Pasak jos, pirmosios bangos metu didieji prekybos centrai neturėjo itin didelių problemų. Vis tik, kai kurie iššūkiai neaplenkė ir jų.

„Su iššūkiais susidūrė ir tie, kurie dirbo, ir tie, kurie nedirbo. Pastariesiems teko tvarkytis su pajamų smukimu. Kita vertus, tie, kurie dirbo, susidūrė su realybe, kad nėra kaukių, dezinfekcinių skysčių, pirštinių. Nebuvo žinių ir apie tai, kaip virusas plinta, buvo įvairios pirkimo bangos“, – komentavo pašnekovė.

Vis tik, prie pasikeitusių darbo sąlygų prekybininkai prisitaikė gana greitai.

„Buvo pritaikytos kasų zonos, paruošti algoritmai. Greitai tapo žinoma, kaip elgtis, kai prekybos vietose nustatomas atvejis. Kai kurie pradėjo elektroninę prekybą, tad padaryta daug namų darbų – sektorius neatostogavo. Kai buvo palengvėjimas, prekybininkai taip pat mąstė apie rudenį. Svarstyti įvairūs variantai – ir darbuotojų draudimas nuo COVID-19, ir automatinių dezinfekavimo sistemų diegimas, ventiliavimo sistemos“, – vardijo R. Vainienė.

Prekybininkai į saugumą investuojamų pinigų nebeskaičiuoja

Šiandien Lietuva susiduria su antrąja koronaviruso banga, todėl ir vėl tenka užtikrinti, jog prekybos vietose klientai nešiotų kaukes, laikytųsi atstumų, riboti srautus ir panašiai. R. Vainienės teigimu, darbuotojų ir pirkėjų saugumui vis dar skiriamas ypač didelis dėmesys, tad įvairiausių iniciatyvų imasi ir patys prekybininkai.

„Su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) nuotoliniu būdu turėjome sesiją. Jos metu specialistė atsakė į visus prekybininkų užduotis klausimus. Mes taip pat prašome ir karštosios linijos valandų, kad prekybininkai, kaip antroji fronto linija, negalinti dirbti nuotoliniu ar išvis nedirbti grandis, galėtų su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru greičiau susisiekti“, – sakė ji.

R. Vainienė pastebėjo, kad nustačius kokį nors atvejį įmonėje, verslas dažnai imasi kur kas griežtesnių priemonių nei reikalauja NVSC numatytas algoritmas. Pašnekovės teigimu, tai daroma tam, kad būtų apsaugoti ir darbuotojai, ir vartotojai.

Rūta Vainienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Dažnai papildomi veiksmai būna atliekami įmonės sąskaita: testavimas, izoliacija, darbo perkėlimas į nuotolinį ir panašiai. Kai kuriose prekybos įmonėse yra ir darbuotojų draudimas, kai kurie testuoja papildomai, aprūpina apsaugos priemonėmis. Šioje vietoje niekas išlaidų nebeskaičiuoja – štai, kažkuris prekybos tinklas paskelbė, kad net ir pirkėjams kaukes dalins nemokamai“, – laidoje kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.

Pasikeitė pirkėjų įpročiai

Atrodo, kad prekybos centrai išties imasi visų įmanomų apsaugos priemonių. Tačiau koronaviruso atvejų skaičiui šalyje augant, pasigirsta, kad reikėtų kuriam laikui užsidaryti visai – dirbtų tik vaistinės ir maisto prekių parduotuvės. Tačiau ar tai – gera mintis?

„Kad kas turėtų gerą atsakymą ir žinotų, ar reikia visiškai užsidaryti, ar po truputį, tai taip ir padarytų. Vis dėlto mes kovojame su dviem dalykais: pandemija ir nuovargiu nuo jos. Tai kiekvienas uždarymas reiškia didesnį pandeminį nuovargį. Jis susijęs su psichologine žmonių sveikata, juos veikia ir desocializacija. Dėl to nežinau, ar visiškas uždarymas būtų sprendimas“, – svarstė R. Vainienė.

Visiškas užsidarymas svarstytas dėl artėjančių didžiųjų metų švenčių – Kalėdų. Esą, visiškai užsidarius iki jų galėtume geriau suvaldyti epidemiologinę situaciją ir ramiau švęsti. Vis dėlto R. Vainienės manymu, Kalėdas žmonės vis tiek minės ir joms ruošis, nepriklausomai, ar užsidarysime, ar ne.

„Galbūt žmonės daugiau pirks nuotoliniu būdu. Būtent tam prekybininkai labiausiai ruošiasi. Dabar vyksta pasiruošimas, kaip geriau užtikrinti pristatymą, supakavimą, nes kalėdiniu laikotarpiu darbo apimtys tikrai padidėja, o pasisukimas į elektroninę prekybą buvo labai staigus. Čia labai reikia sustyguoti atsargas, žmogiškuosius išteklius, kad visi užsakymai būtų išpildyti laiku, tad yra iššūkių“, – aiškino ji.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės teigimu, ir šiandien pastebimi pasikeitę pirkėjų įpročiai.

„Jie rečiau lankosi, perka po daugiau ir labiau nori lankytis tose parduotuvėse, kurios yra kaimynystėje, netoliese. Ir tas nepasikeitė, gali būti, kad ir išliks. Yra apie ką pagalvoti, tačiau prekybininkų lankstumas, greitis, gebėjimas prisitaikyti prie įvairiausių aplinkybių yra milžiniškas. Tikimės, kad tokio uždarymo kaip pirmo neprireiks“, – sakė pašnekovė.