„Tai nereiškia, kad pinigai turi būti naudojami bet kaip. Tuo labiau, kad dalį pinigų gali net tekti grąžinti Europos komisijai, todėl juos reikia dalinti labai atsakingai, kad ekonomika būtų transformuojama ir jie nebūtų iššvaistyti, o tai būtų ilgalaikės investicijos ekonomikos transformavimui į aukštos vertės ekonomiką“, – aiškino jis.
Laukia aiškios politinės žinutės
Savo ruožtu A. Romanovskis teigė, kad verslas iš politikų laukia aiškaus pažado ir matymo, kokiomis priemonėmis bus padedama ekonomikai.
D. Gudačiauskas visgi kritikavo pinigų skolinimąsi ir dalijimą už dyką: „Mano nuomone, skolintis pinigus ir juos ištaškyti tikrai nėra strategija. Pritariu Majauskui, kad pradžioje nežinojome kaip elgtis, bet tas metas jau praėjęs. Todėl dabar norėtųsi, kad naujoji valdžia įsivertintų, kaip jie žada užtikrinti, kad valstybė būtų konkurencinga ir šalies pajamos nemažėtų. Negalėsime visą laiką finansuoti vien toliau skolindamiesi. Todėl reikia įsivertinti, kokios šakos kuria tikrą vertę ir kaip joms padėti, kad išliktų gyvybingos“.
Kartu jis pridėjo, kad valstybė turėtų vengti rizikingų investicijų.
„Kada per krizę investuojama rizikingai? Ne dabar laikas transformuoti ekonomiką. Dabar reikia užtikrinti, kad nesugriūtų tai, kas iš viso laiko ekonomiką“, – pabrėžė jis.
M. Majauskas teigė, kad naujoji Vyriausybė jau yra nusimačiusi tam tikras priemones, kurios padėtų esant dar vienam griežtam karantinui.
„Pagrindiniai principai – turime užtikrinti, kad išgyventų sveikatos apsaugos sistema. Žinoma, po karantino sugriežtinimo ekonomika patirs didelę žalą ir čia kalbame apie du–tris mėnesius, kai reikės gelbėti ekonomiką ir apsaugoti nuo griūties. Tai bus absoliutus prioritetas ir tam reikės skirti finansavimą, išsaugoti darbo vietas“, – kalbėjo jis. Politikas vardijo, kad ligos ir motinystėms išmokoms planuojama skirti papildomai 150 mln. eurų, prastovoms – 340 mln. eurų, savarankiškai dirbantiems – 100 mln. eurų., subsidijoms – 150 mln. eurų, paskoloms – 30 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 17 mln. eurų.
