Teko atšaukti renginius JAV

Kalbant apie problemą, pašnekovai pirmiausia pabrėžė, kad pramogų rinka Lietuvoje – gana didelė. Pasak prodiuserio Lauro Lučiūno, pramogų sektorių atskyrus nuo kultūros, rinka sudaro daugiau nei 50 mln. eurų. Ir tai – iš bilietų pardavimų. Kaip teigė pašnekovai, šiandien tenka grąžinti žmonių įsigytus bilietus, tad traukiasi biudžetai.

Vis dėlto, ši koronaviruso pandemija pramogų pasaulio atstovus palietė ir asmeniškai.

„Aš pats turėjau suplanavęs šešis renginius Čikagoje – tai buvo mano šansas įeiti į amerikietišką rinką, tad, atidėjimas yra gana skaudus. Žvelgiant į pavienius renginius – penktadieniais ir šeštadieniais mes visada būdavome įdarbinti, vesdavome renginius ar grodavome. Aš pats kiekvieno mėnesio penktadienį darydavau pasirodymus Dubline. O šiandien raudonomis raidėmis parašyta „stop“. Stengiuosi į tai žiūrėti blaiviai, nepanikuoti ir susitaikyti, nes mes juk pakeisti tai nieko negalime, turime tiesiog išlaukti“, – apie savo patirtį kalbėjo Jonas Nainys.

Atsakingo požiūrio diskusija

Jis pridūrė, kad šiandien didžiąją dalį pajamų jis uždirbdavo kaip ir daugelis atlikėjų – iš koncertų, gyvų pasirodymų, o šiandien, galima sakyti, yra bedarbis.

Kenčia ir krepšinis

Nuo krizės kenčia ir sporto renginių sektorius – atšaukti ar perkelti didžiausi pasaulio sporto renginiai, tarp jų – ir nemažai varžybų, turėjusių vykti Lietuvoje. Kaip atskleidė Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo direktorius Paulius Motiejūnas, atsižvelgę į situaciją, jie nusprendė grąžinti žiūrovams pinigus.

„Vis tik, nedidelis kiekis kreipėsi dėl bilietų grąžinimų – fanai skelbia akciją nesusigrąžinti pinigų už bilietus, kad palaikytų klubą. Tačiau manome, kad per artimiausias savaites apie 50–60 proc., vis tik, bus susigrąžinę“, – kalbėjo jis.

Blogai ir žmonėms, ir organizatoriams

Prodiuseris Lauras Lučiūnas užsiminė ir apie galimus bankrotus – blogiausiu scenarijumi gali nelikti ne tik renginių organizatorių, bet ir žmonės pinigų neatgautų.

„Taip gali įvykti, jeigu grąžinimo terminas yra labai staigus. Vis tik, didžioji dalis užsienio atlikėjų turų yra perkeliami metams, nepriklausomai nuo vietinių organizatorių. Tokiu atveju, turėtų būti suteiktas ir analogiškas laikotarpis ir grąžinimui. Norint išsaugoti darbo vietas ir patenkinti žiūrovus, reikia duoti laiko. Jeigu bankrutuos organizacijos, žiūrovai irgi nieko negaus. Jei organizatorius gyvuos, metų laikotarpis – logiškas laikas, per kurį žmogus galėtų išnaudoti suteiktą kuponą ar atgauti pinigus“, – teigė pašnekovas.

Foto: DELFI / Kotryna Dagenytė

Pasak jo, nusprendus nustatyti trumpesnį pinigų grąžinimo terminą, pasekmės gali būti liūdnos.

„Koncertų ar kitų renginių organizavimas – labai ilgo pasiruošimo darbas – apie metus ar ilgiau. Reklamai pinigai išleidžiami iš karto, agentūroms sumokama iš anksto, paprastai įvairių daiktų nuoma renginiui irgi užsakomos mokant tam tikrus avansus. Taigi, renginių įmonės labai priklausomos. Kažkam gali pasirodyti žavu, kai koks valdininkas, mosuodamas bizūnu sako – „apginkime vartotojus“, bet ,iš tiesų, jie šneka visiškai priešingai – vartotojas visai nebūtų apgintas, jei organizatorius staiga turėtų grąžinti bilietus. Tai lemtų bankrotų bangą“, – aiškino prodiuseris.

Iš valdžios prašo supratimo

L. Lūčiūno teigimu, reginių organizatoriams išankstinis planavimas yra kasdienė duona, o šiandien jie visi – nežinioje. Juk neaišku, kad bus galima paleisti bent minimlaų, kelių dešimčių žmonių renginį lauke, kada – didesnį, galų gale, kada bus galima persikelti į vidų.

„Vidutinio dydžio festivaliui surengti, pavyzdžiui, Karklės, yra pajungiamos apie 200 įmonių, kurias aptarnauja apie 2 tūkst. žmonių ir dar 50–100 muzikantų. Visi šie žmonės dirba individualios veiklos pagrindu. Valstybė dabar jiems žada 257 eurus. Aš turėjau keletą pokalbių su Vokietijoje gyvenančiais žmonėmis – vos paskelbus karantiną, su individualia veikla dirbantiems vokiečiams buvo pervesta jų trijų mėnesių atlyginimų vidurkis. Ne ir ne ne tokio lygio didžėjus kaip pavyzdžiui Jonas, o koks mažesnis, kuris per mėnesį uždirbdavo 1,5 tūkst. eurų, iš karto gavo 5 tūkst. paramą. Tad, iš vienos pusės, tie 257 eurų – gražu, kita vertus, padėtis yra apverktina“, – kalbėjo prodiuseris.

Jis priminė, kad reikia galvoti ne tik apie sportininkus, muzikantus, prodiuserius – tai paliečia ir kitų sričių darbuotojus, dirbančius, pavyzdžiui, arenose.

„Šiandien labai svarbu valdžios suvokimas ir palaikymas. Jie turi palaikyti arenas, didžiuosius organizatorius bei bilietų platinimo platformas – jie sukuria labai didelę dalį BVP, daug darbo vietų, nuo jų priklausomi individualios veiklos pagrindu dirbantys žmonės. Atrodo, kad jie – didžiausi ir turtingiausi, tačiau, iš tiesų, yra lengviausiai pažeidžiami“, – teigė pašnekovas.