Apie tai laidoje „Atviros durys“ kalbėjosi „Rokiškio sūrio “ direktorius Dalius Trumpa, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ verslo plėtros vadovas Nerijus Jakubauskas, kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė ir Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė.

Iki šiol įstatymas rinkai tik trukdė

Į laidą taip pat kviesti ir įstatymo rengėjai – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrėjus Stančikas bei komiteto narys socialdemokratą Algimantą Salamakinas, tačiau jie dalyvauti diskusijoje negalėjo. Vis tik, A. Salamakinas savo įžvalgomis pasidalijo telefonu prieš laidos įrašą.

„Dėl ko tas įstatymas buvo priimtas? Kai tada kilo didžiulis vajus, pradėta ieškoti variantų, kaip išspręsti ginčą. Tada pieno kainos labai krito ir tuometė Žemės ūkio ministerijos vadovybė nutarė, kad kainas reikia reguliuoti įstatymu. Įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka. Dokumentas nesuveikė ir visi jį užmiršo, o paskui apskundė Konstituciniam teismui. Skundas buvo rašomas klausiant, ar išvis galima rinkos ekonomikos sąlygomis reguliuoti kainas, bet Konstitucinis teismas rado kabliuką – įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka. Todėl vetavo ir visi jį užmiršo. Niekas – nei Žemės ūkio ministerija, nei Kaimo reikalų komitetas negalvojo kažko tvarkyti. Dabar prisiminė, tačiau jį reikia paleisti į normalų gyvenimą, priimti iš naujo, normalia tvarka“, – aiškino Algimantas Salamakinas.

Šis įstatymas nustojo galioti liepos 1 dieną. O kas nutiko su pieno supirkimo kainomis?

„Jeigu atsakant plačiau – nenutiko nieko. Niekas rinkose nepastebėjo, kad įstatymas juridiškai nebegalioja, o paskui pieno supirkimo kainas sekė rinka. Nuo liepos 1 dienos pieno supirkimo kaina tik didėjo. Tai vienareikšmiškai rodo, kad įstatymas nuo veikimo pradžios neatitiko savo keliamų tikslų, jam iškeltų tikslų, o rinkai tik trukdė“, – kalbėjo D. Trumpa.

Tuo tarpu N. Jakubauskas teigė nesantis įsitikinęs, kad jo įstatymo pirminė funkcija buvo pakelti pieno supirkimo kainą.

„Įstatymas turėtų spręsti derybinių galių suvienodinimą, kalbant apie smulkiuosius ūkininkus, derybose su pieno supirkėjais. Pieno supirkėjai nėra vien tik perdirbėjai. Jeigu žiūrėti iš principo, tai vienoks įstatymas, kitoks įstatymas, europinė direktyva, gali pakelti pieno kainas, tačiau kol ekonominė vertė nebus sukurta bendrai rinkoje, tol kainos bus plius-minus tokios pačios. Esminis klausimas – kaip kainos persiskirstys per skirtingų dydžių ūkius“, – aiškino jis.

Ar toks įstatymas – išvis reikalingas?

Laidoje dalyvavo ir pieno gamintojų atstovai, viena jų – Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, teigusi, kad jiems šis įstatymas yra reikalingas.

„Kaip sakė ponas Salamakinas, įstatymas nesuveikė. Tačiau aš galiu labai drąsiai paprieštarauti, kad suveikė atgaline tvarka. Jis stipriai atsiliepė smulkiems ir vidutiniams ūkiams, nes buvome suskirstyti į dešimt grupių. Tai reiškia, kad stambūs gavo daugiau, smulkūs – mažiau. Šiandien matome, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai nyksta, užsidaro. Sakyti, kad įstatymas neveikia, būtų neteisinga.

Mažiesiems yra mokama mažiau, stambiesiems – daugiau. Mes sakome, kad įstatymas – būtinai reikalingas, tačiau ne toks, koks jis yra dabar. Nes smulkieji ir vidutiniai ūkiai yra tiesiog diskriminuojami, mes neturime pinigų naujoms investicijoms, stambėjimui“, – apie sunkią realybę kalbėjo pašnekovė.

Vis dėlto, šiandien įstatyme numatyti pakeitimai taip pat neskamba teisingai. Iš esmės siūloma iš didesnių atimti, mažesniems – šiek tiek pridėti.

„Iš Algimanto Salamakino galėjome suprasti, kad įstatymas yra neutralus. Tačiau man tokie pozicija išvis nėra suprantama, jeigu niekam iš to nėra jokios užčiuopiamos naudos, tai kam reikalingi papildomi įstatymai? Šis įstatymas – žalingas ir ta versija, kurią dabar siūlo ministerija ir Kaimo reikalų komitetas yra nesąžininga. Juk siūloma iš stambesnių imti, smulkiems truputį pridėti. O pieno sektoriaus ateitis tikrai nėra tie, kurie melžia iki 100 litrų pieno – ateitis yra tie, kurie investuoja, turi bent 150 karvių ar daugiau. Šitas įstatymas neskatins investuoti. Mūsų siūlymas būtų įstatymą visai naikinti, o jame esančias geras nuostatas – apie sutarčių laikymąsi ir pan. – įdėti į įstatymą, kuris bus kuriamas pagal Europos parlamento tarybos direktyvą dėl įmonių vienų kitiems taikomos nesąžiningos prekybos, praktikos, maisto tiekimo grandinėje. Toks įstatymas turi ateiti per Europą, jis turi apimti viską, ne tik pieno pramonę“, – įsitikinęs D. Trumpa.