Nusprendė nieko neatleisti

Kad krizės akivaizdoje darbuotojus išlaikyti – gana sunku, pašnekovo teigimu, „Tele2“ bendrovėje jų atleidimo klausimas buvo atmestas.

„Mes visus metus ir taip dirbome su per mažai darbuotojų. Be to, mes jau prieš juos priimdami galvodavome apie tai, ar iškilus sunkumams tos pozicijos nereikės naikinti. Tokių pozicijų nebuvo – žmonės turi darbo. Žinoma, salonai uždaryti, įrangos mažėja, tačiau mūsų požiūris buvo toks – aiškiai iškomunikavome darbuotojams, kad gali būti visko. Gali būti ir rimta krizė, gali – ir nelabai. Iš tikrųjų, juk niekas nežino – viskas priklauso nuo viruso“, – kalbėjo P. Masiulis.

Pasak jo, būtent nuo ligos plitimo šiandien priklauso, ar ekonomika ir toliau bus uždaryta, ar jai pavyks pradėti judėti. Vis dėlto, ši nežinia kojos įmonės darbui nepakišo, kaip tik – pastūmėjo ir toliau dirbti taip pat gerai ar net geriau.

„Mūsų sprendimas buvo toks – susiremiame pečiais, suprantame, kad situacija – sunki, o įmonė nebėra tokia, kokia buvo iki pandemijos. Tačiau turime dirbti daugiau ir geriau, kovoti už kiekvieną darbo vietą. Tačiau ir darbuotojai turi kovoti už įmonė. Mūsų žmonės mielai priėmė šią žinią ir persiorientavo – vyksta sąmoningas bendravimas su darbuotojais, jie supranta, kas vyksta, ir daro viską, kad įmonė judėtų pirmyn“, – džiaugėsi „Tele2“ įmonės vadovas.

Petras Masiulis

Norėjo paremti šalies verslą

Vis tik, bendrovė pasirinko ne tik atsakingą strategiją darbuotojų atžvilgiu – jie nusprendė padėti ir žiniasklaidai. „Tele2“ žada pagelbėti ne tik nemažindama, bet ir padidindama reklamos biudžetus žiniasklaidoje.

„Manome, kad žiniasklaida – grupė, kuri nukenčia pirmiausia. Juk reklamos apimtys mažinamos iškart – reklama lengviausiai nukerpama sąnaudų dalis. Daug pinigų išleisdavome Silicio slėnio įmonėms, „Google“ ir „Facebook“ – šiandien šiuos kaštus perkėlėme į Lietuvos žiniasklaidą iš solidarumo“, – aiškino Petras Masiulis.

Jo teigimu, didžiosios įmonės, kuriose anksčiau išleisdavo dideles sumas reklamai, ir taip išsilaikys. Tuo tarpu, Lietuvos verslui atėjo sunkus laikas, todėl reikia susitelkti į tuos, su kuriais bendradarbiaus ir „gyvens“ ilgą laiką.

Pirmiausia – žmogus, tada – įmonė

Laidoje P. Masiulis užsiminė ir apie atsakingą įmonės filosofiją, kuri yra taikoma ne tik susidūrus su krize ar sunkumais. Pasak jo, žmogus bendrovėje yra silpnoji pusė, tad visi sprendimai turi būti priimami jo labui, o tik tada – įmonės.

Petras Masiulis

„Per savo karjerą esu matęs daugybę atvejų, kai įmonė statoma į pirmą vietą – atleidžiant žmogų, mokant kuo mažiau pinigų jam išeinant. Mačiau daug skausmo ir nereikalingos neteisybės. Per tą laiko „išdirbome“ savo filosofiją, jog mūsų įmonėje žmogus – silpnoji pusė, tai reiškia, kad įmonė turi didesnę galią nuskriausti žmogų nei atvirkščiai. Dėl to laikome, kad pirma gėris yra žmogui, o tada – įmonei. Tai nereiškia, kad reikia lepinti žmogų, leisti jam nedirbti. Tai reiškia, kad atskirų sprendimų srityje žmogus privalo jaustis saugus ir turi žinoti, kad jis nėra tik sraigtelis didelėje korporacijoje“, – apie įmonėje taikomą filosofiją kalbėjo „Tele2“ vadovas.

Jis pridūrė, jog darbuotojas privalo žinoti, kad nebus apgautas, išnaudotas, išgręžtas tik tam, kad įmonė gautų daugiau pelno, mat tai – trumpalaikis dalykas. Pašnekovės pabrėžė, kad būtent dėl to, atėjus sunkmečiui, visi „Tele2“ darbuotojai spiečiasi kartu.

Lietuva užsidarė per daug ir per greitai

Petrui Masiuliui tenka dirbti tiek Vokietijos, tiek Baltijos šalių rinkoje, tad jis gali palyginti, ne tik, kaip kitose Europos šalyse sekasi verslui, bet ir koks yra jo bei valdžios santykis. Telekomunikacijų bendrovės vadovas išskyrė, kad nors santykis tarp valdžios ir verslo Vokietijoje yra panašus kaip Lietuvoje, tačiau, vis dėlto, sveikesnis.

Petras Auštrevičius

„Taip gali būti dėl to, kad Vokietijoje yra nusistovėjusios tradicijos. Kiek aš mačiau, ten valdžios institucijų bendradarbiavimas su įmonėmis yra labai didelis. Žinoma, tai skiriasi, priklausomai nuo federacijos. Tačiau aš nematau didelės tragedijos ir Lietuvoje“, – atvirai situaciją pakomentavo pašnekovas.

Tačiau, kalbėdamas apie verslo gelbėjimą, P. Masiulis pastebėjo, jog mes tvarkomės kitaip – visų pirma, jo teigimu, Lietuva per daug ir greitai užsidarė.

„Tokio poreikio nebuvo – juk neturėjo tiek daug viruso atvejų. Galime pažiūrėti į Švediją ir Vokietiją, kurios taip neužsidarė, nors tikrai galėjo stipriai nukentėti. Ten suvaržymų buvo daug mažiau – ir judėjimas laisvesnis, ir žmonės sąmoningi. Švedijoje žmonės itin sąmoningi – vis dėlto, jie vaikšto į sporto klubus, restoranus, kino teatrus. Žinoma, jie visi laikosi nurodytų taisyklių. Manau, jog nuo šio viruso nepabėgs niekas, netikiu, kad uždarei–atidarei ir viruso nebėra. Manau, kad Lietuva reagavo griežtai – laimėjo tuo, kad mažai žmonių susirgo. Kita vertus, pralaimėjimas yra tas, kad dabar susirgus mažiau, ateityje atvejų gali būti daug daugiau. Tik manau, kad ekonomikos nebereikia uždarinėti – turime išmokti su virusu gyventi“, – atviravo Petras Masiulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (90)